Nuo 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojus švietimo įstatymo pakeitimams, neliko privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Anksčiau šis vertinimas buvo privalomas visiems vaikams, kurių tėvai norėjo, kad vaikas mokyklą pradėtų lankyti anksčiau - 6 metų, o priešmokyklinę grupę - 5 metų.
Būtina atkreipti dėmesį, jog vaikams tapo privalomas priešmokyklinis ugdymas, ir tėvai gali nuspręsti vaiką pradėti leisti į priešmokyklinę grupę anksčiau (kai tais kalendoriniais metais, kada pradeda mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, jam tik sueina 5 metai).
Tėvai, norintys, kad jų vaikas pradėtų mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą anksčiau, gali kreiptis į savo miesto Pedagoginę psichologinę tarnybą psichologo konsultacijai ir vaiko brandumui mokytis anksčiau įvertinimui. Šis įvertinimas nėra privalomas, vaikai mokytis anksčiau gali pradėti tik tėvų pageidavimu.
Visgi įvertinimas padėtų tėvams geriau suprasti savo sprendimo motyvus bei vaiko galimybes anksčiau mokytis.
Vaiko brandumo mokyklai rodikliai
Išskiriamos kelios pagrindinės sritys, kuriose pasireiškia vaiko brandumas mokyklai:
- Socialinis-emocinis brandumas: tai savivoka ir savigarba, gebėjimas užmegzti naujus ryšius, turėti draugų, noriai su jais žaisti ir dalyvauti veiklose. Taip pat svarbi elementari savikontrolė ir savitvarda, gebėjimas saugiai atsiskirti nuo šeimos.
- Intelektinė branda: reikalingų mokymuisi pažintinių gebėjimų išlavėjimas, bendros žinios. Vaikas turi žinoti nemažai įvairių žodžių, gebėti papasakoti savo įspūdžius, kurti istorijas, aiškiai tarti daugumą kalbos garsų. Jam suprantama skaičių sąvoka, daiktų savybės (dydis, svoris, spalva).
- Pasirengimas tapti mokiniu: vaikas nori mokytis, suvokia save kaip būsimą mokinį, aktyviai domisi pasauliu, smalsauja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, domisi raidėmis.
- Fizinė sveikata ir pajėgumas: turi būti pakankamai išlavėję vaiko judesiai, gera pirštų-riešo motorika bei akių-rankų koordinacija.
Ne mažiau svarbi yra ir vaiko fizinė sveikata. Dažnai vaiko brandumas šiose skirtingose srityse vystosi netolygiai.
Kodėl svarbu tinkamai įvertinti vaiko brandumą?
Greitas gyvenimo tempas diktuoja savitas sąlygas visose gyvenimo srityse. Atrodo, kuo greičiau kažką pradėsime, tuo geresnių rezultatų pasieksime. Tačiau mokymasis yra visiškai nauja veikla vaikui. Vaikas patenka į naują kolektyvą, turi kiekvieną dieną eiti į mokyklą, išmokti naujų taisyklių ir jų laikytis, atsakingai žiūrėti į mokymąsi. Tai sukelia nerimo net pagal amžių bei visapusiškai brandžiam vaikui.
Visgi negalima teigti, jog pasiruošę mokyklai tik septynmečiai. Vaikai skirtingi, jų raida taip pat nevienoda. Yra visiškai brandžių šešiamečių ir būtent dėl jų pasitelkiamas psichologinis įvertinimas, kad jie būtų pastebėti ir galėtų anksčiau lankyti mokyklą.
Paskubėjus nepasiruošusį mokyklai vaiką išleisti mokytis anksčiau gali kilti nenumatytų problemų.
Pavyzdžiai, iliustruojantys brandumo svarbą:
- Itin jautrus ir prie namų prisirišęs šešiametis, pradėjęs lankyti pirmą klasę, daugiau nei pusę metų kiekvieną rytą mokykloje verkė, ilgėjosi namų, dėl neigiamų jausmų nesusikaupė pamokose. Tokiu atveju intelektiniai gabumai negalėjo tinkamai ir kryptingai vystytis.
- Anksčiau pradėjusi lankyti pirmą klasę, atrodė, socialiai brandi mergaitė pakankamai noriai ėjo į mokyklą ir gerai ten jautėsi, tačiau mokymosi procesas jai buvo visai neįdomus.
Reikėtų pastebėti, kad kartais ankstesnio išėjimo į mokyklą padariniai gali pasireikšti ne mokymosi pradžioje, o vėliau.
Socialinis-emocinis brandumas pasireiškia:
- Savivoka ir savigarba: vaikas žino, kas esąs, lengvai pasako savo vardą, pavardę, gimimo dieną, kur gyvena. Toks vaikas jaučiasi šeimos, kažkokios grupės nariu. Gali lengvai kalbėtis apie įvykius šeimoje, šventes.
- Gebėjimas užmegzti naujus ryšius: socialiai brandus vaikas sugeba užmegzti naujus ryšius, turi draugų kieme ar grupėje, noriai su jais žaidžia, dalyvauja šventėse.
- Savikontrolė ir savitvarda: elementari savikontrolė ir savitvarda rodo socialinį-emocinį brandumą. Vaikas nori būti mylimas ir reikšmingas. Toks vaikas mano, kad artimieji, ypač tėveliai, jį myli, jo laukia, todėl sugeba nuo šeimos saugiai atsiskirti.
- Atidumas ir noras mokytis: jis mėgsta klausinėti ir kalbėti apie save, savo daiktus, save piešti. Vaikas yra atidus tam, ką daro, noriai mokosi ko nors naujo, dar nepatirto. Nori turėti savo daiktų.
- Fizinė ir emocinė kontrolė: brandus ir sveikas vaikas jaučia ir valdo savo kūną, stengiasi kontroliuoti emocijas ir elgesį. Pavyzdžiui, žaisdamas draugiškoje aplinkoje, užsimiršta ir nugali savo nedrąsumą. Bent trumpam suvaldo savo spontaniškus norus bendro žaidimo ir veiklos labui. Įžeistas ir nuskriaustas pats bando ieškoti išeities. Supykęs dažniausiai nepuola muštis, bet pasako apie šį jausmą, pasitraukia.
- Planavimas ir organizavimas: pasiruošęs mokyklai vaikas geba paprasčiausiai planuoti ir organizuoti savo veiklą. Žaidime jis gali vadovauti ir paklusti bendraamžiui. Pasako, ką nori veikti, pasirenka priemones, vietą, draugus. Darbą iki galo atlieka dažniau nei meta nebaigtą.
- Bendradarbiavimas ir atsakomybė: vaiko gebėjimas gyventi greta kitų, t. y. bendradarbiauti, atsakomybės jausmas taip pat parodo socialinį-emocinį brandumą. Toks pirmokas pasitiki artimaisiais ir pažįstamais suaugusiaisiais. Tai matome, kai vaikas seka suaugusiųjų pavyzdžiu ir mokosi iš jų. Prašo padėti, patarti, paaiškinti, pamokyti, kai nesiseka. Kreipiasi pagalbos, jei susižeidė ar sunegalavo.
- Bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikais: brandus vaikas bendrauja ir bendradarbiauja su kitais vaikais. Laikosi vaikų grupelės susitarimų, taisyklių. Aktyviai dalyvauja skirstantis vaidmenis, žaislus, renkantis siužetą žaidimui. Jis stengiasi būti suprastas ir suprasti kitą. Paiso artimųjų norų, prašymų, perklausia, pasitikslina, prašo paaiškinti, jei ko nors nesuprato. Stengiasi kalbėti aiškiai.
- Pagalba kitam: pasiruošęs mokyklai vaikas bando padėti, paguosti kitą.
Kada vaikas laikomas brandžiu mokyklai?
Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei vaikas tokiam ugdymui subrendęs. Amžius yra svarbus, bet ne vienintelis subrendimo mokyklai veiksnys.
Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai septynmetis jau moka paklusti kitam suaugusiam asmeniui, kai šalia nėra tėvų ir mokėti elgtis didesnėje vaikų grupėje. Vaikas turi būti pajėgus suvokti, kad jo reakcijos sukelia kitų reakcijas.
Pagrindiniai brandumo mokyklai rodikliai:
- Socialinė-emocinė branda: mokėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti su kitais žmonėmis (vaikais ir suaugusiais), laikytis taisyklių. Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį. Jis turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti). Taip pat - būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje.
- Pasitikėjimas savimi: pasitikintys savimi vaikai nori imtis naujos veiklos, nes tiki, kad jiems pavyks, ne taip jautriai reaguoja į nesėkmes, nepasisekus iš pirmo karto, vėl mėgina.
- Gebėjimas susikaupti: vaikas turi būti pajėgus susikaupti ir išklausyti nurodymus bei atlikti užduotį iki galo.
- Emocinis atsparumas: socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę - jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus. Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus. Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės. Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.
- Intelektinė branda: reikalingų mokymuisi pažintinių gebėjimų išlavėjimas, bendros žinios. Vaikas žino nemažai įvairių žodžių, gali papasakoti savo įspūdžius, kuria istorijas. Aiškiai taria daugumą kalbos garsų. Jam suprantama skaičių sąvoka, tokios daiktų savybės kaip dydis, svoris, spalva. Vaikas įsimena dainelių žodžius, eilėraščius. Samprotauja, daro išvadas, pastebi daiktų panašumus ir skirtumus, gali klasifikuoti juos pagal formą, spalvą, dydį, moka pasakyti formų ir spalvų pavadinimus.
- Nuostata tapti mokiniu: vaikas nori mokytis, suvokia save kaip būsimą mokinį, aktyviai domisi pasauliu, smalsauja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, prašo paskaityti, domisi raidėmis.
- Sveikata ir fizinis pajėgumas: turi būti pakankamai išlavėję vaiko judesiai, gera pirštų-riešo motorika bei akių-rankų koordinacija.
Jei abejojate, ar leisti penkiametį vaiką į priešmokyklinę grupę, ar šešiametį - į pirmąją klasę, verta pasitarti su priešmokyklinės grupės ar darželio pedagogu, su mokyklos ar pedagoginės psichologinės tarnybos psichologu.
Vaiko brandumo mokyklai vertinimas nėra vien tik jo intelektinių gebėjimų, žinių patikrinimas, o būtent tai, kaip vaikas gali atsiskleisti nepažįstamoje aplinkoje, parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, kurie nesusiję vien su skaičiavimu ir rašymu.
Kaip ruošti vaiką mokyklai?
Tėvai yra pirmieji vaikų mokytojai, galintys ir turintys pradėti rengti jį mokyklai jau ankstyvame amžiuje. Vaiko pasirengimui mokyklai ir mokymosi sėkmei labai svarbus patyrimas namie.
Patarimai tėvams:
- Suteikite įvairiapusį patyrimą: stengtis suteikti vaikui kuo įvairesnį patyrimą skirtingose situacijose. Išnaudokite kasdienio šeimos gyvenimo situacijas mokymuisi. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus.
- Stebėkite vaiko interesus: kiekvienas vaikas domisi skirtingais dalykais ir turi savitą mokymosi stilių. Svarbu jį stebėti, realiai įvertinti jo gebėjimus, interesus ir prisiderinti prie jų.
- Rodykite pavyzdį: vaikai nuolat imituoja. Tėvai turėtų būti mandagūs, paslaugūs ir pagarbūs su vaiku bei kitais žmonėmis. Konstruktyviai kritikuokite vaiką, nurodydami netinkamą jo elgesį, klaidą, o ne vadindami, pavyzdžiui, „žiopliu“ ar „nevykėliu“.
- Ugdydami savarankiškumą: mokykite vaiką apsirengti, nusirengti, susidėti savo rūbus. Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą bei kruopščiai jį atlikti. Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
- Lavinkite bendravimo įgūdžius: pratinkite išklausyti kalbantį žmogų. Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, apačia, viršus ir pan.).
- Skatinkite pažintinius gebėjimus: kelionių, išvykų metu stebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius, dainuokite. Skaičiuokite, lyginkite. Klausinėkite vaiko „kodėl?“, tegul jis atsako „todėl, kad…“. Prašykite atsakyti pilnais sakiniais. Mokykite naudotis žirklėmis, dirbti su popieriumi.
- Kūrybiškumas ir meniniai gebėjimai: skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai.
- Psichologinis pasiruošimas: leiskite vaikui pasidžiaugti naująja kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegu vaikas mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės. Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios reikėtų vaiką pratinti prie būsimos dienotvarkės.
- Reguliuokite fiziologinius poreikius: sureguliuokite miego, mitybos laiką, vaiko saugumą. Miego, mitybos laiką reikėtų kuo priartinti prie būsimos mokslo metų dienotvarkės.
- Bendravimas ir bendradarbiavimas su kitais vaikais: gerai, kai tėvai pamoko ir skatina vaiką susipažinti ir susidraugauti su nepažįstamais vaikais. Nereikėtų skubėti spręsti jų konfliktų.
- Nustatykite ribas: visi namai turi taisykles, reikėtų jas aptarti su vaiku, nustatyti ribas. Taip vaikas mokysis atsakomybės, paklusti tam tikrai tvarkai.
- Teigiamos nuostatos į mokymąsi: išreikškite teigiamas nuostatas į mokymąsi ir mokyklą, rodyti entuziazmą dėl vaiko veiklos, skatinant jį didžiuotis savo pasiekimais. Kalbėkite su vaiku apie mokyklą, smagius dalykus, kuriuos jis ten darys, kokių svarbių ir naudingų dalykų galės išmokti.
Per didelis susirūpinimas tik mokslo pasiekimais, vaikui kelia didelę įtampą. Ją nuima mėgiama veikla, mokslo draugų ratas.
Nuo 2023 m. kiekvieno vaiko raida yra individuali, unikali. Labai svarbu ją įvertinti ir atsakyti į klausimą, ar ankstyvesnis vaiko išleidimas į mokyklą nepadarys jam žalos, ar vaikas jau yra pakankamai brandus kokybiškai naujai mokyklinei veiklai.
Remiantis Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-1050 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. [...]“, tėvai gali nuspręsti pradėti ugdyti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Tėvai (globėjai) turi pateikti Tarnybai prašymą dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Tarnybos specialistai nerekomenduoja vaikams, turintiems sveikatos, kalbos, motorikos, kitų raidos bei elgesio ir emocijų sutrikimų/sunkumų ankstinti priešmokyklinio ugdymo.
Jei klasėje yra vienas ar keli vaikai, kurie pasižymi žemais savireguliacijos gebėjimais, mokytoja ir kiti klasės vaikai gali padėti jiems. Mokyklinukai taip pat jau turi suprasti, kad ne visi norai pildosi iš karto ir kartais juos reikia atidėti kuriam laikui. O tam tikrais atvejais tie norai gali ir nebūti išpildyti.
Pasak specialistų, vėliau išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą padaroma mažesnė žala nei skubant. Darželiuose vaikai yra mokomi ir ugdomi, tik kitais, jaunesnio vaiko raidą atitinkančiais būdais.
Daugelio mūsų gyvenime vykstančių dalykų sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Nuo to, kaip vaikas bus pasiruošęs psichologiškai, kiek turės žinių, daug priklausys ir jo tolesni mokymosi rezultatai.
Mokyklai reikalingi įvairūs gebėjimai, tokie kaip išlavėjusi kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Šie gebėjimai turi būti ugdomi ne tik vasarą prieš mokyklą. Kiekvienais vaiko augimo ir vystymosi metai bei visas ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus vaiką ruošiant mokyklai.
Psichologiškai ruošiant vaiką jam būtina sudaryti sąlygas dirbant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Derėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad padaręs jaustų pasitenkinimą, padėti vaikui „išgyventi“ susidūrus su nesėkme, įtikinant, kad sunkumas yra laikinas dalykas, galbūt papasakoti kokią nors istoriją.
Mokykloje vaikui reikės susitaikyti, jog daugelį dalykų teks daryti prieš savo norą - „pirmiausia pamokos, paskui žaidimai“. Kad šio „norų tramdymo“ jau būtų išmokta, prieš mokyklą reikėtų dažniau tai praktiškai taikyti namuose. Vaikas turi turėti jo amžiui tinkančių pareigų, darbų, kuriuos atlikęs jis gali užsiimti jo mėgstama veikla.
Vaiką derėtų mokyti pačiam susitvarkyti tualeto reikalus. Tiek dažnas lakstymas į tualetą, tiek visiškas atsisakymas naudotis tualetu mokykloje nėra gerai.
Nereikėtų persistengti skatinant didaktinius pokalbius ir užverčiant vaiką užduotimis - taip jis gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai neretai sunkiau sukaupia dėmesį ir priešiškai reguoja į mokyklą.
Jei PPT išvada bus neigiama, o tėvai matys, kad vaikas tikrai gali eiti į priešmokyklinę grupę, nederėtų tiesiog ignoruoti išvados ir bandyti tartis su mokykla. Taip elgdamiesi tėvai ir ugdymo įstaigų vadovai pažeidžia įstatymą ir vaiko interesus.
Vaiko ruošti vertinimui tikrai nereikia. Tai gali sukelti vaikui papildomą įtampą ir jis gali pasirodyti blogiau, negu gali.
Vienos šeimos nori, kad vaikas dar turėtų galimybę pažaisti, pasidžiaugti vaikyste kiek ilgiau. Kiti, linkėdami vaikui gero ateityje, siekia, kad jis kuo anksčiau pradėtų išnaudoti savo gebėjimus, ugdytųsi, nestovėtų vietoje.
Mokyklą baigs per „senas“ - tai vienas iš dažnų tėvų argumentų, norint vaiką leisti į mokyklą anksčiau. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tinkamas metas mokyklai priklauso nuo vaiko brandumo, o ne tik nuo amžiaus.
Jeigu nevesim į mokyklą, vaikas degraduos arba sustos vaiko raida“ - tai dar vienas mitas, kurį paneigia specialistai. Darželiuose vaikas yra ugdomas, lavinamas ir ruošiamas mokyklai.
„Visi vaiko draugai išeina į mokyklą, tai kaip jis liks vienas? Kaip jis be draugų?“ - tai taip pat dažnas argumentas, tačiau svarbu suprasti, kad vaikas atras naujų draugų ir mokykloje.
Lankant tiek ikimokyklinę, tiek priešmokyklinę grupę yra daugybė būdų lavinti vaiką. Ikimokyklinukas lavėja žaisdamas ir šio amžiaus tarpsnio vaikas geriausia susikaupia ties tomis veiklomis, kurios jį domina, jam patinka, kuriose jis gali patirti sėkmę.
Pirmoje klasėje vaikas mokosi ne tik skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Svarbu jam surasti savo vietą klasėje tarp draugų, suprasti ir priimti, kad jis yra vienas iš mokinių, gebėti sulaukti savo eilės, valingai sukaupti dėmesį ir mokėti klausytis mokytojos. O svarbiausia - atlaikyti nuolat pasikartojančią naujos nežinomos informacijos situacijos stresą.
Pirmos klasės lankymas yra labai svarbus, todėl jos praleisti nerekomenduotume.
Šiandien, kai dėl mažėjančio mokinių skaičiaus sprendžiamas mokyklų išlikimo klausimas, mokytojai ir mokyklų vadovai stengiasi pastebėti kiekvieną vaiką, kuris galėtų lankyti mokyklą anksčiau, nei jam privaloma pagal amžių. Bet pirmiausiai turime būti dėmesingi vaikui ir gerai apgalvoti, ar mūsų šiandienos sprendimas metais anksčiau leisti jį į mokyklą netaps didele problema ir sunkia našta silpniems vaiko pečiams vėliau, net jei pačiam vaikui mokykla šiandien atrodo labai patraukli.
Jei vaikas nėra socialiai brandus - iškyla bendravimo sunkumų, o tai menkina vaiko savęs vertinimą, atsiranda nepilnavertiškumo jausmas. Dar vėliau tos problemos gilėja - krenta mokymosi motyvacija, vaikas nenori eiti į mokyklą, atsiranda mokyklos baimė, kartais sutrinka miegas ar net susergama neuroze.
