Regina Prakseda Paskačimaitė Tamošaitienė (1930-2021) buvo viena ryškiausių vyresniosios kartos kanklininkių, kurios indėlis į lietuvių liaudies instrumentų kultūrą yra neįkainojamas.
Ji sukūrė naują kamerinio liaudies instrumentų ansamblio žanrą, praturtino lietuvių liaudies instrumentų repertuarą ir ugdė aukščiausio lygio atlikėjų meistriškumą, atstovaudama lietuvių liaudies meną Lietuvos ir pasaulio scenose.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Regina Prakseda Paskačimaitė gimė 1930 m. rugpjūčio 11 d. tarnautojų šeimoje. Jos tėvas, Stanislovas Paskačimas (1898-1981), buvo Panevėžio apygardos teismo sekretorius ir sekretoriato vadovas. Motina, Antanina Briedelytė Paskačimienė (1906-1969), 1925 m. baigė Panevėžio gimnazijos penkias klases, o 1926 m. - mašininkių kursus Kaune. Nuo 1928 m. iki 1940 m. ji dirbo sekretore-mašininke pas advokatą Česlovą Petraškevičių ir Panevėžio apygardos teisme.
Regina augo apsupta gausios ir kilmingos giminės. Tėvo pusėje Paskačimai buvo kilę iš bajorų giminės, minimos tarp turtingiausių Panevėžio Senamiesčio savininkų XVIII a. pradžioje. Motinos pusės seneliai, Viktorija (Čilinskaitė) ir Antanas Briedeliai, gyveno Panevėžyje. Antanas Briedelis (1860-1942) aktyviai platino lietuvišką spaudą ir bendradarbiavo su knygnešiais.
Regina prisimena savo senelį Antaną kaip aukšto ūgio, pražilusi ir ūsuotą, nerūkantį ir negeriantį vyrą, kuris gražiai drožinėjo medžio dirbinius ir buvo knygnešys. Jo atminimui išliko drožinėta "taškutė", kurią jis padovanojo broliui.
Šeima gyveno pasiturimai. Tėvai turėjo mėsos krautuvę, o vėliau, 1935 m., pasistatė naują namą su 30 arų sklypu. Regina prisimena savo vaikystę kaip ramų ir užtikrintą laikotarpį, kupiną tėvų meilės ir rūpesčio.
Muzikinės tradicijos ir ugdymas
Muzika šeimoje užėmė svarbią vietą. Tėvams visada buvo svarbus mokslo ir meno troškimas. Motina, Antanina, norėjo tapti pianiste ir mokėsi privačiai pas poniaą Oną Petraškevičienę, advokato Česlovo Petraškevičiaus žmoną. Vėliau ji lankė muzikos mokyklą, kur fortepijono mokė Sofija Petkūnienė, o teorijos dalykų - Antanas Belazaras. Ji dainavo Mykolo Karkos vadovaujamame chore ir buvo Vytauto Kligio simfoninio orkestro solistė.
Regina, būdama dar vaikė, su pussesere Palmira (vėliau tapusia pirmąja LNOBT arfininke ir jos krikšto mama) lankė pamokas pas poniaą Petraškevičienę. Jos kartu su Stase Breivyte lankė ir muzikos mokyklą.
Regina Paskačimaitė baigė gimnaziją 1949 m., o 1950 m. - muzikos mokyklą, fortepijono klasę. Ji ketino studijuoti Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje, tačiau prieš baigiamuosius egzaminus jai neleido groti A. Skriabino kūrinių. Tai buvo nepedagogiškas poelgis, kurio priežastys, pasak jos, slypėjo A. Skriabino "mistiniame" kūrybos pobūdyje, neleistiname Sovietų Sąjungoje, ir jos kilmėje iš tarnautojų šeimos, kurios tėvas buvo įskųstas ir ištremtas į Vorkutos lagerį.
Tėvo tremtis ir šeimos išbandymai
Regina prisimena pirmąją rusų okupaciją, vokiečių okupaciją, sirenas ir lėktuvų antskrydžius. 1944 m., kai jai buvo keturiolika metų, gimė brolis. Ji atliko auklės vaidmenį, kol užmigdydavo brolį, negalėdavo eiti į mokyklą ar gimnaziją.
1945 m. pavasarį, po gauto įspėjimo apie artėjančią rusų okupaciją ir galimus persekiojimus, šeima nutarė slapstytis Gitėnų kaime. Tačiau vieną ankstyvą rudens rytą į jų namus įsiveržė ginkluoti vyrai. Tėvas, Stanislovas Paskačimas, buvo suimtas ir apkaltintas už tautinius įsitikinimus, nors jokių įrodymų nebuvo. Jis buvo ištremtas į Vorkutos lagerius, kur praleido pusantrų metų.
Ši tragiška patirtis paliko gilų pėdsaką šeimos gyvenime ir tapo lemtingu lūžiu, pasukusiu jų gyvenimą nesibaigiančių išbandymų keliu.
Viktorija Maurukaite gimimo metai
Nors straipsnyje minima daug svarbių asmenybių ir jų gyvenimo detalių, tiesiogiai Viktorijos Maurukaite gimimo metai nėra nurodyti. Straipsnis daugiausia dėmesio skiria Reginos Praksedos Paskačimaitės Tamošaitienės šeimos istorijai ir jos pačios muzikinei karjerai.
tags: #viktorija #maurucaite #gimimo #metai
