Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema arba neurodermitu, yra lėtinė odos liga, kuri pasireiškia nuolatiniu niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais, tokiais kaip paraudimas, patinimas ir žaizdelės. Dažniausiai ši liga prasideda vaikystėje, iki 5 metų amžiaus, tačiau gali kankinti ir suaugusius. Atopinis dermatitas yra viena dažniausių odos ligų vaikų populiacijoje, varginanti 10-20 % vaikų visame pasaulyje. Liga nėra užkrečiama, tačiau gali būti paveldima. Ji gali sukelti didelį diskomfortą, pabloginti gyvenimo kokybę ir sutrikdyti miegą, todėl svarbu suprasti jos priežastis, simptomus ir kaip tinkamai prižiūrėti pažeistą odą.

Atopinis dermatitas yra kompleksinė liga, kuriai įtakos turi genetiniai, imunologiniai ir aplinkos veiksniai. Sveiko žmogaus oda puikiai atlieka apsaugines funkcijas, palaiko optimalų drėkinimą ir ląstelių atsinaujinimo procesą. Tuo tarpu sergant atopiniu dermatitu, šios pagrindinės funkcijos sutrinka. Pagrindinė priežastis yra genetinis polinkis, dėl kurio odos barjerinė funkcija yra sutrikusi. Dėl to oda tampa pernelyg jautri aplinkos dirgikliams ir yra linkusi į uždegimą. Oda praranda gebėjimą tinkamai apsaugoti organizmą nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų.

Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą. Filagrino (FLG) geno, atsakingo už odos barjerinę funkciją, mutacijos gali lemti atopinio dermatito atsiradimą, nes dėl jo trūkumo oda išsausėja ir pažeidžiamas apsauginis odos barjeras. Dėl to odai trūksta natūralių drėkinamųjų faktorių (tokių kaip šlapalas ir amino rūgštys), odos epidermio lipidų apykaita būna sutrikusi. Nuolatinis odos kasymas gali sukelti atviras opas ir įtrūkimus. Pažeista oda tampa ideali terpe Staphylococcus aureus bakterijoms. Jos dauginasi, vystosi infekcija.

Kaip pasireiškia atopinis dermatitas?

Atopinis dermatitas yra liga, kuri turi dvi fazes: neaktyvią ramybės fazę ir paūmėjimų fazę, kai liga pasireiškia intensyviau. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo paciento amžiaus. Dažniausi simptomai yra stiprus niežėjimas (ypač nakties metu), sausumas ir odos paraudimas. Oda gali imti pleiskanoti, tapti šiurkšti, be to, gali atsirasti įtrūkimai. Dažnai atsiranda bėrimai (mažos iškilusios pūslelės), kuriuos kasant gali ištekėti skystis. Nuo kasymosi oda tampa itin jautri bei gali atsirasti patinimai. Pažeistos sritys dažniausiai būna ant veido ir kaklo bei alkūnių ir kelių odos raukšlėse. Tačiau pažeidimai gali atsirasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, ant riešų, kulkšnių ar odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų, taip pat zoną aplink akis. Neretai atopinis dermatitas paveikia didelius odos plotus.

Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikiams atopinio dermatito požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 2-3 mėnesių. Tokiu atveju dažniausiai pažeidžiami skruostai ir galvos odos. Jeigu liga pasireiškia tarp 2 metų amžiaus ir paauglystės, bėrimas paprastai atsiranda alkūnių ir kelių odos raukšlėse, taip pat ant kaklo, riešų, kulkšnių arba odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų. Europidų rasės vaikams dažnai išberia vidines sąnarių puses - ties alkūnėmis, riešais, galinę kelių dalį, priekinę riešų dalį. Juodaodžiams ir azijiečiams dažiau išberiama kita sąnarių pusė - alkūnės, priekinės kelių dalys. Paaugliams ir suaugusiems atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius.

Lėtinis niežulys, odos pleiskanojimas yra būdingi simptomai. Neurodermitas prasideda odos niežuliu. Ją nusikasius gali pasireikšti tik dar stipresnis niežulys. Galų gale kasytis pradedama tiesiog iš įpročio. Miego problemos taip pat gali atsirasti dėl stipraus niežėjimo. Tam, kad atopinė egzema nesukeltų rimtų komplikacijų, ji privalo būti tinkamai gydoma.

Atopiniam dermatitui būdingos dvi fazės. Neaktyvios fazės metu oda būna labai sausa, dirgli, pleiskanota, ją reikia kasdien drėkinti. Ši liga gali kelti didžiulį stresą - ne tik vaikams, bet ir tėvams, kuriems dažnai sunkiai sekasi uždrausti vaikams kasytis odą. Vaikai (ypač kūdikiai ir mažyliai iki trejų metų), bandydami nuslopinti niežulį, kartais trinasi į patalynę, kilimus ar kitus paviršius. Dėl to gali kilti odos infekcija.

Atopinio dermatito priežastys ir rizikos veiksniai

Nors tikslios atopinio dermatito atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Negalima teigti, kad ligą lemia vienas konkretus veiksnys - įtaką daro daugelis faktorių:

• Genetika: Atopinis dermatitas dažnai paveldimas. Didesnė rizika sirgti yra tiems, kurių šeimoje yra buvę bronchinės astmos, atopinio dermatito ar alerginio rinito atvejų. Jeigu vienas ar daugiau šeimos narių serga atopiniu dermatitu, vaiko rizika susirgti trimis minėtomis ligomis išauga.
• Aplinkos veiksniai: Klimato sąlygos, karštas oras ir prakaitavimas, miesto ar kaimo aplinka, oro tarša, vandens kietumas, netinkamos odos priežiūros priemonės ir hormoniniai pokyčiai gali pabloginti atopinį dermatitą. Į atopinį dermatitą labiau linkę vaikai iš besivystančių šalių, gyvenantys miestuose, kur daugiau teršalų, taip pat tie, kurie gyvena šalto klimato sąlygomis.
• Alergenai: Liga dažnai atsinaujina kontaktuojant su alergenu. Tai gali būti maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai ir kt.), buitinė chemija, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai. Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai. Taip pat gali pasireikšti alerginis kontaktinis dermatitas.
• Stresas: Neurogeniniai veiksniai: Stresas ir emociniai veiksniai taip pat gali sukelti ligos paūmėjimą. Nuolatinis stresas ir įtampa gali turėti įtakos ligos paūmėjimui.
• Odos barjero disfunkcija: Minėta jau anksčiau, tai genetiniai veiksniai, lemiantys odos išsausėjimą ir pažeidžiamą apsauginį barjerą.
• Odos mikrobiomo pokyčiai: Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai, padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši, natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma - gali kilti odos uždegimas.
• Lytis ir amžius: Mergaitės ši liga kamuoja šiek tiek dažniau negu berniukus.

Atopinis dermatitas susijęs ir su šienlige, ir su astma. Atopines ligos paprastai prasideda vaikystėje nuo atopinio dermatito. Vėliau, paauglystėje ir suaugus, išsivysto šienligė ir astma. Tai vadinama „alerginiu maršu“.

Kaip prižiūrėti odą sergant atopiniu dermatitu?

Atopinis dermatitas - tai ilgalaikės priežiūros reikalaujanti būklė, kurią galima valdyti tinkama odos priežiūra, subalansuota mityba ir alergijos kontrolės priemonėmis. Pacientai su šia diagnoze turi atidžiau stebėti savo odos būklę. Siekiant išvengti visų galimų komplikacijų ir palengvinti atopinio dermatito sukeliamą niežėjimą svarbu turėti griežtą odos priežiūros rutiną.

Viena iš svarbiausių užduočių yra vengti kontakto su alergenais, kadangi dažniausiai liga atsinaujina dėl tam tikrų maisto produktų vartojimo ar kitų išorinių alergenų poveikio. Todėl būtina visiškai atsisakyti maisto produktų, kurie sukelia odos uždegimą bei vengti kitų išorinių dirgiklių, kurie skatina ligos paūmėjimą. Tai gali būti prakaitas, stresas, viršsvoris, muilai, plovikliai, dulkės, žiedadulkės. Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti.

Kasdienė odos priežiūra

• Odos drėkinimas: Sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna. Atopinės kūdikio odos priežiūros rutina - pakankamai drėkinti išsausėjusią odą. Todėl odą reikėtų drėkinti dažniau, apie 3-4 kartus per dieną, prisitaikant prie esamos būklės. Kasdieniam vaikų odos ir plaukų plovimui skirtas gelis tinka kūdikiams ir vaikams, turintiems labai sausą ar atopinę odą. Kasdienis kremas, skirtas kūdikiams ir vaikams, turintiems sausą, atopinę ir alergišką odą. Itin tirštos tekstūros sviestas kūdikiams ir vaikams REKOMENDUOJAMA: naudoti kasdien sausai į atopinį dermatitą linkusiai odai. Veido kremas kūdikiams ir vaikams, turintiems sausą, atopinę ir alergišką odą.
• Maudynės: Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią. Vaiką maudykite šiltame, ne karštame vandenyje. Maudynės neturėtų trukti ilgiau kaip 5-10 min. Nenaudokite vonios putų. Maudydami vyresnius kaip 3 mėnesių kūdikius, į vonią įpilkite specialaus prausimosi aliejaus. Po higienos procedūrų odą reikia kruopščiai nusausinti minkštu rankšluosčiu ir užtepti drėkinančias ir maitinančias odos priežiūros priemones.
• Švelnių muilų ir prausiklių naudojimas: Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius. Rekomenduojama nustoti naudoti įprastą muilą ir pakeisti jį švelniais hipoalerginiais kosmetikos produktais, kurių pH yra neutralus, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių.
• Atsargus odos šluostymas: Tapšnodami nusausinkite odą, kad būtų beveik visiškai sausa, tuomet nedelsdami ištepkite raminamąja priemone. Šluostant jautrią odą svarbu netrinti, geriau nusausinti švelniais tapšnojančiais judesiais.
• Tinkamų drabužių pasirinkimas: Drabužėliai, kuriais rengiate kūdikį yra svarbūs. Jų medžiaga neturėtų būti šiurkšti. Taip pat venkite sintetikos, kuri sukels papildomą prakaitavimą. Drabuželiai turėtų būti laisvesni, nevaržantys judesių ir nekeliantys diskomforto. Rekomenduojama dėvėti drabužius, pagamintus iš natūralių audinių, kurie praleidžia orą.
• Švarūs namai: Svarbu užtikrinti, kad jūsų gyvenamosiose patalpose būtų švarus ir drėgnas oras. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc. oro drėgmės. Tinkamos oro temperatūros palaikymas.
• Higiena: Visi namų ūkio darbai turi būti atliekami mūvint apsaugines pirštines. Geriau nenaudoti šiurkščių buitinių priemonių, kurios gali dirginti odą ir kvėpavimo takus.
• Nagų priežiūra: Rekomenduojama pasirūpinti, kad vaikų nagai būtų trumpi ir lygūs: tuomet vaikas negalės nusidraskyti ir pažeisti odos. Prieš miegą vaikui užmaukite medvilnines pirštines, kad jis negalėtų kasytis miegodamas.

Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys. Nakvišų aliejus ir vynuogių kauliukų aliejus ramina ir drėkina ligotą odą bei atkuria jos natūralų apsauginį barjerą.

Atopinio dermatito gydymas

Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Jeigu ligos forma yra pakankamai lengva - taikomas vietinis gydymas, kurio metu turi būti naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris palengvina nemalonius pojūčius, minkština ir atkuria odą. Gydytojas gali skirti kremus ir tepalus. Pavyzdžiui, DEXERYL kremas atopinio dermatito, ichtiozės ir sausumo požymiams lengvinti gali padėti numalšinti nemalonius atopinio dermatito sukeliamus simptomus. Šio kremo sudėtyje esantis glicerolis padidina odos raginio sluoksnio elastingumą. Vazelinas ir skystasis parafinas veikia kaip emolientai ir padeda atkurti natūralų odos barjerą ir saugo odą nuo išsausėjimo. Šis kremas drėkina ir gerina odos barjerinę funkciją, gali padėti esant sudirgimui ir niežėjimui bei suteikia optimalią apsaugą. Jis be kvapiųjų medžiagų ir parabenų, tinka naudoti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kremą reikia tepti plonu sluoksniu pažeistas veido ar kūno vietas 1-2 kartus per dieną, arba pagal poreikį (bet ne daugiau 6-ių kartų per dieną). Svarbu vengti zonos aplink akis.

Taip pat gali būti skiriamas ir hormoninis tepalas nuo dermatito. Tačiau tokį tepalą gali paskirti tik gydytojas. Viena vertus hormoninis tepalas nuo dermatito efektyviai pašalina ligos simptomus, bet kita vertus, jis gali sukelti daugybę šalutinių poveikių. Todėl taikant hormoninį gydymą be galo svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir naudoti tepalą tiksliai pagal nurodymus. Hormoniniai tepalai skiriami trumpais kursais.

Jei ligos forma sunkesnė - gali būti skiriami geriamieji vaistai, kurie gali būti skirtingo poveikio. Jie gali slopinti niežulį ir uždegimą, gydyti prasidėjusią infekciją ar skatinti negyvų odos ląstelių pasišalinimą. Gydymas vaistais taip pat taikomas pacientams, kuriuos lydi rimti miego sutrikimai, dėl itin stipraus niežėjimo.

Labai svarbu naudoti ir drėkinamuosius kremus. Jie turi būti tepami kasdien, bent 2 kartus per dieną. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rankoms ir veidui. Oda šiose vietose yra jautriausia ir labiausiai pažeidžiama įvairių išorės veiksnių. Svarbu ne tik naudoti specifinius vaistus, bet ir kaip įmanoma labiau vengti provokuojančių veiksnių. Ypatingai svarbu palaikyti odos drėgmę ir atkurti jos barjerinę funkciją naudojant emolientus - drėkinamuosius kremus, kurie drėkina, minkština ir padeda atstatyti odos apsauginį sluoksnį.

Atopinio dermatito diagnostika ir prevencija

Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, remdamasis požymiais ir paciento nusiskundimais. Specialistas taip pat gali skirti laboratorinius kraujo tyrimus. Specialūs tyrimai taip pat gali padėti nustatyti konkrečius alergenus.

Kadangi atopinio dermatito eigai įtakos turi ir alergenai, todėl labai svarbu nustatyti, kokie dirgikliai ar maisto produktai provokuoja simptomus. Alergologo konsultacija padeda išsiaiškinti šiuos veiksnius, atlikti tikslinius alergijos tyrimus (odos dūrio, lopo ar kraujo testus) ir sudaryti individualų gydymo planą. Jei įtariama alergija, būtini išsamesni tyrimai. Nereikėtų atsitiktinai pašalinti maisto produktų iš dietos be klinikinių įrodymų. Net ir įtariant alergiją, maisto produktai neturėtų būti išbraukiami ilgam laikui, jei tam nėra rimto pagrindo.

Prevencija visų pirma skirta apsaugoti odą nuo agresyvių veiksnių, galinčių sukelti paūmėjimą. O tam tikros odos reakcijos gali sustiprėti padidėjus prakaitavimui ir stresui. Svarbu pasirūpinti ir tinkama mityba. Ji turi būti sveika ir subalansuota.

Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus. „Antėja laboratorija“ gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai gali padėti atrasti tinkamiausias odos priežiūros ir higienos priemones atopinės egzemos simptomams sušvelninti ir suvaldyti. Jeigu Jums pasireiškė odos sausumas, niežulys ar kiti dermatito simptomai, apsilankykite „Antėja laboratorija“.

tags: #vaiku #liga #dermatitas

• Antikūnai kraujyje visą gyvenimą
• Daugiau informacijos apie perkvalifikavimo kursus
• Kembridžo kunigaikštienės šeima
• Interaktyvūs žaislai
• Darželio "Pasakaite" atsiliepimai