Žindymo laikotarpis - ypatingas metas tiek mamai, tiek kūdikiui. Nors sveikatos priežiūros specialistams žindymo mitybos rekomendacijos gali atrodyti aiškios, iš tiesų tai gana paini tema, kelianti daug klausimų ir nerimo. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų - ar įmanoma maitinant krūtimi laikytis dietos be saldumynų ir kaip tai paveiks pieno kokybę bei kūdikio savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip subalansuota mityba be didelio kiekio saldumynų gali būti naudinga tiek mamai, tiek kūdikiui, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip tai pasiekti.
Subalansuota mityba žindymo metu
Pagrindinė taisyklė - žindyvės mityba nėra niekuo ypatinga. Valgyti reikia kuo įvairesnį maistą, laikantis sveikos mitybos principų. Tai reiškia, kad racione turėtų būti pakankamai visų pagrindinių maisto medžiagų: baltymų, riebalų ir angliavandenių.
Baltymai
Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc. visos suvartojamos energijos. Baltymai būtini ne tik kūdikio audinių formavimuisi, bet ir mamos organizmo atsistatymui po gimdymo.
Riebalai
Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys, kurios teigiamai veikia kūdikio smegenų vystymąsi. Jų galima rasti riebioje jūros žuvyje, linų sėmenų aliejuje ir avokaduose.
Angliavandeniai
Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius, o greitai įsisavinamus (t.y. saldumynus) riboti.
Vitaminų ir mineralų svarba
Maitinant padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl labai svarbu visavertė mityba. Net maitinantis įvairiu ir kokybišku maistu žindančiai mamai gali nepakakti vitaminų ir mineralų dėl mūsų klimatinės zonos ypatumų, todėl dažnai medikai moterims siūlo toliau vartoti papildus. Ypač svarbūs:
- Vitaminas D: Svarbus kalcio įsisavinimui ir kaulų sveikatai.
- Vitaminas B12: Būtinas nervų sistemos funkcijai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
- Folio rūgštis: Svarbi ląstelių dalijimuisi ir vystymuisi.
- Vitaminas A: Būtinas regėjimui, imuninei sistemai ir odos sveikatai.
- Vitaminas C: Stiprina imuninę sistemą ir padeda įsisavinti geležį.
- Geležis: Būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir deguonies pernešimui.
- Kalcis: Svarbus kaulų ir dantų sveikatai.
- Jodas: Būtinas skydliaukės hormonų gamybai.
Planuojant pastoti, rekomenduojama pasitikrinti kraują ir šių mikroelementų trūkumą sumažinti dar iki nėštumo. Taip pat nėščioms moterims padidėja seleno, kalcio, magnio, cinko ir jodo poreikis.
Saldumynų ribojimas žindymo metu
Žinoma, normalu, kad žindymo metu norisi konkrečių produktų, pvz., saldumynų, nes paprasčiausiai trūksta energijos, miego bei poilsio. Nemažai įtakos konkretiems produktams turi hormonų pokyčiai. Tačiau piktnaudžiauti saldumynais nereikėtų. Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti kūdikio virškinimo sistemą ir sukelti dirglumą.
Alternatyvos saldumynams
Jei jaučiate poreikį saldumynams, rinkitės sveikesnes alternatyvas:
- Vaisiai: Vietoj saldainių ar pyragaičių valgykite vaisius. Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje.
- Džiovinti vaisiai: Saikingai vartojami džiovinti vaisiai gali būti puikus energijos šaltinis.
- Jogurtas su sėklomis: Natūralus jogurtas su įvairiomis sėklomis yra puikus užkandis, suteikiantis energijos ir naudingų medžiagų.
- Juodas šokoladas: Jei labai norisi šokolado, rinkitės juodąjį, kuriame yra mažiau cukraus ir daugiau antioksidantų. Taip pat moterys gali suvalgyti apie 30-50 gramų šokolado per dieną, bet juo nepiktnaudžiauti.
Mitybos patarimai žindyvei
- Valgykite reguliariai: Nėščiosioms rekomenduojama valgyti apie 5 kartus per dieną. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė), o tarp pagrindinių valgymų galima suvalgyti 1-2 užkandžius.
- Gerkite pakankamai skysčių: Vartokite pakankamai skysčių - 8-10 puodelių į dieną.
- Stebėkite kūdikio reakciją: Jei vartojate produktus, kurie gali provokuoti alergiją, įveskite juos į savo mitybą po truputį, stebėdama, ar neatsiranda alerginių reakcijų.
- Neapribokite savęs be reikalo: Nėra priežasčių keisti mitybos, bet žinoma, turite maitintis laikantis sveikos mitybos principų. Valgykite tai, ką valgote visada.
- Pasitarkite su specialistais: Pradėjusi žindyti, ieškokite patikimos informacijos iš kvalifikuotų savo srities specialistų. Šie žmonės dažniausiai yra šeimos gydytojas, žindymo konsultantas ar akušeris - ginekologas, dietologas. Nepasitikėkite draugių, močiučių rekomendacijomis - skaitykite ir ieškokite naujausių mokslu pagrįstų rekomendacijų, klauskite savo šeimos gydytojo ar žindymo specialisto bei kreipkitės į gydytoją dietologą.
Mitai ir tikrovė apie žindymą
Daugeliui moterų žindymas kelia įvairių klausimų ir abejonių.
- Mitas: Mano mamai, močiutei ir kitoms šeimos moterims žindyti nepavyko, todėl ir man nepavyks.
Tikrovė: Žindyti dėl fiziologinių priežasčių (pavyzdžiui, patirtų krūtų traumų ar nepakankamai išsivysčiusių audinių) negali vos iki 10% moterų. - Mitas: Ar mano pienas blogas, per liesas?
Tikrovė: Motinos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui. Jo sudėtis (taip pat ir riebumas) kinta, priklausomai nuo kūdikio poreikių. - Mitas: Kuo daugiau gersiu, tuo daugiau pieno gaminsis.
Tikrovė: Žindanti moteris nėra sifonas - daugiau ar mažiau geriant MP kiekis nekinta. Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui.
Kūdikio žindymo padėtys
Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų. Kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Medikai rekomenduoja skatinti išimtinį žindymą iki 6 mėn. ir žindymą iki 2 m. ir ilgiau, užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą.
Motinos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Iš motinos pieno kūdikiui reikalingos maisto medžiagos gerai pasisavinamos. Motinos piene yra antikūnų, stabdančių bakterijų ir virusų dauginimąsi, leukocitų, todėl kūdikis gauna organizmo atsparumą didinančių medžiagų, kurios jį apsaugo nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų bei alergenų. Maitinimas krūtimi yra svarbus motinos ir vaiko bendravimui. Atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Maitinimas krūtimi veikia ir motinos sveikatą. Maitinant gimdos sienelių raumenys smarkiai traukiasi, dėl to ji greičiau grįžta į normalią padėtį. Iš organizme sukauptų atsargų išlaisvinama geležis, be to, ji geriau įsisavinama žarnyne, todėl mažėja motinos anemijos rizika. Maitinant greičiau krinta nėštumo metu priaugęs svoris. Kai kurie tyrimai rodo, kad maitinusios krūtimi moterys rečiau serga krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Maitinti krūtimi patogu, praktiška ir ekonomiška. Motinos pienas visada švarus ir šiltas. Jo nereikia specialiai ruošti, todėl motina sutaupo laiko ir jėgų. Maitinant motinos pienu pirmus 4-6 mėnesius kūdikiui nereikia jokio papildomo maisto ar skysčių. Jei kūdikiui duodama gerti vandens, gliukozės tirpalo, saldžios arbatos, sulčių, karvės pieno ar kitų skysčių, jis mažiau iščiulpia pieno, todėl mažylis nepavalgo, o krūtyse mažėja pieno kiekis. Su papildomais skysčiais gali patekti bakterijų, alergenų. Pradedant šeštu, bet ne anksčiau nei baigiantis ketvirtam mėnesiui, vaikui pradedama duoti pertrintų daržovių ir vaisių. Šiek tiek vėliau jam pradedama duoti kruopų košių, dar vėliau - žuvies ir mėsos. Patariama žindyti nors iki 12 mėnesių. Jei vaikui trūksta skysčių, atsigerti geriausiai tiks virintas vanduo. Negalima duoti saldžių arbatų, kurios kenkia dantims. Girdant arbatžolių arbata ar karvės pienu, kūdikiui gali vystytis anemija.
Kūdikio pilvo diegliais paprastai vadinami aštrūs, periodiški, spazminiai pilvo skausmai. Todėl mažylis iš skausmo įsitempia, suriečia arba ištiesia kojytes ir verkia. Medicininė diagnozė „diegliai” nustatoma tuomet, kai jie trunka ne trumpiau kaip tris dienas per savaitę ir kaskart ne trumpiau kaip tris valandas. Paprastai jie prasideda ne iš karto kūdikiui gimus, o per pirmąsias tris savaites, sustiprėja 4-6 savaitę ir dažniausiai nurimsta mažyliui sulaukus trijų keturių mėnesių. Diegliai paprastai kamuoja pavakariais ir kartais užsitęsia į gilią naktį. Tėveliai diegliais linkę vadinti bet kokį nenumaldomą mažo kūdikio verksmą. Jeigu mamytei pasirodys, kad kūdikis verkia kitaip, kad pasikeitė verkimo pobūdis, verčiau pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti tikros ligos pradžia. Siekiant nustatyti dieglių priežastį sunku rasti vieną kaltininką, dažniausiai jų būna keletas. Vis dėlto gydytojai dažniausiai visą kaltę linkę suversti žarnyno mikrofloros formavimuisi ir besikaupiančioms dujoms. Pilvo diegliai atsiranda todėl, kad vaiko žarnyno mikroflora nėra galutinai susiformavusi. Kaip greitai ji susiformuos, priklauso nuo keleto dalykų: kaip vaikas maitinamas (mamos pienu ar mišiniu), kokiu būdu jis gimė (natūraliai ar po operacijos, o gal gimdymas buvo skatintas), ar motina nesirgo prieš gimdymą ir kokių medikamentų ji vartojo, ar vaikas gimė išnešiotas, ar per anksti. Reikėtų atminti ir tai, kad kiekvieno kūdikio žarnyne pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vyksta aktyvus „apgyvendinimas” bakterijomis. Ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais būna vadinamoji žarnyno disbiozė - kai kurių bakterijų žarnyne jau yra, o kitų apsigyveno dar nepakankamai, o gal ir kokia „blogietė” bando čia įsikurti. Kitas gyvenimo naujoko vargas - žarnyne besikaupiančios dujos. Jų žarnyne atsiranda, kai dėl netinkamos maitinimo technikos mažylis valgydamas nuryja didelį kiekį oro. Dujos žarnyne maišosi su skysčiu ir virsta putomis, sudarytomis iš milijonų dujų burbuliukų. Iš burbuliukų dujos negali patekti į kraują ar laisvai pasišalinti. Tuomet dujų burbulų sankaupos mechaniškai tempia žarnyno sieneles, sukeldamos pilvo pūtimą, skausmą. Taip pat dujų burbulai sutrikdo ir maisto virškinimą bei jo keliavimą žarnynu. Manoma, kad berniukus diegliai kamuoja dažniau nei mergaites, pirmagimius - dažniau nei jų jaunesnes sesutes ar broliukus. Yra atlikta daugybė tyrimų, siekiant rasti veiksmingiausią pagalbos priemonę dieglių kamuojamam mažyliui ir jo tėvams. Tačiau akivaizdu, kad panacėja nuo šio negalavimo dar neišrasta. Taisyklingai maitinkite mažylį. Žįsdamas pieną jis turi neprisiryti oro, o jei valgo iš buteliuko, pagalvokite, ar nereikėtų pasirinkti specialaus „priešdieglinio” žinduko. Jei vaikas pieną geria godžiai, darykite pertraukėles ir leiskite jam atsirūgti, kad neprisirytų per daug oro. Jei kūdikis pilna burna besiliejantį pieną gers kartu su oru, jis pravirks praėjus keletui minučių nuo maitinimo pradžios dėl skrandžio ir žarnyno spazmų. Dieglių kamuojamą mažylį pabandykite maitinti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, stebėkite, kad jis neperalktų. Pernelyg išalkęs mažylis verks, godžiai žįs, o taip valgant prisiryti oro dar didesnė tikimybė. Svarbi žindančios mamos mityba. Manoma, kad apie 20 proc. mažylių nustoja kentėję nuo dieglių, jei mamos nebevalgo pieno produktų: grietinės, varškės, pieno ir pan. Mat dėl mamos valgomo maisto netoleravimo gali būti kalta alergija karvės pienui. Pabandykite dietą be pieno penkias-dešimt dienų, jei padėtis nepagerės, maitinkitės kaip ir anksčiau. Tik, žinoma, venkite žirnių, pupelių, visų rūšių kopūstų, citrusinių vaisių, vynuogių, šokolado, riešutų ir kitų saldumynų, rūkytų ir aštrių maisto produktų. Reikia stengtis nevalgyti to maisto, kuris ir pačiai mamai nelabai tinka. Žiūrėkite, kad gėrimuose būtų kuo mažiau kofeino - dieglių kamuojami mažyliai ir taip yra lengvai sudirginami. Įvairios manipuliacijos. Skirkite laiko kūdikio pilvukui pamasažuoti, darykite tai prieš maitinimą ar po jo praėjus 40 minučių. Glostykite vaiko pilvą aplink bambą pagal laikrodžio rodyklę. Kuo dažniau mažylį guldykite ant pilvo. Leiskite jam laisvai pasispardyti kojytėmis ir pamataruoti rankytėmis - tuomet dujos lengviau juda žarnynu. Tiesa, kai kuriems vaikams, atvirkščiai, padeda suvystymas. Jie nurimsta jaukiai, šiltai susukti į anklodę ir nešiojami. Mažyliui verkiant padėkite jam ištverti dieglių priepuolį nešiodami jį stačią arba pasiguldytą ant rankos pilvuku žemyn. Taip pat galima kūdikį pasiguldyti sau ant kelių pilvuku žemyn, o galima - ant kairiojo peties. Ne pro šalį jį truputį pasūpuoti. Šildykite pilvuką. Sušildyti pilvuką galite šildykle su šiltu vandeniu ar paprasčiausiai sušildytu rankšluosčiu arba vystyklu - uždėkite jį ant pilvo. Išbandykite žolelių arbatėles. Kai kuriems vaikams padeda krapų ar pankolių arbata. Jos reikėtų išgerti apie 20 ml po kiekvieno maitinimo. Vaistinėse taip pat galite įsigyti arbatų su ramunėlėmis, anyžiais. Pagaminkite arbatą, kaip nurodyta ant pakuotės, ir duokite mažyliui tarp maitinimų ir prasidėjus diegliams. Kai niekas nepadeda… išbandykite vaistus. Mažylį kamuojantį skausmą palengvinti gali simetikonas. Ši priemonė vaistinėse parduodama lašiukų pavidalu tokiais pavadinimais: „Simicol”, „Espumisan”, „Sab Simplex”. Jų veikimo mechanizmas labai paprastas ir dažniausiai pakankamai efektyvus - simetikonas sumažina dujų burbuliukų paviršiaus plėvelės įtempimą, todėl tie burbuliukai greičiau „sprogsta” ir taip dujos lengviau „išgaruoja” iš žarnyno. Tik reikėtų atminti, kad sugirdžius vaikučiui lašiukų pilvuko diegliai taip staiga nesiliaus, nes vaistas dar turi nukeliauti į žarnyną ir tik ten pradeda veikti, taigi rezultato galime tikėtis maždaug po valandos. Pagelbės dujų vamzdelis. Patepkite vamzdelio galą vazelinu ir maždaug 1,5 cm įkiškite į išeinamąją angą. Jei dujos neišeina, paeiliui per kelią sulenkite po vieną kūdikio koją prie pilvo ir ją ištieskite. Pilvo diegliams sumažinti skiriama natūralių žarnyno bakterijų preparatų, ypač kai įtariama, kad sutrikęs natūralus žarnyno floros formavimasis. Kai pilvo diegliai nesiliauja, kartais skiriama ir nedidelės dozės fermentų, kurios padeda nesubrendusiai mažylio fermentinei sistemai suvirškinti maistą. Karatais numaldyti pilvo dieglius padeda ir homeopatinės „Viburcol” žvakutės, šiek tiek atpalaiduojančios žarnyno spazmus. Jeigu vaikas maitinamas mišiniu, kartais tenka jį pakeisti kitu. Neretai kūdikius patariama maitinti mišiniu, kuriame sumažintas laktozės kiekis, kai kada rekomenduojami specialūs mišiniai. Beje, Lietuvoje atsirado naujas mišinys „Aptamil Comfort”, dirbtinai maitinamiems kūdikiams palengvinantis pilvo dieglius.
Gera ar pakankama pieno gamyba yra labai svarbi tam, kad kūdikis galėtų tinkamai maitintis ir augti. Šiame straipsnyje apie galimas, bet toli gražu ne visas, mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastis. Kai kurių priežasčių galima bandyti išvengti, kitas galima išspręsti darbu ir kantrybe, kitų gali nepavykti įveikti ir pieno gamybos padidinti gali ir nepasisekti. Tačiau labai svarbu suprasti, kad ribas mes galime aptikti tik pabandę jas įveikti, o ne nuleisdamos rankas susidūrę su sunkumais. Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Palaikant esamą pieno kiekį ir papildomai maitinant dirbtiniu mamos pieno pakaitalu galima sulaukti meto, kuomet kūdikis pradės valgyti kitą maistą ir juo pakeisti dirbtinį mamos pieno pakaitalą. Kūdikis turėtų turėti galimybę žįsti krūtį tiek dažnai ir tiek ilgai kiek jam norisi. Normaliose situacijose netaikoma jokių ribojimų kiek laiko, kaip dažnai ir kurią krūtį naujagimis ar kūdikis turėtų žįsti. Antras dalykas, kuris labai svarbus, yra tai, kaip kūdikis žinda krūtį. Kūdikis turėtų žįsti krūtį apžiojęs kaip galima daugiau, ir taip pat asimetriškai spenelio atžvilgiu: apatinis žandikaulis turi pagauti daugiau krūties audinių po speneliu, nei viršutinis virš spenelio. Tačiau daug svarbiau yra tai, ar kūdikis apžiojęs krūtį tik čiulpia, ar ir ryja. Rijimas yra būtinas tam, kad pienas iš krūties patektų į pilvą. Jeigu kūdikis tik čiulpia (o taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių), tai nors ir neribosime jo buvimo prie krūties, pieno kiekis nedidės, o dar gali ir pradėti mažėti. Ir prastai žįsdami kūdikiai ryja, kai mamai sukeliamas pieno tekėjimo refleksas. Tačiau nedaugeliui mamų išsilaiko toks stiprus pieno tekėjimo refleksas vien jis palaikytų pieno gamybą. Dideliai daugumai kūdikių reikia patiems įdėti pastangų ištraukiant pieną iš krūties. Krūties operacijos. Jeigu buvo atliekamos krūtų sumažinimo operacijos, kurių metu pašalinta daug liaukinio audinio, perkeltas rudasis laukelis ir spenelis, pjūvis darytas aplink rudąjį laukelį ar skersai krūties audinius, ypač jei operacija daryta palyginti neseniai, gali būti sunku pagaminti pakankamą pieno kiekį kūdikiui išmaitinti. Policistinių kiaušidžių sindromas. Viršsvoris. Nepakankamai išsivysčiusios krūtys. Taip, krūtys gali būti nepakankamai išsivysčiusios, Tačiau vien iš pažiūrėjimo į krūtis nepasakyčiau, kad mama neturės pakankamai pieno, nes vien išvaizdos negana. Krūtys gali gaminti skirtingą pieno kiekį, viena gali gaminti daugiau, nei kita, o žinome, kad ir viena krtūimi galima išmaitinti kūdikį. Gimdymo būdas. Daugiausiai keblumų kelia neplanuotas cezario pjūvis. Tyrimai rodo, kad po jo mamoms pienas gali atsirasti vėliau. Tačiau oda prie odos kontaktas su kūdikiu gali pakelti mamos oksitocino kiekį, palengvinti skausmą ir liūdesį dėl operacijos, o tuo pačiu ir palengvinti pieno tekėjimą. Planuoto cezario pjūvio atveju įmanoma organizuoti gimdymą taip, kad kūdikis būtų iš karto padėtas mamai ant krūtinės ir galėtų žįsti dar operacijos metu. Nukraujavimas po gimdymo. Jeigu kraujavimui stabdyti buvo ilgą laiką naudoti oksitocino pakaitalai, jie gali turėti neigiamą poveikį pieno gamybai. Mamos po didelio kraujo netekimo gali jaustis išsekusios ir neturinčios jėgų 6-12 savaičių po gimdymo. Šyhano (Sheehan) sindromas. Taip vadinamas didelio kraujo kiekio netekimas gimdymo metu, sukeliantis priekinės hipofizės skilties pažeidimą. Kadangi hipofizė išskiria prolaktiną, netekus daug kraujo ir sutrikus hipofizės veiklai pieno gamyba gali neprasidėti, nes neesant prolaktino kraujyje, pieną gaminančios ląstelės gali sunykti. Situaciją galima bandyti keisti vartojant prolaktiną imituojančius vaistus ir tęsti žindymą ar pieno ištraukinėjimą. Jeigu hipofizės sutrikdymas nebuvo didelis, pieno gamyba gali kiek vėluoti. Vaistų naudojimas gimdymo metu. Epidūrinė nejautra, naudota gimdymo metu viena ar kartu su sintetiniu oksitocinu skatinant gimdymo veiklą, sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą žindymo metu. Dėl to net ir priešpienį kūdikiui gali būti sunkiau ištraukti. Be to, vaistų poveikis naujagimiui gali :");
Jei jaučiate poreikį saldumynams, rinkitės sveikesnes alternatyvas: vaisius, džiovintus vaisius, natūralų jogurtą su sėklomis ar juodąjį šokoladą. Svarbu valgyti reguliariai, gerti pakankamai skysčių ir stebėti kūdikio reakciją į jūsų mitybą. Pasitarkite su specialistais, jei kyla abejonių.
tags: #maitinti #krutimi #nevalgau #saldumynu #gimus #kudykiui
