Meilė ir šeima: bendro kelio pradžia
Estrados žvaigždė Liveta Kazlauskienė ir jos vyras Petras Kazlauskas - viena ilgiausiai scenoje ir gyvenime kartu esančių porų. Jų meilės istorija prasidėjo neįprastai, o kartu jie ne tik scenoje, bet ir gyvenime, skaičiuodami jau ne vieną dešimtmetį.
Liveta ir Petras susipažino prieš dvidešimt vienerius metus. Jis su dviem draugais atvažiavo į Tauragę groti, o Liveta tąsyk pavadavo draugę - nešė patiekalus iš virtuvės į stalą. Pirmojo žvilgsnio pakako abiem. Petras tą kartą nemūvėjo vestuvinio žiedo ir sumelavo naujajai pažįstamai, kad yra nevedęs.
„Pasakiau jai, kad nieks nenori tekėti už niekuomet namie nebūnančio muzikanto“, - prisimena Petras. Livetai tuomet dar nebuvo dvidešimties, tačiau namie jos jau laukė devynių mėnesių dukrelė. „Petras tada vėlavo į Tauragę iš Žiežmarių atvažiuoti, o jo draugai jau buvo spėję man papasakoti, kad jam patinka visos moterys, kurias jis sutinkąs. Jie esą visai kitokie,“ - valiūkiškai šypsosi Liveta.
„Negali būti. Nebuvau mergišius, bet vestuvėse visiems muzikantams moterų dėmesio pakanka,“ - netiki Petras. Jis sako, kad jį iškart papirko Livetos akių spindesys ir jos sugebėjimas nuoširdžiai bendrauti. Dar nustebino, kad tokia jauna mergina šneka įvairiomis temomis ir toleruoja kito nuomonę.
„Po kelių dienų jis atėjo į svečius. Mano dukrelė Ingutė dar visai prastai vaikščiojo, bet atnešė jam vazą su prieš kelias dienas keptais sumuštiniais. Petras juos visus suvalgė, nors tikriausiai jau supeliję buvo,“ - nusipurto Liveta. „Dar visai geri, skanūs buvo,“ - nesutinka vyras. Tačiau po dviejų savaičių, kaip buvo žadėjęs, į Tauragę jis nesugrįžo.
„Rugsėjo 20-ąją - mano gimtadienis. Turėjo sueiti dvidešimt, aš šokau trijuose ansambliuose, turėjau daug draugų. Petras buvo pasižadėjęs pagroti. Aš net telegramą jam nusiunčiau, juk nežinojau, kad jis šeimą turi. Paskui išsiaiškinome, kad jis tą pačią dieną savo gimtadienį šventė. Jis buvo už mane vyresnis aštuoneriais metais be vienos dienos,“ - sako Liveta. Dar po dviejų savaičių Petras vežėsi Livetą į restoraną Kaune. Ten ji 45 minutes sėdėjo prie stalelio viena, nes Petras tvarkė savo santykius su ten buvusia ankstesne savo drauge. Ši nepasidrovėjo sugriebusi Livetą skaudžiai stumtelėti į sieną. Tada ji Petrui pasakė tai, ko jis iki šiol nepamiršo, - niekada nekovosianti dėl jo su kita moterimi. Jei jis pasirinks ne ją, o kitą, tebūnie laimingi.
Iki vedybų jie draugavo net septynerius metus. Iš pradžių Liveta gyveno trijų kambarių bute su mama, seseria ir seneliais, o Petras - Žiežmariuose su savo pirmąja žmona ir dukrele.
„Pirmąkart vedžiau netrukus po to, kai sugrįžau po tarnybos armijoje. Pradėjau groti šokiuose ir merginų turėjau daug. Susituokėme „iš reikalo“, žmona buvo pedagogė, tai sugrįžusi namo elgėsi taip, tarsi tebebūtų klasėje. Sunkiai mums klojosi, būčiau išsiskyręs trejais ar ketveriais metais anksčiau, bet labai buvo gaila dukrytės. Dirbdavau vakarais, tai beveik visą dieną drauge praleisdavome. Tuomet dar studijavau: prisimenu, groju triūba, o ji savo lovelėje miega. Dabar Laura gyvena Amerikoje, studijuoja dizainą, aktorystę ir kitus menus. Jos mama irgi ten, ištekėjo ir išvažiavo. Dukra metus laiko gyveno mūsų su Liveta namuose, mokėsi Karmėlavos mokykloje. Iš pradžių manėme, kad jai bus geriau vidurinę Lietuvoje baigti,“ - pasakoja Petras. Jis prisimena iš pradžių galvojęs, kad pavyks Livetą pamiršti, nes juos skyrė nemenkas atstumas. Mobiliųjų telefonų tuomet nebuvo.
„Eidavau Žiežmariuose į paštą ir skambindavau Livetos kaimynei arba jai pačiai į darbą. Po mėnesio jausdavau, kad nebegaliu, pasiilgau, ir lėkdavau į Tauragę,“ - prisimena Petras. „Atbėgdavo žengdamas per du laiptus, toks gražus, su gėlėmis ir saldainiais į Tauragės skaičiavimo mašinų gamyklą, kur dirbau kontroliere. Visos man pavydėjo,“ - sako Liveta.
Ji labai anksti ištekėjo ir anksti liko našle. Taip susiklostė, kad, Ingridai, Livetos dukrai, Petro dėmesio teko daugiau nei jo tikrajai dukrai Laurai, kuri liko gyventi su savo mama. Todėl Ingridos, prancūzų kalba studijuojančios transporto vadybą, pasiekimai Petrui yra labai svarbūs. Bendrų su Liveta vaikų jie neturi.
„Aš meilužiams neturiu laiko,“ - pareiškia energija trykštanti moteris. „Kur nors važiuojame, o jis tik tyli ir žiūri į mane. Kartais net pykstu, o jis sako, kad jam patinka. Jei svetimas vyras man tiek švelnių žodžių sakytų, manyčiau, kad jis labai nerimtas,“ - sako Liveta. Jos įsitikinimu, meilė yra didelė kančia, todėl sutikus savo antrąją puselę reikia užsisklęsti ir kitos meilės nebeįsileisti. „Kam tie sukrėtimai, kai gyvenimas gerai sustyguotas? Nenoriu išsiderinti,“ - nepasiduoda provokacijoms Liveta, nors neslepia, kad svetimų vyrų dėmesio jai netrūksta. Tikina, kad jai žmonės įdomūs kaip pašnekovai, o pajutusi perdėtą dėmesį sau, ima jų vengti.
„Jį atrado koncertinė agentūra, pakvietė koncertuoti. Girdžiu, sako: mes tau surasim backus, dainuos panelės - būsi tas bachūriukas, kuris panelėms dainuos jausmingas dainas. Ir aš supratau, kad tą žmogų prarasiu, jei jis pradės važinėtis, koncertuoti. Kaip patikau aš jam, taip patiks ir kita. Ne, galvoju - tada tas backas pabūsiu aš. Jeigu dar kitą pastatys, galėsiu ją pakontroliuoti, ji žinos, kad aš Petro. Per naktį pasisiuvau raudoną pūstą sijonuką, greitai nupirkom batukus, pasipuošėm. Jis dainuoja ir aš iš jo kūno kalbos matau, kad yra jo artimieji, visa šeima, giminės. Nusileidom persirengti, Ingrida pribėgo: tėti. Ir pribėgo dukra: čia mano tėtis. Sakau: dabar jau rinkis. Pasiėmiau dukrą už rankos ir nuėjome. Kiek paėjome ir girdžiu - skrodžia orą. Atrodė, oras sustingo, girdžiu, kaip bėga.
„Žento neparvedė, ji dar nori pakeliauti ir pagyventi sau. Apie anūkus dar irgi anksti šnekėti, bet jeigu jie būtų aš norėčiau juos auklėti. Tai gal ir gerai, kad jų dar nėra,“ - juokėsi moteris.
Išbandymai ir tradicijos
Artėjančių Kalėdų proga Liveta Kazlauskienė pasidalijo jaukia nuotrauka, kurioje - Kalėdų Senelis ir dukra Ingrida Kazlauskaitė. Kaip atskleidė Liveta, nuotrauka daryta prieš porą metų.
„Mūsų Kalėdos - labai darbingos. Antrą dieną švenčiame dukros Ingridos gimtadienį. Sako, apie merginos amžių yra kalbėti nemandagu, tai pasakysiu tik tiek, kad šiemet jos jubiliejus. Būname šventiškai nusiteikę, važiuojame koncertuoti, dainuoti į namus. Turime paslaugą „Šventė į namus“, sveikinsime jubiliatus. Nuotaikos nepametame. Tai - pats nuostabiausias metų laikas ir pačios gražiausios šventės,“ - kalbėjo Liveta.
Šiemet Kazlauskų šventės planus pakoregavo serganti mamytė. Petras Kazlauskas prie Kūčių stalo kasmet paskaito pamokslą, kartu šeima sukalba maldą. Tiesa, šiemet jų šventės šiek tiek skirsis. „Stengiamės išsaugoti tradicijas, kad liktų dukrai ir galėtų tęsti ji. Tik tiek, kad šiemet jau yra silpnos sveikatos mamytė, tad šventės - kiek kitokios, turėsime eiti pas mamytę valgyti Kūčių. Ji gulės lovoje, bet mes susibūrę palaikysime Kalėdų dvasią. Vakar nuvežiau jai eglutę, gražiai papuošiau, kad jaustųsi šventinė nuotaika.
Daug sergančių žmonių tokiu šventiniu laikotarpiu depresuoja. Visi bėga, lekia, širdis juk nesensta, tai norisi, kad ir kojytės būtų kaip anksčiau. Ypač aktyviems žmonėms sunku susitaikyti, kai apleidžia sveikata. Mes esame užsakyti atvykti į namus pasveikinti vieną neįgalią mamą, kuri serga depresija. Vaikai tikisi, kad mūsų atvykimas bent kažkiek pagelbės ir atneš šiltų emocijų, gal mamytė pamažu išeis iš depresijos,“ - pasakojo Liveta.
O Kalėdoms Kazlauskai puošia namus, prikrauna pilnas lesyklas, kad ir paukšteliams būtų Kalėdos. „Pas mus atskrenda po penkis genius, ir zylučių, ir žvirblių. Negalime net stogo keisti pavasarį, nes čirška ten visas paukštynas. Kaip gi nuimsi, paukščiukai neturės kur gyventi,“ - šypsojosi ji.
Pašnekovė tikino, jog jų šeima apie dovanas stengiasi nekalbėti viešai, nes tai - individualus dalykas. „Yra daug šeimų, kurie negali keistis tomis dovanomis, o kai žmonės ima demonstruoti savo turtus, man graudu žiūrėti, kad žmonės yra tokie materialūs ir nesusikaupia į dvasinį dalyką. Mes būtinai pirkdami plotkeles stengiamės bažnytėlei palikti pinigų, Petras parneša po atviruką, užsakęs kiekvienam šeimos nariui po maldą. Tai yra didelė dovana. Stengiamės dovanoti praktiškas dovanas, atsargiai, išsianalizuojant, ko labiausiai reikia. Tai tomis dovanėlėmis simboliškai ir apsikeičiame. Dovanėles žiūrime tik kitą dieną po Kūčių.“
Ingrida Kazlauskaitė: tėvo meilė ir išgelbėta gyvybė
Nedaugelis žino, kad Petras Kazlauskas nėra biologinis Ingridos Kazlauskaitės tėtis, tačiau pasak I. Kazlauskaitės, ji to niekada nepajuto ir artėjant tėčio dienai visuomet iš anksto planuoja, kaip jį pasveikinti: „Tėtis visuomet buvo ir yra mano globotojas, jis niekada nėra manęs kaip nors baudęs, jis net nėra riktelėjęs ant manęs. Net ir dabar jeigu pasibaram šiek tiek su mama, paguodos ieškau pas jį. Aš apskritai labai džiaugiuosi turėdama tokią nuostabią šeimą.“
„Tuomet Ingridai buvo dveji su puse. Buvome prie upės ir staiga pamatėme, kad ji pradėjo skęsti. Tai buvo kelių sekundžių reikalas. Vanduo upėje buvo labai sraunus. Ingrida nutarė pagauti banglelę ir ją įtraukė srovė,“ - baugiais atsiminimais dalinasi L.Kazlauskienė. Pati Ingrida, nors ir buvo labai maža, šį įvykį atsimena su baime akyse:„Aš pamenu vaizdinius, kaip matau pro vandenį besiskverbiančią saulę, skęstu ir kaip mane gaivina. Esu labai dėkinga tėčiui. Nes mama nemoka plaukti, o jis mane išgelbėjo, gaivino ir jo dėka esu gyva.“
Išskirtinis pokalbis apie tai, kada ir kaip I. Kazlauskaitė sužinojo, kad Petras Kazlauskas nėra jos biologinis tėtis, kokias staigmenas I. Kazlauskaitė pataria daryti tėvams jų švenčių proga ir neįtikėtini vaikystės prisiminimai - trečiadienį, laidoje „Ant bangos“ 21:00 val.
30 metų kartu ir darbe, ir namuose
„Mes visą laika drauge ir tai mums teikia be galo daug džiaugsmo. Aš neatsimenu tokių atostogų, į kurias būčiau vykusi viena. Visus šiuos metus laikėmės drauge ir darbe, ir prekybos centre, ir vakarėliuose... Kiekvienii metai - tai tarsi laiptelis aukštyn su savo prieskoniais, naujomis patirtimis, pergyvenimais. Daugelis šeimų neišlaiko jiems duotų išbandymų, o mes tvirtai kartu einam ir „laikom gyvenimo egzaminus“, ieškom kompromisų, šnekamės. Kitaip dabar negaliu ir įsivaizduoti,“ - atviravo L. Kazlauskienė.
L. Kazlauskienė atviravo, kad nuolatinis buvimas drauge tiek namuose, tiek darbe nuslopino aistrą vienas kitam. Pora, rodės, vienas kitam atsibodo, išsisėmė, o santykiai atšalo. Bendra buitis parodė, kad santykiai paremti ne vien aistra ir meile vienas kitam. „Po septynių metų bendravimo mes susituokėme ir iškart po vestuvių mus ištiko krizė. Kol buvom meilužiai, mes visiškai nieko nematėme. Protai buvo aptemę nuo absoliučios meilės ir aistros vienas kitam. Susitikę pabėgdavom kaip du balandėliai, daug keliaudavome. Po vedybų prasidėjus bendrai buičiai neišvengėme nesutarimų. Tada man atsivėrė akys ir supratau, kad Petras nieko nemoka. Reikėjo ir remontus daryti, ir tvorą dažyti... Ir tada jau man labai greitai tas žavesys išblėso. Aš galvojau, kad neišlaikysime šito etapo. Žinoma, būtų buvę labai negražu išsiskirti vos susituokus.
Tada pirmą kartą viena savaitei laiko išvažiavau į Palangą. Tai buvo pasvarstymo savaitė, ar tikrai mes jau norime skirtis. Aš pasiėmiau molbertą, visą lagaminą dažų, tapiau, vaikščiojau ir galvojau, kad man jo trūksta kiekvieną minutę. Nuolatinis buvimas kartu atrodė, kad jau mes vienas kitam atsibodom, išsisėmėm, atvėsom nuo aistros, santykiai atšalo. Mums atrodė, kad visad turime suktis aistroje,“ - pasakojo moteris.
„Nemažai patarimų sulaukiau iš N. Paltinienės, kuri santuokoje su savo vyru išgyvenimo šitiek metų. Tai ji man ir pasakė, kad nebus viskas rožėmis klota, kad neapsieisime ir be ginčų, tačiau tai išmokys ieškoti kompromisų. Po krizės negreitai sugrįžome į vežias. Neskubinome vienas kito, po truputį ėjom vienas kito link kol susitikome kambario viduryje“.
Lietuvos pop estrados duetas "Liveta ir Petras Kazlauskai" - ""TĖVUI
Apie tai, kodėl nesusilaukė savo vaikų
Dainininkė pasakojo, kad vaikų jiedu su Petru norėję labai, tačiau tuo metu prioritetais buvo tapę - karjera ir pinigai. Moteris dabar gailisi, kad būdama jauna negimdė ir pirmenybę teikė darbui. „Viskas buvo daroma dėl karjeros. Mus žmonės žinojo kaip šeimyninį duetą, todėl atėjęs populiarumas neleido sustoti. Tuo metu dar neturėjome jokių vadybininkų ir viską darėme patys. Dirbome, kad užsidirbtume stogui virš galvos, nusipirktume automobilį, reikėjo ir aparatūrą keisti... Konkurentų buvo nemažai, todėl stengtis reikėjo dar labiau. O kai galiausiai materialusis bagažas buvo sukrautas, supratome, kad gimdyti man yra per vėlu. Gaila, žinoma, kad taip... Susilaukti vaikų praleidome kokius tris šansus. Su tokiu vyru kaip Petras, man reikėjo gimdyti, gimdyti ir gimdyti,“ - nuoskaudos neslėpė L. Kazlauskienė.
Kaip Ingrida neatsisveikinusi paliko tėvų namus
P. Kazlauskas nėra vienintelės L. Kazlauskienės dukros biologinis tėvas, tačiau Ingrida jį tėčiu vadina nuo pat pradžios. Livetos ir Petro Kazlauskų dukra Ingrida, pasak jos mamos, buvo rami paauglė, o problemos ir pykčiai prasidėjo daug vėliau. „Ingrida nuo pat pradžių Petrą vadina tėčiu. Jų santykiai buvo labai gražūs. Petras ją mokė tokių dalykų, kuriuose aš neturėjau kantrybės - ruošė su ja pamokas, mokė daugybos lentelės. Viską, ką auklėjant reikėjo pasakyti griežtesniu tonu dariau aš. Toks buvo mūsų su Petru susitarimas. Man atrodė, kad jis nebūdamas jos tikras tėtis gali pasakyti per grubiai,“ - apie dukros auklėjimą kalbėjo moteris.
„Paauglystėje su Ingrida neturėjome jokių bėdų. Priešingai, išvažiavę palikdavome vieną namuose, kur ji prižiūrėdavo savo gyvūnėlius, niekada nesivesdavo draugų... Visas stresas prasidėjo daug vėliau, kai vieną dieną ji pasakė norinti kurti savo gyvenimą be mūsų. Mane ištiko didelis šokas, nes ji nieko nesakiusi uždarė duris ir išėjo. Verkiau gal mėnesį, o nebendravome bene pusmetį. Ji norėjo visko siekti, išmokti pati, kategoriškai atsisakė mūsų pagalbos. Žinoma, ilgainiui ji pasiilgo namų, mūsų ir močiutės. Karo kirvį užkasti Ingrida turėjo pati, nes mes likome palikti ir leidome jai spręsti, kaip elgtis, pačiai. Dabar viskas jau išsisprendė, daug šnekamės, rodome meilę, dalijamės patarimais,“ - sakė L. Kazlauskienė.
tags: #petras #kazlauskas #vaikai
