Laukiančioms ar ką tik susilaukusioms kūdikio mamoms Lietuvoje yra numatyta nemažai paramos formų, tačiau svarbu suprasti, kaip jos veikia ir kokias sąlygas reikia atitikti. Visų pirma, šia tema mitų esu girdėjusi pačių įvairiausių. Dažnai jie sklando įvairiose forumuose, taip pat kažkam kažkas „patarė“ ir t.t. Pabandysiu papasakoti žmonių kalba.
Visų pirma, šia tema mitų esu girdėjusi pačių įvairiausių. Dažnai jie sklando įvairiose forumuose, taip pat kažkam kažkas „patarė“ ir t.t. Pabandysiu papasakoti žmonių kalba.
Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui.
Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA)
Laukiantis vaikelio, gydytoja išduoda nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) pažymėjimą ne anksčiau kaip 30 nėštumo savaitę. Pavyzdžiui, jei nėštumo ir gimdymo atostogos jums prasideda 2025 m. rugsėjo mėnesį, tuomet šių išmokų dydžiui nustatyti bus vertinamas jūsų paskutinių 12 mėnesių pajamų vidurkis: nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. (taip, iki 2025 m. liepos 31 d., kadangi mėnuo prieš - t.y. rugpjūtis yra praleidžiamas).
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir vaiko priežiūros išmoką, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
SVARBU: Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.
Vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai.
18 mėnesių variantas:
- Vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34% „į rankas“).
24 mėnesių variantas:
- Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio (58% „į rankas“).
- Nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30% kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67% „į rankas“).
Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn.
Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m. BSI dydis - 170 Eur, taigi išmoka negali būti mažesnė nei 1360 Eur).
Galite būti vaiko priežiūros atostogose, kol vaikui sukaks treji metai. Vaiko priežiūros išmokos nėra mokamos trečiaisiais vaiko priežiūros metais.
Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100% atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos.
Pavyzdyje nr. 1 pažymėtas raudonas laikotarpis - tai mėnesiai, kurie patenka į nėštumo ir gimdymo atostogų apskaičiavimą. Tačiau, jeigu vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpis bus pasirinktas iki vaikui sukaks 18 mėn., bet asmuo dirba su darbo sutartimi ir pasibaigus išmokų gavimui iš Sodros į darbą dar negrįžo, bet toliau naudojosi vaiko priežiūros atostogomis iki vaikui sukako 3 m.
Pavyzdyje nr. 2 pažymėtas raudonas laikotarpis - tai mėnesiai, kurie patenka į nėštumo ir gimdymo atostogų apskaičiavimą. Kaip matote Pavyzdyje nr.
Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Tėvystės išmoka
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Tėvystės atostogos | Teisinėkonsultacija.lt
Išmokų apskaičiavimo subtilybės ir siūlomi pakeitimai
Visų pirma, laukiantis vaikelio, gydytoja išduoda nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) pažymėjimą ne anksčiau kaip 30 nėštumo savaitę. Pavyzdžiui, jei nėštumo ir gimdymo atostogos jums prasideda 2025 m. rugsėjo mėnesį, tuomet šių išmokų dydžiui nustatyti bus vertinamas jūsų paskutinių 12 mėnesių pajamų vidurkis: nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. (taip, iki 2025 m. liepos 31 d., kadangi mėnuo prieš - t.y. rugpjūtis yra praleidžiamas). Taigi, išėjus į naujas nėštumo ir gimdymo atostogas, Sodra vertindama šį pajamų laikotarpį, atkreips dėmesį, ar nepatenka nors viena diena kai buvote Vaiko priežiūros atostogose arba kai gavote vaiko priežiūros, tėvystės ar nėštumo ir gimdymo išmokas. Jei nors viena diena į šį vertinamą laikotarpį patenka, tuomet su kitu vaiku, pildant išmokų prašymus, atsiranda galimybė, kad naujos išmokos būtų apskaičiuojamos palankiau - Sodra išmokų dydžiui nustatyti vertins tą pajamų laikotarpį, kuris yra jums palankesnis: t.y. Dabar vienos stebuklingos formulės visiems, deja, bet nėra.
Labai svarbu įsidėmėti, kad visoms motinystės išmokoms, pajamų vertinimo laikotarpiai skiriasi. Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Aušrinė Norkienė ir Eimantas Kirkutis. Jie siūlo nuo 77,58 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio padidinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat ir tėvystės išmoką. Neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu šiuo metu gaunamą 78 proc. išmoką siūloma padidinti irgi iki 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Jei vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc., o kai jis prižiūrimas iki 24 mėn., pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., antruosius - nuo 30 iki 50 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Jeigu gaunantys vaiko priežiūros išmoką įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmokas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam būtų mokamos abi šios išmokos, tačiau bendrą išmokų sumą siūloma padidinti nuo 78 iki 100 proc. kompensuojamo uždarbio. Jeigu gimsta arba šeima globoja 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamas išmokos dydis, pagal projektą, irgi didėtų nuo 78 iki 100 proc. algos. Taip pat siūloma padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų.
Dėl vaiko priežiūros atostogų šeimos netenka pajamų
Projektą parengusi Seimo vicepirmininkė, Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė A. Norkienė ir šios grupės narys parlamentaras E. Kirkutis mano, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos ypatingai mažos išmokos. Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio, neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų metu tėvas arba motina gauna 78 proc., vėliau, jeigu pasirenka vaiką prižiūrėti iki 18 mėn., - 60 proc. o jeigu vaiką prižiūri iki 24 mėnesių - pirmuosius metus 45 proc., antruosius 30 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Jeigu asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką arba vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma yra ne didesnė kaip 78 proc. uždarbio. Taip pat, pagal dabartinį reguliavimą, maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti šias išmokas atsiradimo dienos. Projekto iniciatoriai pastebi, kad pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. 540 eurų. „Tai reiškia, kad asmenims, kurie gauna didesnius kaip 3 tūkst. 100 eurų atlyginimus „į rankas“ yra nustatomos lubos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ar neperleidžiamų 2 mėnesių atostogų metu gaunamoms išmokoms. Pagal dabartinį reguliavimą, gaunantys didesnes nei 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių pajamas, 2 neperleidžiamų mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu negauna išmokos, lygios 78 proc. jų darbo užmokesčio. Tai ypatingai paliečia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus“, - dokumento aiškinamajame rašte pažymi A. Norkienė ir E. Kirkutis. Pasak jų, taip sukuriama situacija, kad, pavyzdžiui, tėvui arba motinai finansiškai labiau naudinga neimti 2 mėnesių neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų bei jas prarasti ir, grįžus į darbovietę, gauti pilną darbo užmokestį.
Siūlo kurti palankią aplinką vaikų gimimui
Seimo narių A. Norkienės ir E. Kirkučio nuomone, gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos, apimančios kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. „Tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių“, - sako projekto autoriai. Jie nurodo, kad 2025 m. Lietuvoje gimė 1 tūkst. 608 kūdikiais mažiau nei 2024 m. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki 1 vaiko moteriai. 2015-aisiais, gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, o 1990 m. net 56 tūkstančius. Per vieną dešimtmetį gimstamumas susitraukė beveik dvigubai, o per trisdešimtmetį - trigubai. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės apytikriai iki 2,2 mln. Toks prognozuojamas šalies populiacijos mažėjimas dar labiau iškreiptų gyventojų amžiaus struktūrą - mūsų visuomenė taptų viena seniausių Europoje.
ELTA primena, kad siekiant spręsti demografinius iššūkius, padidinti gimstamumą A. Norkienė yra pateikusi Seimui šeimų stiprinimui skirtą įstatymų pataisų paketą. Šiais dokumentais siūloma skatinti palankų požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes. Seimui pristatytos Švietimo, LRT ir Kultūros politikos pagrindų įstatymų pataisos įveikė pateikimo stadiją. Už jas balsavo 44 Seimo nariai, 19 buvo prieš, 15 parlamentarų susilaikė. Projektus svarstys Seimo komitetai, o sulaukę Vyriausybės išvados plenarinėje salėje jie vėl atsiras balandžio 16 d. Daugiau kaip 60 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Vyriausybė 2027-2028 m. paskelbė Šeimos metais.
Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. SVARBU: Dėl šios išmokos kreipkitės į į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Mamadieniai ir tėvadieniai
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
tags: #vaiko #motinystes #ismokos #020
