Mikoplazma ir Ureaplazma yra vienos iš mažiausių bakterijų rūšių. Šios bakterijos yra randamos šlapimo ar lytiniuose takuose ir gali būti perduodamos lytinių santykių metu. Tiek Ureaplazma, tiek Mikoplazma yra bakterijos, kurios priklauso mikroorganizmų klasei, vadinamai mikoplazmomis. Šios bakterijos yra unikalios tuo, kad neturi ląstelės sienelės. Dėl šios sienelės nebuvimo jas sunkiau gydyti antibiotikais, nes daugelis įprastų antibiotikų (pvz., penicilinas), veikia būtent pažeisdami bakterijų ląstelės sienelę. Šios bakterijos dažniausiai yra perduodamos lytiniu būdu, tačiau gali būti perduotos ir iš motinos vaisiui arba naujagimiui. Taip pat šios bakterijos yra gerokai mažesnės už įprastas bakterijas ir geba įsiskverbti gilyn į gleivinę ir jos ląsteles.
Šiuo metu žinome apie 200 Mycoplasma bakterijų rūšių, tačiau dauguma jų yra nepavojingos. Vis dėlto, žemiau išvardintos rūšys gali kelti problemų, susijusių su reprodukcine ar šlapimo takų sistema: Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum.
Kas yra Ureaplazma ir kaip ja užsikrečiama?
Ureaplazmos grupę sudaro dvi bakterijų rūšys - Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum. Nors Ureaplasma bakterijos gali būti perduodamos lytiniu keliu, tačiau jos nėra laikomos tradicinėmis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Ir nors tai nėra tipinės LPI bakterijos, vis dėlto gydytojai į Ureaplasma urealyticum žiūri labiau kaip į LPI, kadangi ji turi didesnį potencialą iššaukti infekcijos simptomus ir komplikacijas. Tačiau svarbu paminėti, kad dažniausiai ši bakterija nekelia problemų žmonėms, turintiems stiprią imuninę sistemą ir normalią mikrobiomo pusiausvyrą, kuri neleidžia šiai bakterijai peraugti. Tuo tarpu Ureaplasma parvum dažniau laikoma tiesiog komensaline bakterija, tai reiškia, kad ji gali gyventi žmogaus organizme (ypač apatiniuose lytiniuose takuose) nesukeldama ligos ar simptomų, ir tik retais atvejais, nusilpus organizmui, ji gali tapti pavojinga.
Ureaplazmos simptomai
Sveiko žmogaus imuninė sistema paprastai sugeba kontroliuoti Ureaplazmos bakterijas ir neleidžia joms plisti į kitas kūno dalis. Tol, kol gyvena harmonijoje su kitomis bakterijomis, Ureaplazma dažniausiai nekelia jokių simptomų. Tačiau padidėjus Ureaplazmos bakterijų kiekiui, gali prasidėti ligos ir net kilti rimtos sveikatos komplikacijos.
Ureaplazmos simptomai moterims:
- Skausmas arba deginimas šlapinantis
- Dažnas šlapinimasis
- Niežėjimas arba skausmas lytinių organų srityje
- Deginimas ar niežėjimas šlaplėje
- Neįprastos išskyros ar kvapas iš makšties (moterims tai gali pasireikšti vandeningomis išskyromis ir nemaloniu kvapu iš makšties)
- Apatinės pilvo dalies ar dubens skausmas ar diskomfortas
- Paraudimas ir uždegimas
Ureaplazmos simptomai vyrams:
Vyrams, užsikrėtusiems Ureaplazmos bakterijomis, retai pasireiškia simptomai, tačiau tam tikrais atvejais gali atsirasti šie simptomai:
- Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis
- Išskyros iš šlaplės
Ureaplazmos sukeliamos ligos ir komplikacijos
Ureaplasma ne tik sukelia nemalonius simptomus urogenitaliniuose organuose, bet gali sugadinti reprodukcinius organus, iššaukti kitas ligas ir komplikacijas.
1) Vaisingumo problemos
Kadangi ureaplazma aptinkama pas žmones (tiek pas moteris, tieks pas vyrus), kurie susiduria su nepaaiškinamu nevaisingumu, tai leidžia manyti, kad tarp šių reiškinių egzistuoja ryšys. Moterims ši infekcija, kartu su kitais galimais veiksniais, gali labai apsunkinti pastojimą. Tai gali įvykti, jei bakterijos pasiekia viršutinius lytinius takus - gimdą, kiaušintakius ar kiaušides. 2020 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 245 moterys, parodė, kad bet kurios iš tirtų bakterijų kolonizacija kiaušintakiuose buvo siejama su nevaisingumu, įskaitant ir Ureaplasma urealyticum. Tačiau ankstesni tyrimai nebuvo radę ryšio tarp Ureaplasma urealyticum ir moterų nevaisingumo. Nors šiuo metu nėra aiškaus sutarimo, ar ši bakterija tikrai gali sukelti nevaisingumą, tačiau moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad poroms, turinčioms Ureaplazmos infekciją ir gydytoms antibiotikais, pastojimo tikimybė buvo didesnė nei toms, kurios antibiotikų negavo.
2) Bakterinė vaginozė (BV)
2022 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1155 reprodukcinio amžiaus moterų, buvo parodyta, kad Ureaplazma bakterijos buvimas stipriai siejamas su padidėjusiu makšties pH lygiu. Paprastai makšties pH yra žemas ir tokia rūgštinė terpė apsaugo nuo infekcijų. Tačiau aukštas arba šarminis pH lygis gali sudaryti palankias sąlygas kenksmingų bakterijų dauginimuisi, ypač, Gardnerella vaginalis - bakterijai, sukeliančiai bakterinę vaginozę (BV). Pastebėta, kad pasikartojančia ar lėtine BV sergančios moterys dažnai turi ir Ureaplazmą, kurios negydant, BV vis sugrįžta.
3) Uretritas
Ureaplazma gali sukelti uretritą - šlaplės uždegimą. Ureaplasmos vaidmuo uretrito atsiradime vis dar laikomas ginčytinu, nes ši bakterija randama ir pas sveikus žmones. Vis dėlto, 2019 m. atlikta tyrimų apžvalga rodo vis stiprėjančius įrodymus, kad tam tikromis sąlygomis Ureaplazma gali sukelti uretritą, nors tai ir nėra dažniausia jo priežastis.
4) Mažas spermatozoidų kiekis
2023 m. tyrimas, apėmęs 2019-2021 m. duomenis, parodė, kad Ureaplasma urealyticum yra siejama su prastesne spermos kokybe. Tyrime dalyvavo 1 064 vyrai, kurių amžius buvo tarp 20 ir 30 metų. Nustatyta, kad Ureaplasma urealyticum buvimas koreliavo su mažesne spermatozoidų koncentracija spermoje ir mažesne judrių spermatozoidų dalimi. Abi šios savybės turi didelę įtaką vyro vaisingumui ir tikimybei, kad spermatozoidas apvaisins kiaušialąstę.
5) Prostatitas
Prostatitas - tai prostatos liaukos uždegimas, kuris gali sukelti šiuos simptomus: skausmą šlapinantis, drumstą arba kraujingą šlapimą, šlapinimosi sunkumus, skausmą lytinių organų srityje, stiprų ir staigų norą šlapintis. 2020 m. tyrimas nustatė sąsają tarp Ureaplasma ir kalcifikatų susidarymo prostatoje, o tai gali lemti lėtinį uždegimą. Vis dėlto, 2019 m. tyrimas nepatvirtino aiškaus ryšio tarp šio bakterijos ir prostatito, todėl kol kas nėra iki galo sutariama, kaip rimtai žiūrėti į šią bakteriją.
6) Endometriozė
2019 m. atliktas laboratorinis tyrimas su pelėmis parodė, kad Ureaplasma infekcija padidina uždegimą gimdoje ir gali skatinti endometriozės vystymąsi. Tačiau čia reikalingas išsamesnis tyrimas su žmonėmis.
7) Kitos komplikacijos
Ureaplazma taip pat siejama su lėtiniu endometritu ir dubens uždegimine liga. Ureaplazmos infekcija nėštumo metu gali iššaukti gimdos uždegimą. Tokie uždegiminiai procesai gali lemti bronchopulmoninę displaziją, pogimdymines sistemines infekcijas bei intrauterininį chorioamnionitą (vaisiaus dangalų uždegimas) - visas šias būkles lydi rimtos pasekmės tiek motinai, tiek vaikui. 2021 m. mokslinis tyrimas parodė, kad nors daugybė bakterijų gali būti susijusios su chorioamnionitu, tačiau dažniausiai mėginiuose buvo randama būtent Ureaplasma.
Ureaplazma nėštumo metu
Ureaplazmos infekcija nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios paveikia tiek motinos, tiek vaiko sveikatą.
Ankstyvas vaisiaus vandenų plyšimas ir priešlaikinis gimdymas
2020 m. tyrimas parodė ryšį tarp Ureaplasma bakterijų ir ankstyvo vaisiaus vandenų plyšimo bei priešlaikinio gimdymo. Tokie naujagimiai turi didesnę perinatalinio sergamumo ir mirtingumo riziką. Taip pat nustatytas aiškus ureaplazmos bakterijų ryšys su naujagimių meningitu.
Nėštumo praradimas
Mokslininkai nustatė, kad tam tikros Ureaplasma rūšys dažnai aptinkamos moterims, patyrusioms nėštumo praradimą. Pavyzdžiui, 2020 m. tyrimas nustatė, kad iš visų moterų, kurios prarado nėštumą, 66,3 % placentoje turėjo Ureaplasma parvum. Nepaisant naujausių tyrimų, mokslininkai vis dar aiškinasi šių bakterijų ir nėštumo komplikacijų ryšį. Nėra iki galo aišku, kodėl kai kurioms moterims ši bakterija iššaukia komplikacijas, o kitoms ne.
Mycoplasma hominis ir Mycoplasma genitalium
Šios bakterijos taip pat gali sukelti sveikatos problemų, ypač nėštumo metu.
Mycoplasma hominis
Šios bakterijos gyvena šlapimo takuose ir lytiniuose organuose. Jos aptinkamos maždaug 50% moterų, rečiau pas vyrus. Jeigu esate sveikas, nerimauti dėl šios bakterijos dažniausiai nereikia, nes ji retai sukelia infekciją. Lyginant su Ureaplasma urealyticum, ši bakterija neturi tokio didelio potencialo tapti patogenine ir sukelti ligas. Didžiausią riziką patiria žmonės, kurie turi kompromituotą imuninę sistemą. Šios bakterijos gali būti siejamos su bakterine vaginoze, dubens uždegimine liga moterims. Jos taip pat gali sukelti komplikacijų nėštumo metu, tokių kaip: negimdinis (ektopinis) nėštumas, priešlaikinis gimdymas, persileidimas. Mycoplasma hominis taip pat gali sukelti karščiavimą ir infekciją naujagimiui.
Mycoplasma genitalium
Mycoplasma genitalium yra žinoma kaip bakterija, sukelianti lytiškai plintančią infekciją. Ji yra priskiriama tradicinėms lytiškai plintančioms ligoms (LPL). Negydoma Mikoplazmos infekcijos gali sukelti panašias komplikacijas kaip ir Ureaplazma, kurias jau išsamiai aptarėme.
Ureaplazmos ir Mikoplazmos diagnozavimas ir gydymas
Ureaplazmų ir Mikoplazmų nustatymui dažniausiai imamas tepinėlis iš makšties, gimdos gleivinės ar šlaplės. Kartais imamas šlapimo mėginys, tačiau toks diagnozavimo būdas yra mažiau patikimas. Tada mėginys yra analizuojamas pasitelkus PGR technologiją.
Patvirtinus ureaplazmos buvimą, gydytojas paskiria antibiotikų kursą. Moterims dažniausiai prireikia ilgesnio gydymo nei vyrams. Moterims skiriamas 14 - 21 dienų kursas, o vyrams dažnai pakanka ir savaitės kurso. Per trumpas gydymo kursas gali nesunaikinti bakterijos, o tik apmažinti jos skaičių, dėl ko simptomai po gydymo gali vėl atsinaujinti. Gydyti būtina abu lytinius partnerius. Pabaigus antibiotikų gydymą, atlikti testą galima tik po mėnesio ar kelių, kadangi šios bakterijos yra vienos iš lėčiausiai augančių bakterijų ir užtrunka, kol jos vėl užauga iki testais aptinkamų kiekių.
Efektyviausi antibiotikai
- Doxycyclin (tetraciklinų klasė): dažniausiai šis antibiotikas yra pirmo pasirinkimo gydymas, nes yra labai efektyvus. Tačiau nėra saugus nėščioms moterims.
- Azithromycin (makrolidų klasė): nors kai kurie moksliniai tyrimai mini, kad šis antibiotikas yra mažiau efektyvus nei Doxycyclin, tačiau jis vis tiek yra labai efektyvus antibiotikas, gydant šias bakterijas. Skiriamas ir nėštumo metu.
- Levofloxacin arba moxifloxacin (fluorochinolonų klasė): Šie antibiotikai skiriami tik tuomet, kai bakterija yra atspari aukščiau minėtiems antibiotikams.
Ureaplazmozės infekcija *į ką reikia atsižvelgti*
Daugiau nei pusė tirtų moterų Vilniaus mieste praėjusiais metais buvo apsikrėtusios lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Dažniausiai nustatoma lytinių keliu plintanti infekcija buvo ureaplazma urealyticum, rečiausiai - mikoplazma genitalium. Ureaplazma urealyticum bakterija sukelia ureaplazmozę - bakterinės kilmės lytiškai plintančią ligą. Vyrams ji sukelia uretritus - šlaplės uždegimus, o moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus. Ši liga gali būti besimptomė, simptomai pasitaiko tik 20-30 proc. žmonių. Literatūroje rašoma, kad net 80 proc. populiacijos yra apsikrėtę šia infekcija. Moterys, pas kurias randama ureaplazma, dažniausiai skundžiasi pagausėjusiomis išskyromis iš genitalijų, sudirgimo, perštėjimo pojūčiu. Ši bakterija dažnai būna besikartojančių šlapimo takų infekcijų priežastimi, kartais gali sukelti sąnarių uždegimą. Panašiais požymiais pasireiškia ir mikoplazminės infekcijos. Chlamidijos gali būti konjunktyvito, sąnarių uždegimų, šlapimo takų ir lytinių organų uždegimų priežastimi. Šios bakterijos sukelta infekcija gali būti sąaugų mažajame dubenyje priežastimi, tai gali įtakoti moters nevaisingumą dėl kiaušintakių užakimo. Todėl svarbu laiku diagnozuoti infekciją ir skirti gydymą abiem partneriams. Daugiau nei 88 proc. LPI sergančių moterų buvo nuo 20 iki 39 metų amžiaus. Tai potencialiai gimdančio amžiaus moterys, todėl joms svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti infekciją, nes negydant gali kilti problemų pastoti, išnešioti, pagimdyti sveiką naujagimį. Bet kuri infekcija gali būti persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo ar infekcijų po gimdymo priežastimi. Taip pat gali varginti dažni šlapimo takų, lyties organų uždegimai. Būtina gydyti visas moteris, kurioms nustatyta chlamidinė infekcija arba pasireiškia klinikiniai reiškiniai, kai organizme aptinkama ureaplazma ar mikoplazma.
Lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama lytiniu keliu, retai, tačiau įmanoma ir tiesioginio buitinio kontakto metu per bendrus rankšluosčius, apatinį trikotažą, patalynę. Daugelyje šalių lytiškai aktyvios moterys skatinamos reguliariai, bent kartą per metus, net jei ir neturėjo įtartinų lytinių santykių, tirtis dėl lytiškai plintančių ligų. Tuomet infekcija greičiau nustatoma, skiriamas gydymas, infekcija nebeplinta toliau t. y. neperduodama kitiems partneriams. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visos minėtos infekcijos nustatoma vis jaunesniame amžiuje. Taip yra dėl to, kad jaunimas vis anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, nevengia nesaugių lytinių santykių, partnerių kaitos. Problema yra ta, kad Lietuvoje lytiškai plintančių infekcijų tyrimai yra mokami, todėl ne visiems prieinami. Svarbu, kad ir ateityje Vilniaus mieste būtų įgyvendinama lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos programa ir bent daliai moterų būtų atliekami nemokami tyrimai.
tags: #ureoplasma #nestumo #metu
