Juozas Krikštaponis - viena iš tų prieštaringų asmenybių Lietuvos istorijoje, kurios veikla iki šiol kelia aistringas diskusijas. Vieni jį laiko didvyriu ir laisvės kovotoju, kiti - kaltina nusikaltimais žmoniškumui. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius J. Krikštaponio biografijos faktus, ginčus dėl jo veiklos ir paminklo jam likimą, siekdami suprasti šios sudėtingos istorinės figūros vaidmenį Lietuvos praeityje.
Ginčas dėl Paminklo Juozui Krikštaponiui
Visuomeninė iniciatyva „Apginti istorinę atmintį“ 2024 m. paskelbė pareiškimą „Dėl kaltinimų Lietuvos laisvės gynėjui, kariui-savanoriui Juozui Krikštaponiui“ Vilniuje. Tuo tarpu 2023 m. birželio 29 d. Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimo vertinimo tarpinstitucinė komisija (toliau - Komisija) rekomendavo pašalinti Ukmergėje esantį atminimo paminklą Juozui Krikštaponiui. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) šią rekomendaciją įvykdė, įpareigodamas Ukmergės rajono savivaldybės administraciją pašalinti paminklą.
Pareiškimo Autorių Argumentai ir Nekaltumo Prezumpcija
Pareiškimo autoriai teigia, kad LGGRTC pateiktas J. Krikštaponio veiklos vertinimas, apkaltinant jį nusikaltimais žmoniškumui, buvo atliktas nepakankamai įvertinus visas reikšmingas jo biografijos detales. Jie pabrėžia, kad parodymų jo atžvilgiu yra prieštaringų, painių, dažnai stokojančių dokumentais pagrįstų nepaneigiamų įrodymų, todėl juos vertina atsargiai. „Esama reikšmingų, J. Krikštaponiui palankių ir jį teisinančių faktų, užfiksuotų okupacinių represinių struktūrų dokumentuose (NKVD, Pabaltijo karinės apygardos prokuroro, KGB), į kuriuos nėra atkreiptas deramas dėmesys“, - teigiama pareiškime. Pavyzdžiui, J. Krikštaponis nacių okupacijos metais buvo kalinamas, o vėliau nuo jų slapstėsi.
Istoriko dr. Mindaugo Pociaus pažymoje „Apie Juozo Krikštaponio (Krištaponio) biografiją ir veiklą“ dalis teiginių grindžiama prielaidomis ir sovietinių represinių struktūrų apklaustų nelaisvų žmonių liudijimais, kuriuose trūksta nepaneigiamų įrodymų. Pažymos autorius pripažįsta būtinybę atlikti tolimesnius tyrimus, tiek dėl asmenvardžio skirtingos rašybos („Asmenvardžio [Krikštaponis ir Krištaponis] naudojimo faktai neleidžia daryti galutinės išvados (reikia papildomų tyrimų)“), tiek ir dėl kaltinimus inkriminuojančių liudijimų („Kodėl M. Kačiulio parodymai prieštaringi, neaišku, reikalingi papildomi tyrimai“). Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į tai, kad Martynas Kačiulis, 1948 m. vasarą NKVD tardomas, iš pradžių liudijo, kad 1941 m. spalio-lapkričio mėnesiais 2-ajai kuopai vadovavo ltn. Nikodemas Reikalas. Tačiau vėlesnėse apklausose (1980 m. ir 1982 m.) jo parodymai tapo prieštaringi, o galiausiai jis vėl paneigė ankstesnius teiginius.
Pareiškimo autoriai pabrėžia asmens nekaltumo prezumpcijos principą, garantuojamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pagal šiuos principus, asmuo gali būti pripažįstamas kaltu tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. „Nusikaltimais žmoniškumui apkaltintų sovietinių represinių struktūrų dalyvių kaltumą ar nekaltumą vertino ne komisijos ar LGGRTC istorikai, o teismas. Ir tik teismas pripažino atsakingų už nusikaltimus asmenų kaltę ar juos išteisino, todėl ir J. Krikštaponio atveju negali būti taikomas „išskirtinis teisingumas“,“ - teigiama pareiškime.
Valstybės Pripažinimas ir Ragininimai
Nepriklausomybę atgavusi Lietuvos valstybė paminklu Ukmergėje pagerbė Juozą Krikštaponį kaip laisvės gynėją. Jam 1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas kario savanorio vardas (po mirties), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. spalio 31 d. dekretu Nr. 1965 suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). Šių teisės aktų niekas neatšaukė, todėl J. Krikštaponio veikla negali būti paneigta ar atšaukta Komisijos rekomendacija. Tačiau tuo pat metu keliami reikalavimai pašalinti paminklą partizanui J. Krikštaponiui, jam teismui neįrodžius kaltės.
Pareiškimo autoriai ragina nutraukti „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus ardančią kampaniją, vykdomą tiesioginio Rusijos pavojaus akivaizdoje“, susilaikyti nuo nepagrįstų bandymų daryti spaudimą Ukmergės įstaigoms dėl paminklo J. Krikštaponiui nukėlimo, bei prašo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą grįžti prie J. Krikštaponio biografijos tyrimo.
Juozas Krikštaponis: Biografijos Faktai ir Kaltinimai
Juozas Krikštaponis gimė 1912 m. Taujėnų valsčiuje. Baigė progimnaziją Raguvoje ir gimnaziją Marijampolėje, kas suteikė jam galimybę mokytis aukštesniojoje karo mokykloje. Kaip LRT RADIJO laidoje „Istoriko teritorija“ sakė A. Rukšėnas, Raudonosios armijos 29-ajame šaulių teritoriniame korpuse jis tarnavo iš pradžių fizinio lavinimo instruktoriumi, vėliau 2-ajame apsaugos pulke. Tikėtina, kad jau tarnaujant 29-ajame korpuse, jo veiksmuose pradėjo reikštis polinkis imtis rezistencinės veiklos.
Nacių okupacijos vasarą J. Krikštaponis įsitraukė į Tautinio darbo apsaugos (TDA) batalioną, tapo 2-osios kuopos vadu. Netrukus batalionas buvo reorganizuotas į tris atskirus - 1-ąjį, 2-ąjį ir 3-ąjį - pagalbinės policijos batalionus. LGGRTC specialistai ištyrė, kad J. Krikštaponis, tarnaudamas 2-osios kuopos vadu mjr. Antano Impulevičiaus vadovaujamame batalione, 1941 m. spalio 6 d. iš Kauno išvyko į komandiruotę Baltarusijoje. Buvęs 2-osios kuopos karys Stasys Rutkauskas per apklausas parodė, kad 1941 m. rudenį visas batalionas išvyko į Minsko lagerį, kuris buvo Minsko priemiestyje. Antrajai kuopai tada vadovavo J. Krikštaponis. „Bataliono kariai varė stovyklos kalinius prie duobių ir šaudė“, - teigiama liudijimuose, kurie leidžia teigti, kad J. Krikštaponis buvo susijęs su Minsko karo belaisvių stovyklos kalinių žudynėmis.
Istorikų Nuomonės ir Savivaldybės Atsakomybė
LGGRTC vyr. istorikas Alfredas Rukšėnas teigia, kad sprendimas nukelti paminklą arba jo nenukelti yra savivaldybės reikalas. „Būtent ten stovi paminklas, veikė Krikštaponis, gyveno tie žmonės, kuriuos istorinė atmintis sieja su Krikštaponiu. Vyriausybė gali ką nors patarti, rekomenduoti, bet patį sprendimą, manau, turėtų priimti savivaldybė“, - portalui LRT.lt tvirtina A. Rukšėnas.
Pasak A. Rukšėno, vietos gyventojai turi patys suprasti, kokioje aplinkoje jie gyvena, kokia yra vietovės praeitis. Istorinių duomenų pakanka, kad būtų galima teigti, jog Krikštaponis buvo Baltarusijoje ir yra susijęs su žydų bei karo belaisvių stovyklos dalies sunaikinimu. Jis pabrėžia, kad Krikštaponio biografija yra kontroversiška: viena vertus, Krikštaponis buvo partizanų Vyčio apygardos steigėjas, vėliau didvyriškai žuvo kovodamas, buvo karininkas, patriotinių nuostatų žmogus. Tačiau jis prisidėjo prie žudynių Baltarusijoje.
Anot istoriko, Krikštaponio buvimą Baltarusijoje liudija Kauno miesto karo komendantūros dokumentai. „Kai batalionas išvyko į Baltarusiją, jiems nebuvo pasakyta, kad reikės dalyvauti masinėse žudymo operacijose. Jiems buvo sakoma, kad jie dalyvaus kovose prieš sovietinius partizanus. Iš dalies tam tikra prasme bataliono kariai ir karininkai buvo apgauti. (...) Gali būti, kad Krikštaponis nemanė, jog batalionas dalyvaus žydų žudynėse ar karo belaisvių naikinime“, - tvirtina A. Rukšėnas.
Ukmergės rajono savivaldybė, prisiimdama atsakomybę dėl J. Krikštaponio paminklinio akmens likimo, turi turėti svarų ir nenuginčijamą tam pagrindą, paremtą kompetentingų valstybės institucijų sprendimais bei nustatytais faktais pagrįstomis išvadomis, nes, kaip minėta, visuomenėje nėra vyraujančios vienos nuomonės vertinant J. Krikštaponį.
Dokumentinis filmas apie munistus (Susivienijimo bažnyčią)
Asmenys ir Organizacijos, Pasirašę Pareiškimą
Tarp pareiškimo pasirašiusių asmenų - žurnalistas ir politikas Audronius Ažubalis, istorikai dr. Kęstutis Dubnikas, prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, dr. Algimantas Jankauskas, prof. dr. Libertas Klimka, prof. dr. Bronius Makauskas, prof. dr. Valdas Rakutis, prof. hab. dr. Alfonsas Vaišvila, dr. Robertas Vitas; politologai dr. Vytautas Sinica, prof. hab. dr. Vytautas Radžvilas; teisininkas adv. Povilas Žumbakis; inžinierius ekonomistas Arvydas Sekmokas; fizikas ir ekonomistas Giedrius Steponkus; žurnalistas ir istorijos tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis.
Pareiškimą taip pat pasirašė šios organizacijos: Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos laisvės kovų sąjūdis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija.
tags: #roberto #krikstaponio #gimimo #diena
