Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir suaugus. Liga dažnai blogina gyvenimo kokybę ir trukdo miegui. Atopinis dermatitas yra viena dažniausių lėtinių odos ligų, kuri taip pat siejasi su alerginėmis reakcijomis. Sveiko žmogaus oda įprastai puikiai susitvarko su apsauginėmis funkcijomis, palaiko optimalų drėkinimą ir ląstelių atsinaujinimo procesą. Tuo tarpu sergant atopiniu dermatitu, šios pagrindinės funkcijos sutrinka. Atopinis dermatitas yra odos liga, sukelianti odos paraudimą, sausumą, bėrimus ir niežėjimą. Nors atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia vaikams, taip pat ši odos liga gali lydėti žmogų visą gyvenimą ir sukelti daug nepatogumų. Atopinis dermatitas yra viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių (nuolat besitęsiančių) uždegiminių odos ligų, pasireiškianti nuolatiniu odos sausumu, niežuliu ir uždegiminiais odos pažeidimais - paraudimu, patinimu, didesnėmis ar mažesnėmis žaizdelėmis. Kadangi atopinis dermatitas yra itin dažna liga tarp vaikų ir suaugusiųjų, žmonės jai jau davė keletą vardų: egzema (dažniausiai naudojamas pavadinimas), dermatitas arba atopinė egzema.

Atopinis dermatitas yra plačiai paplitusi liga, kuri pasireiškia 5-20% pasaulio populiacijos. Tai viena dažniausių neužkrečiamųjų odos ligų, kuria serga apie 20 proc. vaikų ir 2-8 proc. suaugusiųjų. Dėl šios ligos reikalingi alerginiai tyrimai ypač populiarūs mažųjų tarpe. Atopinis dermatitas diagnozuojama net 20% visų vaikų. Dauguma vaikų su amžiumi šią ligą išauga. Visgi, negalima teigti, kad atopinis dermatitas suaugusiems - neaktualus. Liga diagnozuojama 2-10% visų suaugusiųjų. Liga daro itin stiprią įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei: dėl nuolatinio niežulio sutrinka miego kokybė. Estetinis odos pavidalas lemia prastesnę sergančiųjų socializaciją visuomenėje, o nuolatiniai odos pažeidimai - išaugusią infekcinių susirgimų tikimybę. Sergamumas atopiniu dermatitu nenumaldomai auga, o tai gali būti siejama su vakarų pasauliui būdingu gyvenimo būdu. Apsunkindamas gyvenimą, atopinis dermatitas suaugusiesiems ar vaikams taip pat sukelia didelę ekonominę naštą ne tik sergančiajam, bet ir valstybei.

Atopinis dermatitas: priežastys

Nors tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Negalima teigti, kad ligą lemia vienas konkretus veiksnys - įtaką daro daugelis faktorių:

• Genetika: Atopinis dermatitas dažnai paveldimas. Didesnė rizika sirgti yra tiems, kurių šeimoje yra buvę bronchinės astmos, atopinio dermatito ar alerginio rinito atvejų. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą.
• Odos barjero disfunkcija: Filagrino (FLG) geno, atsakingo už odos barjerinę funkciją, mutacijos gali lemti atopinio dermatito atsiradimą, nes dėl jo trūkumo oda išsausėja ir pažeidžiamas apsauginis odos barjeras. Baltymo filagrino ir odos raginio sluoksnio (stratum corneatum) intraląstelinių lipidų trūkumas, pakitęs sudėtinių dalių (cholesterolio, pagrindinių riebalų rūgščių, keramidų) santykis lemia padidėjusį transepiderminį vandens netekimą ir epidermio mikroįtrūkimus. Dėl sutrikusios odos barjerinės funkcijos alergenai lengviau prasiskverbia per odą, ji tampa jautresnė dirginančių medžiagų poveikiui, vystosi uždegimas.
• Aplinkos veiksniai: Klimato sąlygos, karštas oras ir prakaitavimas, miesto ar kaimo aplinka, oro tarša, vandens kietumas, netinkamos odos priežiūros priemonės ir hormoniniai pokyčiai gali pabloginti atopinį dermatitą. Žiemą dėl centrinio šildymo, reto vėdinimo ir sauso oro dermatito simptomai tampa stipresni.
• Neurogeniniai veiksniai: Stresas ir emociniai veiksniai taip pat gali sukelti ligos paūmėjimą.
• Imunologiniai veiksniai: Odos uždegimą gali skatinti ir imuninės sistemos reakcijos į alergenus, dirgiklius ar maisto produktus. Jei įtariama alergija, gali prireikti atlikti specifinius tyrimus.
• Odos mikrobiomo pokyčiai: Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai, padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši, natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma - gali kilti odos uždegimas. Dauguma atopiniu dermatitu sergančių žmonių odos mikrobiomas - pakitęs, aptinkama sumažėjusi, o Staphylococcus aureus bakterijos.

Visų veiksnių sąveika lemia, ar žmogui pasireiškia atopinis dermatitas, ar ne. Nors dauguma mano, jog atopinio dermatito pasireiškimą lemia alergija, svarbu suprasti, kad alergija yra tik vienas iš veiksnių, dėl kurių gali pasireikšti atopinis dermatitas. Daugelis kitų veiksnių taip pat gali paskatinti ligos atsiradimą, pasireiškimą ir paūmėjimą. Kartais, net ir pašalinus iš pažiūros „didžiausią“ probleminį veiksnį, atopinio dermatito simptomus galima tik sukontroliuoti, bet visiškai ligos išgydyti nepavyksta.

Atopinis dermatitas: simptomai ir amžiaus grupės

Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Dažniausias atopinio dermatito požymis - raudonos ar rusvai pilkos dėmės, ypatingai ant rankų, pėdų, kulkšnių, riešų, kaklo, viršutinės krūtinės dalies, akių vokų, alkūnių ir kelių linkių, kūdikių veido ir galvos odos. Odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda. Kai kuriems žmonėms egzema periodiškai paūmėja ar pagerėja, šiai ligai būdinga banguojanti eiga.

Atopinio dermatito bėrimų pasireiškimas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus:

• Kūdikių atopinis dermatitas pasireiškia vaikams iki 2 metų amžiaus, bėrimai - paraudimas, pleiskanojimas, papulės, šlapiuojančios plokštelės, šašai, dažniausiai atsiranda skruostų, galvos, kaklo odoje, galūnių tiesiamuosiuose paviršiuose ir liemens srityje, vystyklų sritis dažniausiai lieka nepažeista. Pirmieji šios ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais (gali pasireikšti kūdikiams netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus). Ligą išprovokuoti gali papildomo maisto įvedimas ar tam tikrų maisto produktų vartojimas, pavyzdžiui, šokoladas, medus, citrusiniai vaisiai ir kt.
• Vaikystės atopinis dermatitas, pasireiškiantis vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus, dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Šios atopinio dermatito formos metu gali pasireikšti ūminiai bėrimai, tokie kaip paraudimas, papulės, šlapiavimas, tačiau neretai odos sausumas tampa ryškesnis ir atsiranda lėtinių pokyčių, tokių kaip odos sustorėjimas, nukasymai ir šašai.
• Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma - odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas. Dažni lėtinės rankų egzemos, veido ir akių vokų dermatito atvejai.

Dažniausi simptomai yra stiprus niežėjimas (ypač nakties metu), sausumas ir odos paraudimas. Oda gali imti pleiskanoti, tapti šiurkšti, be to, gali atsirasti įtrūkimai. Dažnai atsiranda bėrimai (mažos iškilusios pūslelės), kuriuos kasant gali ištekėti skystis. Nuo kasymosi oda tampa itin jautri bei gali atsirasti patinimai. Pažeistos sritys dažniausiai būna ant veido ir kaklo bei alkūnių ir kelių odos raukšlėse. Tačiau pažeidimai gali atsirasti ir kitose srityse, pavyzdžiui, ant riešų, kulkšnių ar odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų, taip pat zoną aplink akis. Neretai atopinis dermatitas paveikia didelius odos plotus.

Alergijos ir atopinis dermatitas

Kadangi atopinio dermatito eigai įtakos turi ir alergenai, todėl labai svarbu nustatyti, kokie dirgikliai ar maisto produktai provokuoja simptomus. Alergologo konsultacija padeda išsiaiškinti šiuos veiksnius, atlikti tikslinius alergijos tyrimus (odos dūrio, lopo ar kraujo testus) ir sudaryti individualų gydymo planą.

Alergijos vaidmuo atopinio dermatito atveju yra gana prieštaringas. Nors terminas „atopinis“ nurodo polinkį į alergines ligas, atopinis dermatitas ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su alergija ar greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtomis reakcijomis. Tyrimai rodo, kad alergija gali turėti įtakos kai kuriems pacientams, tačiau nėra vienintelė atopinio dermatito priežastis.

Alergijos įtaka atopiniam dermatitui:

• Greito tipo alerginės reakcijos į įkvepiamus ar maisto alergenus gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Maisto alergenai dažniau sukelia simptomus mažiems vaikams, o vyresniems vaikams ir suaugusiems atopinį dermatitą dažniau sustiprina aplinkos alergenai.
• Tuo pačiu, atopiniu dermatitu sergantiems pacientams yra didesnė tikimybė vėliau išsivystyti kitiems alerginiams susirgimams, pvz., astmai ar alerginiam rinitui. Šis reiškinys vadinamas „alerginiu maršu“. Atopinis dermatitas gali taip pat paskatinti alergijų vystymąsi. Pažeistas odos barjeras, ypač vaikystėje, gali nulemti tolimesnį įsijautrinimą įvairiems alergenams, todėl atopiniu dermatitu sergantiems pacientams kyla didesnė rizika susirgti kitomis alerginėmis ligomis, pvz., maisto sukelta dilgėline ar anafilaksija, eozinofiliniu ezofagitu ar lėtiniu rinosinusitu su nosies polipais.

Greito ir lėto tipo alerginės reakcijos:

Nors atopinio dermatito paūmėjimus dažniau nulemia greito tipo alerginės reakcijos, šią ligą gali paūminti ir lėto tipo alerginės reakcijos. Paūmėjimai gali atsirasti dėl kontaktinės alergijos. Sausa, pažeista oda, dažnai tepama įvairiomis priežiūros priemonėmis, gali įsijautrinti dėl kvapiųjų medžiagų ar konservantų, esančių tepaluose.

Daugiau nei pusė pacientų sergančių atopiniu dermatitu yra jautrūs (sensibilizuoti) bent vienam maisto alergenui, tačiau tik dalis jų yra iš tiesų alergiški maistui, kuomet suvalgius maisto produktą, pasireiškia simptomai. Taigi tik maža dalis pacientų sergančių atopiniu dermatitu yra iš tiesų alergiški.

Maisto alergijos poveikis atopiniam dermatitui:

Manoma, kad kai kurie maisto produktai gali pabloginti atopinio dermatito simptomus - padažnėja bėrimai, paraudimas ir niežulys. Jei reakcija yra IgE tarpininkaujama, paūmėjimas įvyksta nuo kelių minučių iki kelių valandų po produkto suvartojimo, o jei ne - paūmėjimas gali trukti nuo kelių valandų iki dienų. Dažniausiai atopinio dermatito paūmėjimą sukeliančios medžiagos vaikams yra karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, riešutai ir žuvis. Maisto alergenų rūšys skiriasi priklausomai nuo amžiaus - pavyzdžiui, mažiems vaikams dažniau kelia alergiją karvės pienas ir kiaušiniai, o vyresniems - kviečiai, žuvis ir riešutai.

Įkvepiamieji alergenai:

Įkvepiamieji alergenai, ypač dulkių erkutės, taip pat gali pabloginti atopinio dermatito simptomus. Pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, gali būti jautrūs Malassezia mielėms - įprastoms odos mikrofloros dalims, kurios dažniausiai aptinkamos galvos ir kaklo odoje.

Atopinis dermatitas: diagnostika ir gydymas

Jei Jums ar Jūsų vaikui pasireiškia atopinio dermatito simptomai, kreipkitės į gydytoją - alergologą ir klinikinį imunologą ar vaikų alergologą. Atopinis dermatitas nėra nustatomas specifiniais tyrimais, tačiau gydytojas gali diagnozuoti šią ligą, įvertinęs Jūsų ar Jūsų vaiko odą ir išsamiai išsiaiškinęs ligos istoriją. Norint nustatyti, kokie veiksniai provokuoja bėrimus, gydytojas paskirs tikslingus tyrimus ir patars, kaip geriausia valdyti ligą bei parinks tinkamiausią gydymą.

Jei įtariama alergija, būtini išsamūs tyrimai. Maisto alergijos diagnozė susideda iš dviejų etapų: nustatomas įsijautrinimas ir patvirtinama, ar šis įsijautrinimas yra kliniškai reikšmingas. Pvz.: maisto alergija yra mažai tikėtina, jei oda išlieka švari laikantis įprastos dietos. Tačiau, jei atopinio dermatito paūmėjimas susijęs su konkrečiais maisto produktais, būtinas išsamesnis tyrimas. Nereikėtų atsitiktinai pašalinti maisto produktų iš dietos be klinikinių įrodymų. Net ir įtariant alergiją, maisto produktai neturėtų būti išbraukiami ilgam laikui, jei tam nėra rimto pagrindo. Be pagrindo ilgam laikui iš mitybos raciono pašalinus vienus ar kitus maisto produktus, susiduriama su rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui. Alergija maistui nustatoma remiantis odos dūrio ar lopo testais, molekuliniais alergologiniais tyrimais, ligos istorija bei provokaciniais mėginiais.

Alergijos tyrimai:

• Odos dūrio mėginiai ir molekuliniai alergologiniai tyrimai gali atskleisti greito tipo alergines reakcijas ir nustatyti jautrumą maisto ir įkvepiamiems alergenams.
• Odos lopo testai padeda atskleisti lėto tipo alergines reakcijas. Jie leidžia nustatyti alergijas maisto produktams, metalams, kosmetikai ir buitiniams chemikalams.

Ištyrus būklę, gydytojas parinks tinkamiausią gydymą ir vaistus. Svarbu ne tik naudoti specifinius vaistus, bet ir kaip įmanoma labiau vengti provokuojančių veiksnių. Ypatingai svarbu palaikyti odos drėgmę ir atkurti jos barjerinę funkciją naudojant emolientus - drėkinamuosius kremus, kurie drėkina, minkština ir padeda atstatyti odos apsauginį sluoksnį. Renkantis emolientus, pirmenybę teikite hipoalerginams kremams, be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o losjonuose, kremuose ir tepaluose neturėtų būti gydomųjų medžiagų (gliukokortikosteroidų ar antibakterinių komponentų). Tepalus, kuriuose yra gydomųjų medžiagų, reikia naudoti tik pagal gydytojo rekomendacijas.

Bazinė terapija

Odos sausumas yra būdingas AD požymis. Ilgalaikis emolientų naudojimas sumažina su AD susijusį odos sausumą, pagerina lengvą ir vidutinio sunkumo AD, sumažina vietinių gliukokortikosteroidų (VGKS) poreikį, slopina niežulį. Tinkamas odos drėkinimas užtikrinamas naudojant emolientus ne mažiau kaip 2 k./d. ir iškart po kiekvieno prausimosi.

Vietinis antiuždegiminis gydymas

Vietiniai antiuždegiminiai preparatai (VGKS ir vietiniai kalcineurino inhibitoriai (VKNI)) yra pagrindiniai vaistai lengvo ir vidutinio sunkumo AD gydyti. Vietinio gydymo sėkmė priklauso nuo tinkamo preparato pasirinkimo, tinkamos dozės ir gydymo režimo laikymosi. Medikamentai visada turėtų būti tepami ant sudrėkintos odos, o preparato tipas (tepalas, kremas, losjonas) pasirenkamas pagal odos pažeidimo vietą ir tipą.

VGKS yra pirmojo pasirinkimo vaistai AD gydyti. Jie pasižymi uždegimą slopinančiu, niežulį mažinančiu ir kraujagysles sutraukiančiu poveikiu. Europoje VGKS klasifikuojami į 4 klases - nuo I (silpniausios) iki IV (stipriausios). Preparato stiprumas pasirenkamas pagal uždegimo intensyvumą, pažeidimo vietą ir paciento amžių. AD gydyti turėtų būti skiriami I-III klasės VGKS. Stipriausi (IV klasės) VGKS AD gydyti nerekomenduojami. Veido, kaklo, raukšlių sričių bėrimams rekomenduojami I-II klasės VGKS. Vaikams paprastai skiriami silpnesni VGKS nei suaugusiesiems.

AD gydyti dažniausiai užtenka tepti tinkamo stiprumo VGKS 1 k./d., tačiau niežuliui slopinti gali prireikti 2 tepimų per dieną. VGKS neturėtų būti pradėti mažinti tol, kol išlieka odos niežulys. Palaipsnis VGKS nutraukimas, retinant tepimus arba pereinant prie silpnesnio VGKS, skiriamas norint išvengti AD paūmėjimo gydymo nutraukimo metu.

Be įprastinio gydymo, kai vietiniai antiuždegiminiai vaistai skiriami tol, kol yra bėrimas, galimas proaktyvaus gydymo režimas. Tai ilgalaikis anksčiau išbertų odos sričių gydymas vietiniais antiuždegiminiais vaistais (paprastai 2 k./sav.), skiriamais mažomis dozėmis kartu su nuolatiniu emolientų naudojimu. Proaktyvus gydymas pradedamas tada, kai bėrimo nebėra, kartu galima naudoti II-III klasės VGKS ar takrolimuzo tepalą.

Antiinfekcinis gydymas

AD sergantys pacientai dažniau serga antrinėmis odos infekcijomis, jos yra linkusios išplisti. Iki 90 proc. pacientų, kurių oda atrodo sveika, yra nustatoma Staphylococcus aureus kolonizacija. Manoma, kad S. aureus kolonizacija ir odos mikrobiomo pakitimai dalyvauja AD patogenezėje. Tiesa, tyrimuose nenustatyta, kad profilaktinis antiseptikų ar antibiotikų vartojimas būtų efektyvus. Antiseptinės priemonės turėtų būti pasirenkamos tik nesant VGKS ir VKNI gydymo efekto ar esant odos infekcijos požymiams. Esant išplitusiai odos infekcijai, rekomenduojami I kartos cefalosporinai, o emolientų ir VGKS ar VKNI vartojimas turėtų būti tęsiamas.

Iš virusinių infekcijų AD sergantiems dažniau pasireiškia Herpes simplex, Varicella zoster, užkrečiamojo moliusko (Moluscum contagiosum), Koksakio (Coxsackie) virusų sukeltos ligos.

Svarbu: atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis - jį sudaro ne tik tepalai ar vaistai, bet ir alergijos priežasčių nustatymas.

Jei įtariate, kad Jūsų ar Jūsų vaiko atopinį dermatitą sustiprina alergija maistui ar aplinkai, pasitarkite su „ImunoTera“ klinikos alergologais ir klinikiniais imunologais Vilniuje.

tags: #atopinis #dermatitas #vaikui #gydymas

• Pramogos Druskininkuose vaikams
• Mityba nėštumo ir po gimdymo metu
• Toksoplazmozės diagnostika nėštumoje
• Istorija apie svajones
• Kaip išsirinkti vaikišką lovytę