Nėštumo metu moters kūnas patiria didelius pokyčius. Besilaukiančios moterys turi dar labiau rūpintis savo sveikata ir įsitikinti, kad organizmą aprūpina visomis reikiamomis maisto medžiagomis - juk savo įsčiose augina naują gyvybę. Rūpinimasis savo vaiku prasideda nuo tos dienos, kai sužinote, kad esate nėščia. Tad nenuostabu, jog šiuo metu labiau negu įprastai atkreipiate dėmesį į savo mitybą. Juk jūsų mityba - tai ir jūsų kūdikio mityba.
Normaliam vaisiaus vystymuisi motinos mityba turi reikšmingą įtaką. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad mityba būtų sveika ir subalansuota. Rinkitės įvairią, vitaminais, mineralais ir omega-3 riebalų rūgštimis gausią mitybą. Svarbiausia, atkreipkite dėmesį į maisto medžiagų šaltinius. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) tvirtina, jog daugelis nėščiųjų moterų susiduria su omega-3 rūgščių stoka organizme. Dažniausiai omega-3 trūkumas pastebimas trečio nėštumo trimestro ir žindymo etapu, kai maistinių medžiagų poreikis besivystančiam vaikui dar labiau išauga.
Omega-3 riebalų rūgštys prisideda prie vaisiaus smegenų bei akių vystymosi, todėl jų vartojimas yra toks svarbus. Per 40 nėštumo savaičių įvyksta labai daug procesų, o jūsų kūdikio sveikata bei augimas priklauso nuo jūsų mitybos pasirinkimų. Visos būsimos mamos nėštumo metu nori savo kūdikiui tik geriausio. Kaip ir dauguma būsimų mamų, jūs turbūt taip pat daug laiko praleidžiate ieškodamos informacijos internete. Ypač jeigu esate mama pirmą kartą. Tai normalu, nes norite priimti racionalius, kūdikiui saugius ir moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus. Juk pirksite ne pirmą pasitaikiusį produktą, o ieškosite rekomendacijų. Tuo vadovaujatės ne tik rinkdamosi kūdikių stebėjimo prietaisą, bet ir maisto papildus.
Visavertė mityba moters sveikatai yra svarbi bet kuriuo amžiaus etapu, tačiau planuojant nėštumą, nėštumo ir žindymo metu tam tikrų maistinių medžiagų poreikis padidėja. Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos nėščiosios ar žindančios moters ir jos vaiko sveikatai. Nėštumo metu moters organizmas šias medžiagas vaisiui perduoda per placentą, o po gimdymo naujagimis jas gauna per motinos pieną. Įrodyta, jog omega-3 rūgštys (ypač DHR - dokozaheksaeno rūgštis) yra svarbios vaisiaus ir naujagimio smegenų, regos, nervų sistemos vystymesi. Žindymo metu omega-3 rūgštys skatina tolimesnį naujagimio smegenų vystymąsi ir imuniteto formavimąsi.
Europos maisto saugos tarnyba nėščiosioms rekomenduoja per dieną suvartoti 200 miligramų riebalų rūgšties DHR. Jos yra riebiose žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje, upėtakyje, silkėje, skumbrėje ir sardinėse.
Tačiau kai kurie omega-3 gausūs maisto produktai, kaip rūkyta lašiša bei žalias tunas (pvz., sušiuose) nėra rekomenduojami nėštumo metu dėl listerijos bakterijų, kurios galėtų pakenkti dar negimusiam kūdikiui. Listerijos gali daugintis maiste, kuris nebuvo kaitintas. Nėštumo metu dėl galimų toksinų taip pat derėtų vengti ikrų bei kepenų pašteto.
Amerikos nėštumo asociacija (APA) skelbia, jog nemaža dalis moterų dar prieš pastojant susiduria su omega-3 rūgščių trūkumu organizme, kuris išauga nėštumo metu. Remiantis PSO rekomendacijomis, sveikas suaugęs žmogus per dieną turėtų suvartoti mažiausiai 250-500 mg omega-3 riebiųjų rūgščių. Nėščiosioms ir žindančioms moterims rekomenduojama omega-3 rūgščių dienos dozė išauga iki 550-600 mg, iš kurių dokozaheksaeno (DHR) rūgšties kiekis turi siekti bent 250 mg.
Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg.
Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys.
Nėštumo metu moters mityba yra pagrindas normaliam vaisiaus augimui, nes visas reikalingas medžiagas jis gauna iš motinos kraujo. Tyrimais nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 vartojusios nėščiosios pagimdo didesnio svorio naujagimius. Polinesočiosios riebalų rūgštys itin svarbios jau pradėjus vystytis vaisiaus nervų sistemai. DHR ir iš omega-6 linolo rūgšties organizme gaminama arachidono rūgštis būtinos vaisiaus galvos smegenų pilkosios medžiagos, naujų nervinių ląstelių formavimuisi, nervinių impulsų perdavimo procesams. Taip pat ‒ apsaugai nuo oksidacinio streso, kai laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, o tai dažnai sukelia įvairias ligas.
Krūtimi žindomas kūdikis omega-3 ir omega-6 gauna iš motinos pieno. Pakankamas DHR ir EPR kiekis kūdikystėje ir vaikystėje padeda apsisaugoti nuo tokių sutrikimų kaip dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas bei skatina mokymosi gebėjimus. DHR reikalinga vaiko intelekto, kognityvinių funkcijų vystymuisi: pirmaisiais vaiko gyvenimo metais ši rūgštis paskatina jungčių tarp neuronų skaičių ir tankį.
Omega-3 ir omega-6 turi užtekti ne tik vaikeliui, bet ir pačiai mamai. Šios riebalų rūgštys pirmiausia iš nėščiosios organizmo imamos vaisiui, taigi būsimai mamai gali jų pritrūkti. EPR ir DHR riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą. Nėščiajai svarbu išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Papildomai vartoti omega-3 ir omega-6 svarbu iš karto - tik pastojus, visą nėštumo periodą bei žindant. Tuo metu šių riebalų rūgščių, kaip ir mikroelementų, poreikis normaliam kūdikio augimui yra didesnis.
Daugelio rūšių žuvys (ypač - jūrinės) gali būti užterštos gyvsidabriu ir kitais teršalais, kurie yra kenksmingi vaisiui ir kūdikiui. Todėl išgryninti žuvų taukai yra saugiausias omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių šaltinis. Taip pat svarbu išsirinkti kokybiškus žuvų taukus.
Omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys yra nepakeičiamų riebalų rūgščių šeima, kurios svarbiausi atstovai yra α-linoleno (ALA), eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštys (DHA). α-linoleno rūgštis organizme verčiama į EPA, o toliau metabolizuojama iki DHA. ALA randama linų sėmenų (57 % Omega-3 RR), rapsų (11 % Omega-3 RR), sojų (8 % Omega-3 RR) aliejuose ir žaliose lapinėse daržovėse. EPA daugiausia randama žuvų taukuose, maži kiekiai aptinkami kiaušiniuose ir jūros dumbliuose. DHA išimtinai randama tik žuvų taukuose, o minimalūs kiekiai aptinkami kiaušiniuose bei jūrų dumbliuose.
Nėščioji turėtų gauti Omega-3 riebiųjų rūgščių ir 3 galimų šaltinių: įvairių augalinių aliejų, šviežios žuvies patiekalų bent 2 kartus per savaitę ar vartodama maisto papildų, kurių sudėtyje yra Omega-3 NRR šeimos atstovų. Nėštumo metu saugiau vartoti apdorotų Omega-3 riebalų rūgščių maisto papildų, nes šviežia žuvis gali būti praturtinta ne tik nesočiosiomis RR, tačiau ir aplinkos toksinais, taip pat rekomenduojama rinktis didžiausią EPA ir DHA koncentraciją savo sudėtyje turinčius maisto papildus.
Viena didžiausių studijų, tyrusių Omega papildų vartojimą nėštumo metu, Cochrane sisteminė apžvalga pateikia patikimus įrodymus, kad palyginti grupę nėščiųjų, gavusių Omega-3 maisto papildų su grupe, gavusia placebo arba negavusia jokių papildų, Omega grupėje ankstyvo priešlaikinio gimdymo (<34 nėštumo savaitės) rizika sumažėjo 42 %, priešlaikinio gimdymo (<37 nėštumo savaitės) rizika sumažėjo 11 %. Tarp maisto papildus vartojusių moterų nėštumo laikas vidutiniškai pailgėjo 1,67 diena. Gimdymo sužadinimų skaičius, palyginti Omega-3 vartojusias ir nevartojusias moteris, statistiškai reikšmingai nepadidėjo.
Cochrane studijoje pateikiami patikimi įrodymai, kad tarp Omega-3 maisto papildus vartojusių nėščiųjų mažo naujagimių gimimo svorio (<2500 g) rizika sumažėjo 10 %. Naujagimių gimimo svoris buvo vidutiniškai 75,74 g didesnis Omega-3 papildus vartojusių grupėje. Svarbus Omega-3 NRR metabolito DHA poveikis vaisiaus organizmui. Jis teigiamai veikia vaisiaus smegenis, regėjimo bei centrinę nervų sistemą, ypač paskutiniame nėštumo trimestre, kai gerinama susidariusių nervinių jungčių kokybė. Nepakeičiamų riebalų rūgščių veikimas pasireiškia per jų integraciją į ląstelių membranas ir stipresnių jungčių tarp ląstelių užtikrinimą.
Vidutiniškai 5-15 % moterų patiria įvairaus laipsnio pogimdyvinę depresiją. Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas gali sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką, kuri turi neigiamą poveikį moters sveikatai bei motinos ir vaiko kognityvinio ir emocinio ryšio vystymuisi.
Nėra nustatytų pasaulinio lygio rekomendacijų, kokia turėtų būti kasdienė polinesočiųjų Omega-3 NRR vartojama dozė. Įvairios sveikatos organizacijos nurodo skirtingas rekomendacijas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sveikam suaugusiam individui rekomenduoja 250-500 mg paros dozę. Įvairių būklių metu rekomenduojama EPA ir DHA paros dozė skiriasi. Nėščiosioms rekomenduojama prie sveikam individui nustatytos dozės pridėti 200 mg/d. Amerikos nėštumo asociacijos rekomenduojama dienos DHA dozė nėščiosioms ir maitinančioms moterims yra 300 mg.
Europos maisto saugumo asociacijos pateikiamose rekomendacijose pabrėžiama, kad žalingas poveikis vartojant Omega-3 riebalų rūgštis gali atsirasti vartojant 5000 mg/d. Amerikos maisto ir vaistų asociacijos gairėse toksinė dozė yra daugiau kaip 3000 mg/d. Omega-3 NRR perdozavimas gali lemti kraujo sudėtinius pokyčius, tokius kaip mažesnis trombocitų skaičius, padidėjusi prostaciklino, mažesnė tromboksano 2 sintezė, o tai gali lemti pailgėjusį krešėjimo laiką ir padidėjusią kraujavimo riziką. Taip pat šių RR perdėtas vartojimas gali sukelti hiperglikemiją. Sumažėjusį arterinį kraujo spaudimą, viduriavimą, GERL. Be to, vertinant skirtumus tarp Cochrane studijos lyginamųjų grupių nustatyta, kad gali išaugti prolonguotų nėštumų kiekis iki 61 % (nėštumas > 42 savaičių).
Kai renkatės omega-3 papildus, atminkite, kad ne visi tiekėjai taiko tokius pačius aukštus gamybos standartus. Rinkitės gamintoją, kurio kokybės kontrolės standartai visos gamybos metu yra aukšti. Jums ir jūsų kūdikiui reikia tik to, kas geriausia!
Rinkitės patikimus, žinomus žuvų taukų gamintojus, kurie produkto gamybai naudoja aukščiausios kokybės žaliavas, pažangias žuvų taukų rafinavimo ir distiliavimo technologijas.
Vitamino C nėštumo metu Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti.
Vitamino D nėštumo metu Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės, lydinčios kai kurias nėštumo komplikacijas, riziką.
Vitaminas A nėštumo metu Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Natūralūs jo šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, pienas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai). Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Vitaminas E nėštumo metu Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.
Vitaminas K nėštumo metu Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.
Vitaminai prieš nėštumą - būtina folio rūgštis. Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu. Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9), kuri mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos.
Žuvų taukų nauda nėštumo metu | Kodėl, vartojant TTC, jums reikia omega-3 riebalų rūgščių
Kai kurie gamintojai siūlo specializuotus produktus nėščiosioms ir žindančioms moterims:
- Möller‘s Omega-3 Extra, 60 kapsulės - atnaujintos dar didesnės koncentracijos natūralios žuvinės kilmės omega-3!
- Möller's Junior Omega-3, kolos skonio, 45 kramtomos žuvelės - kramtomos kolos skonio žuvelės su omega-3 ir vitaminu D3.
- „Mumomega“ žuvų taukų kapsulės - gaunami iš tvarių žuvų šaltinių Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje ir Maroko jūroje, kur žuvyse natūraliai randami dideli DHR kiekiai.
Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas naudingas tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Remiantis Cochrane tyrimo rekomendacijomis, Omega-3 NRR vartojimas gali padėti išvengti priešlaikinio, ankstyvo priešlaikinio gimdymo ir mažo naujagimio svorio. Taip pat tai gali būti viena iš pagalbinių priemonių formuojant sklandų ryšį tarp motinos ir vaisiaus. Omega-3 turinčių maisto papildų vartojimas nėštumo metu yra efektyvus, paprastas, nebrangus ir nežalingas būdas norint užtikrinti nėščiosios ir vaisiaus gerovę.
