Gimdymo rezultatas nėra liga, o procesas, kuris susijęs su moters reprodukcinės sistemos anatomija. Pagrindiniai organai, dalyvaujantys gimdymo procese, yra gimda, kiaušintakiai, kiaušidės ir makštis. Gimda, kaip centrinis organas, yra atsakinga už vaisiaus vystymąsi ir jo išstūmimą gimdymo metu. Kiaušintakiai leidžia kiaušiniui pasiekti gimdą, o kiaušidės gamina ovulius ir hormoninius signalus, kurie reguliuoja menstruacinį ciklą.
Gimdymo rezultatas gali apimti įvairius aspektus, susijusius su gimdymo procesu, įskaitant komplikacijas, kurios gali kilti tiek motinai, tiek vaikui. Šis procesas gali būti sudėtingas, o jo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip moters sveikata, amžius, nėštumo eiga ir medicininė priežiūra. Gimdymo rezultato komplikacijos gali būti sukeltos įvairių priežasčių.
Gimdymo proceso metu moterys gali patirti įvairius simptomus, pradedant nuo lengvų, kaip reguliarios sąrėmiai, iki sunkių, kaip kraujavimas ar stiprus skausmas. Gimdymo proceso diagnostika apima kelis etapus, pradedant nuo prenatalinių tyrimų, kurie padeda įvertinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Gydytojai gali naudoti ultragarsą, kraujo tyrimus ir kitus diagnostinius metodus, kad nustatytų galimas komplikacijas. Gimdymo proceso gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti skausmo malšinimą, epidurinę anesteziją ar Cezario pjūvį, jei natūralus gimdymas yra neįmanomas. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip hipnozė ar akupunktūra, vis populiaresnės, padeda sumažinti skausmą ir nerimą.
Normalaus Gimdymo Biomechanizmas
Normalus gimdymas - kai pirmeiga pakaušio, vaizdas priekinis, pozicija pirmoji. Skiriami gimdymo biomechanizmo momentai:
Galvos Nusileidimas
Vaisiaus galva yra nusileidusi į dubenį, kai jos diameter biparietalis yra žemiau įeigos plokštumos. Strėlinė siūlė atsiduria viduryje tarp gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio kyšulio. Tai sinklitiškas galvos statymasis į dubenį.
Galvos Palinkimas (Flexio Capitis)
Vaisiaus stuburo kaklinė dalis palinksta, smakras priartėja prie krūtinės ląstos, pakaušis nusileidžia žemyn. Vedamasis taškas - užpakalinis momenėlis - tampa žemiausiai esančia galvos dalimi gimdymo kanalo atžvilgiu. Galvos strėlinė siūlė sutampa su įėjimo į mažąjį dubenį plokštumos skersuoju ar įstrižiniu matmeniu. Vaisiaus galva statosi į mažąjį dubenį mažiausia apimtimi popakaušiniu momens - mažuoju įstrižiniu matmeniu, circumferentio suboccipitobregmatica - 32 cm, diameter suboccipitobregmaticus - 9,5 cm.
Vidinis Galvos Pasisukimas (Rotatio Capitis Interna)
Vaisiaus galva pradeda suktis mažojo dubens vidurio plokštumos didžiausių matmenų dalyje. Ji sutinka pasipriešinimą mažojo dubens vidurio plokštumos mažiausių matmenų dalyje ir yra priversta taikytis prie dubens matmenų. Vaisiaus, gimstančio iš pirmosios pozicijos, galva sukasi per dešinįjį įstrižą matmenį, pakaušis artėja prie sąvaržos, veidinė dalis - prie kryžkaulio, vidinis galvos pasisukimas baigiasi dubens išėjimo plokštumoje, kur strėlinė siūlė sutampa su tiesiuoju šios plokštumos matmeniu.
Galvos Atsilošimas (Deflexio Capitis)
Vaisiaus galva atsilošia dubens išėjimo plokštumoje. Atramos tašku, hypomoclion tampa sprandinis kaklo linkis, vaisiaus galva atsiremia į sąvaržos apatinę briauną kraštą. Užgimus pakaušiui, atsilošiant galvai, gimsta jos veidinė dalis.
Išorinis Galvos Pasisukimas (Rotatio Capitis Externa)
Gimdymo biomechanizmo ketvirtojo momento pabaigoje vaisiaus pečiai įsistato į įėjimo plokštumos skersą ar į įstrižąjį matmenį. Pečiai pradeda suktis mažojo dubens vidurio plokštumoje, pereidami iš didžiausių į mažiausių mažojo dubens matmenų dalį. Pasisukimas baigiasi, kai pečių linija atsiranda tiesiajame išėjimo plokštumos matmenyje. Pečių pasisukimas skatina išorinį vaisiaus galvos pasisukimą. Pakaušis pasisuka į dešiniąją arba kairiąją motinos šlaunį.
Vaisiaus Kūno Gimimas
Gimsta vaisiaus priekinis, kuris remiasi į apatinę sąvaržos briauną, po to gimsta užpakalinis petys ir likusi vaisiaus kūno dalis.
Gimdymo Varomosios Jėgos
Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme - sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja. Apatiniame gimdos segmente lygiųjų raumenų yra mažiau, todėl gimdymo metu jis suplonėja. Ta riba, kuri skiria gimdos kūną nuo suplonėjusio apatinio gimdos segmento, vadinama kontrakciniu žiedu. Susitraukiant gimdos raumenims (per sąrėmį), vaisius gauna mažiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, todėl svarbu, kad gimdymo sąrėmiai būtų nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stiprūs (gydoma tokolitikais).
Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumdama“ orą žemyn) ar sumažinti (giliai kvėpuodama pro burną).
Gimdymo Padėtys
Jau gilioje senovėje pastebėta, kad gimdymo metu keisti padėtį ir judėti gali būti naudinga, tai skatina gimdymo veiklą, sumažina nepatogumą gimdyvei, pagreitina gimdymą ar padidina įėjimo ar išėjimo plokštumos matmenis. Pavyzdžiui, Valcherio padėtis sudaroma paguldžius gimdyvę lovoje taip, kad jos uodegikaulio sritis būtų ant lovos krašto, o kojos laisvai būtų nuleistos, bet nesiektų grindų - tada įėjimo plokštumos matmuo padidėja apie 0,5 cm. Išėjimo plokštumos matmuo gali padidėti, kai gimdyvė sulenkia kojas per kelio ir dubens sąnarius bei prispaudžia šlaunis prie pilvo.
Iki XVII a. vidurio moterys buvo skatinamos gimdyti stačiomis, vėliau Franko Maurieceau (1637-1709) pasiūlė gulimą padėtį (horizontalią), tvirtindamas, kad tokia padėtis patogi ir motinai, ir gimdymo priėmėjai. Visos padėtys, ir vertikalios, ir tupimos, ir gulimos, turi savo privalumų ir trūkumų. Dabar priimtiniausia gimdyti yra gulima (horizontali) ar pusiau sėdima padėtis. Pirmuoju gimdymo laikotarpiu stacionare gimdyvė gali naudotis dideliais kamuoliais, pagalvėmis, grikių lukštų maišais, vonia su vandeniu, kopetėlėmis ir kt., taip ji keičia padėtį ir sumažina sąrėmio skausmą.
Gimdymo Laikotarpiai
Skiriami trys gimdymo laikotarpiai: Atsidarymo laikotarpis; Išstūmimo (išvarymo) laikotarpis; Placentinis laikotarpis.
Atsidarymo Laikotarpis
Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min., trunka 15-20 sek.) ir baigiasi, kai visiškai atsidaro gimdos kaklelis (10-12 cm). Atsidarymo laikotarpis trunka: pirmakartėms - 10-12 val., kartotinai gimdančioms - 6-8 val. Kadangi dabar vis dažniau vartojami skausmą malšinantys vaistai (epidurinė nejautra), atsidarymo laikotarpio trukmė gali būti dar trumpesnė.
Klasikinę atsidarymo laikotarpio schemą 1967 m. pasiūlė E. Friedmann. Ši kreivė sukurta analizuojant spontaninius pirmakarčių gimdyvių gimdymus. Skiriamos dvi atsidarymo laikotarpio fazės: latentinė - nuo reguliarių gimdymo sąrėmių iki 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo; aktyvi - nuo 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo. Normaliai gimdos kaklelis atsidaro pirmą kartą gimdančioms - apie 1,2 cm per valandą, kartotinai gimdančioms - apie 1,5 cm per valandą.
Gimdyvės Priežiūra Atsidarymo Laikotarpiu
Idealu, jei šiuo laikotarpiu gimdyvė galėtų būti gimdymo stacionaro vienvietėje gimdykloje kartu su savo šeimos nariais. Prižiūrinti gimdyvę akušerė stebi moters būklę, vertina pulsą, pamatuoja arterinį kraujospūdį, temperatūrą. Jei šie rodikliai normalūs, juos kartotinai įvertinti galima išvarymo laikotarpiu arba po gimdymo.
Jei bevandenis periodas ilgesnis kaip 12 val. ar moteris karščiuoja, temperatūra matuojama kas 2 val. Gimdymo veiklos dinamikai vertinti naudojami kardiotokografai. Svarbu registruoti (nuolat ar protarpiais) vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą, dažnį, trukmę ir jėgą. Be to, būtina stebėti gimdos formą ir konsistenciją sąrėmių metu ir tarp jų, kontrakcinio žiedo būklę. Svarbu patikslinti vaisiaus padėtį, poziciją, pirmeigės dalies santykį su kauliniu dubeniu (Leopoldo griebsenos). Gimdymo eigai vertinti nepakanka vien išorinio tyrimo duomenų. Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų.
Makštinio tyrimo metu šlapimo pūslė turėtų būti tuščia (leisti gimdyvei pasišlapinti ar šlapimą nuleisti kateteriu). Atsidarymo laikotarpiu (dažniausiai aktyvios fazės metu) taikomos skausmą malšinančios ir atpalaiduojančios priemonės (taisyklingas kvėpavimas, vonia, muzika, aromoterapija, masažas, akupunktūra - jei gimdyvė pageidauja ir yra sąlygos), skausmą malšinantys vaistai ir epidurinė nejautra.
Vaistai, kurie gali būti skiriami gimdymo skausmui malšinti: centriniai analgetikai (fentanilis, petidinas (Dolsin), morfinas ir kt.), barbitūratai (droperidolis ir kt.), benzodiazepinai (diazepamas (Valium, Apaurin), ir kt.), parasimpatikolitikai (Buscopan, Atropin ir kt.), vietiniai (lidokainas, bupivakainas, ropivakainas ir kt.) ir intraveniniai (ketaminas) anestetikai.
Jei nustatoma kardiotokogramos pokyčių, turi būti atliekami tam tikri veiksmai: reikia pakeisti gimdyvės padėtį, tiekti deguonį pro kaukę, atlikti makštinį tyrimą, didinti intraveninių skysčių kiekį, mažinti ar nutraukti oksitocino infuziją. Pradėti intrauterinę vaisiaus reanimaciją - gali būti vartojama tokolitikų (Partusisten, Gynipral į veną). Pradėti taikyti vidinę kardiotokogramą, imti kraujo iš pirmaujančios vaisiaus dalies ir tirti jo pH, pradėti taikyti pulsoksimetriją, rengtis skubiai užbaigti gimdymą (cezario pjūvio operacija).
Išstūmimo (išvarymo) Laikotarpis
Išvarymo laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms atsidarymo laikotarpis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančioms iki - 1 val., nors įprastai trunka apie 20 min.
Gimdyvės Priežiūra Išstūmimo Laikotarpiu
Gimdymo padėtį (ant nugaros, šono ir kt.) rekomenduojama pasirinkti pačiai gimdyvei. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogramą (kartu registruojamos vaisiaus širdies susitraukimų ir sąrėmių kreivės). Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų - kai reikia įvertinti galvutės slinkimo dinamiką, prasidėjus ūminei hipoksijai, pasirodžius kraujingų išskyrų ir kt.
Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi užbaigti gimdymą pagal akušerinę situaciją (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija). Rankinę gimdymo pagalbą gimstant naujagimio galvutei suteikia akušerė (jei gimdymas normalus, pirmeiga galvinė).
Gimdyvės Priežiūra, Kai Gimdymo Eiga Normali
Gimdymo priežiūra dėl žinomos ar įtariamos dubens disproporcijos tiesiogiai susijusi su žmogaus anatomija, ypač su dubens struktūra. Dubens kaulai, tokie kaip kryžkaulis, sėdmenų kaulai ir gaktos kaulai, sudaro dubens erdvę, per kurią naujagimis turi praeiti gimdymo metu. Dubens forma ir dydis gali labai skirtis tarp skirtingų moterų, todėl tai yra svarbus veiksnys, lemiantis gimdymo eigą. Dubens disproporcija atsiranda, kai naujagimis yra per didelis, o moters dubens struktūra yra per maža arba netinkamai suformuota, kad galėtų leisti jam praeiti per gimdymo kanalą. Ši būklė gali sukelti komplikacijų, tokių kaip ilgalaikis gimdymas, gimdymo traumos arba netgi būtinybė atlikti cezario pjūvį.
Pagrindinės dubens disproporcijos priežastys gali būti genetinės, anatomijos ypatumai arba tam tikros fiziologinės sąlygos. Pavyzdžiui, jei moteris turi siaurą dubens struktūrą, tai gali sukelti sunkumų gimdymo metu. Be to, didelis naujagimio svoris, kuris gali būti susijęs su motinos nutukimu ar cukriniu diabetu, taip pat gali prisidėti prie šios būklės.
Dubens disproporcijos diagnozė dažniausiai atliekama per klinikinį įvertinimą, kuris apima fizinį patikrinimą ir anamnezės rinkimą. Gydytojai gali atlikti dubens matavimus ir įvertinti moters anatomiją prieš gimdymą. Gydymo galimybės dubens disproporcijos atveju gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus. Jei nustatoma, kad dubens disproporcija yra rimta, gydytojai gali rekomenduoti cezario pjūvį, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek naujagimio saugumą. Taip pat gali būti taikomos įvairios pozicijos ir technikos, kurios gali palengvinti gimdymo procesą. Neseniai pasirodė naujų terapinių galimybių, tokių kaip fizinė terapija, skirta stiprinti dubens raumenis ir pagerinti bendrą gimdymo patirtį.
Gimdymo Biocheminiai ir Hormoniniai Pokyčiai
Gimdymas - fiziologinis procesas, kai išnešiotas vaisius (37-41 savaitės + 6 dienos), gimdos susitraukimų veikiamas, gimsta natūraliais gimdymo takais. Komplikacijų gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, todėl būtina iš anksto įvertinti riziką ir periodiškai stebėti (jei yra indikacijų - nuolat) motinos bei vaisiaus būklę.
Normalus fiziologinis gimdymas paprastai prasideda 280-ąją dieną (40-ąją nėštumo savaitę) (nėštumo pradžia laikoma pirmoji paskutinių mėnesinių diena) arba tęsiasi 10 mėnesio mėnesių, arba 9 kalendorinius mėnesius. Nėštumą palaiko ir gimdymą sukelia daug veiksnių: hormoniniai, biocheminiai, nerviniai, mechaniniai ir kt.
Dabar aiškinama, kad gimdymą sukelia gimdos ir viso kūno biocheminiai, hormoniniai, nervų sistemos pokyčiai, sumažėjęs požievio ir galvos smegenų žievės jaudrumas. Nėštumo pabaigoje išsiskiria daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios skatina susitraukti gimdos raumenis, - acetilcholinas, prostaglandinai, oksitocinas, glikogenas, estrogenai, glutationas ir kt. Nėštumo pabaigoje sumažėja progesterono, kuris slopina gimdos susitraukimus, be to, padidėja Ca2+ ir K+ jonų (Ca2+ didina gimdos raumenų tonusą ir jautrumą okcitocinui, o K+ stiprina motorinę gimdos funkciją). Gimdymo procesą reguliuoja CNS. Dėl šių veiksnių sustiprėja gimdos sienoje esančių interoreceptorių dirginimas. Jų impulsai perduodami į CNS ir tam tikrą laiką gimdos sienelėje atsiradusį jaudinimą sulaiko galvos smegenų žievė. Suaktyvėjus požievio vegetaciniams centrams, gimda refleksiškai susitraukia ir prasideda gimdymo sąrėmiai, kurie nebeslopinami.
Artėjančio Gimdymo Požymiai
Nėštumo pabaigoje (apie 2 savaites iki gimdymo) gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia žemyn. Vaisiaus galvutė spaudžiasi prie mažojo dubens įeigos (įėjimo plokštumos) ir prisilenkia, todėl kūno svorio centras truputį pasislenka į priekį, o pečiai ir galva šiek tiek atsilošia - „išdidi eisena“; prasideda parengiamieji sąrėmiai, kurie yra nereguliarūs, jie suformuoja apatinį gimdos segmentą, brandina ir rengia gimdos kaklelį; pakinta gimdos kaklelio konsistencija (jis minkštėja, centruojasi, trumpėja ir po truputį atsidaro); sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, išstumiamas iš gimdos kaklelio kanalo gleivių kamštis.
Dubens Dugno Raumenys ir Jų Svarba
Moterų mažojo dubens dydis ir forma yra svarbūs gimdymo metu kūdikiui einant gimdymo takais. Dubens ertmės ir jos atvarų apimtims apibūdinti akušerijoje vartojami tam tikri matmenys, kurie skirstomi į vidinius ir išorinius. Tiksliai nustatyti vidinius mažojo dubens matmenis sudėtinga arba visai neįmanoma, dauguma jų matoma rentgenografiškai arba echoskopiškai. Akušerinėje praktikoje kaulinio dubens kanalo dydžiai dažniausia apibūdinami jungėmis:
| Matmenys | Aprašymas |
|---|---|
| Tiesioginis dydis (diameter conjugata) | Atstumas nuo gaktos sąvaržos viršaus iki tiesiosios žarnos priekinės sienos |
| Įstrižasis dydis (diameter obliqua) | Atstumas nuo vieno klubakaulio kryžmens sąnario iki kito pusėje esančio kirkšnies raiščio |
| Skersinis dydis (diameter transversa) | Atstumas tarp plačiausių mažojo dubens kraštų |
Dubens artrologija: dubens sąvarža, simphysis pubica.
Dubens Dugno Raumenų Sluoksniai
Žemiausiai esantis sluoksnis tarsi kilpa apveja kūno angas - makštį su šlaple ir išangę. Ties tarpviete jis susikryžiuodamas susipina. Stormeninis akytkūnio raumuo - musculus bulbosponginosus. Sėdimasis akytkūnio raumuo - musculus ischiocavernosus. Paviršinis tarpvietės skersinis raumuo - musculus transversus perinei superficialis.
Įtemptas lyg batutas, šis sluoksnis jungia gaktikaulį ir šlaunikaulius. Tai tikra raumenų plokštė, skersai perpinta raumeninėmis skaidulomis. Gilusis tarpvietės skersinis raumuo - musculus transversus perinei profundus. Šlaplės sutraukiamasis raumuo - musculus sphincter urethrae.
Išsiskleidę lyg iš šešių dalių sunerta vėduoklė, giliausiai esantis ypatingai svarbus sluoksnis jungia uodegikaulį ir šlaunikaulius. Kai sužadinamas šis sluoksnis, tai galite net pamatyti. Išeinamosios angos keliamasis raumuo - musculus levator ani. Stuburgalio raumuo - musculus coccygeus. Išeinamosios angos išorinis sutraukiamasis raumuo - musculus sphincter ani externus.
5 priežastys, kodėl turime rūpintis savo dubens dugnu:
- Sustiprina gimdymo eigą.
- Pagerina šlapimo ir išmatų nelaikymą.
- Gali padėti išvengti gimdos nusileidimo.
- Sumažina lytinių santykių skausmą.
- Padeda greičiau atsigauti po gimdymo.
Dubens dugno raumenų mankšta yra svarbi kiekvienai moteriai, ypatingai nėštumo metu ir po gimdymo.
tags: #gimdymo #anatomija #powerpoint
