Pirmieji vaiko metai - tai neįtikėtinai greito augimo ir vystymosi laikotarpis. Tai laikas, kai mažylis iš visiškai priklausomo kūdikio virsta savarankiškesniu tyrinėtoju, gebančiu sėdėti, šliaužioti, ropoti, bendrauti ir net tarti pirmuosius žodžius. Vaikų raida, žinoma, individuali, tačiau tėvams naudinga susipažinti su pagrindinėmis gairėmis, apibrėžiančiomis, ką įprastai geba ir moka tam tikro amžiaus vaikai. Nors kiekvieno vaiko raida yra individuali, yra tam tikros gairės, kurios padeda tėvams suprasti, ko galima tikėtis iš savo vaiko šiuo svarbiu etapu. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius vienerių metų vaiko raidos ir elgesio aspektus, pateiksime praktinių patarimų ir įžvalgų, padėsiančių tėvams geriau suprasti savo mažylį ir skatinti jo harmoningą vystymąsi.

Pirmieji keli vaiko gyvenimo metai - patys sparčiausi vystymosi prasme. Judėjimas tampa vis koordinuotesnis. Vienerių metų vaikas jau geba sėdėti, šliaužti ir ropoti įvairiomis kryptimis. Išvystytas pincetinis griebimas. Geba pasakyti 1-3 paprastus žodžius. Suvokia ir gali įvykdyti nesudėtingas užduotis.

Šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu skatinti vaiko fizinį aktyvumą, sudaryti jam saugią aplinką tyrinėti ir judėti. Leiskite vaikui laisvai judėti po kambarį, patraukite visus pavojingus daiktus, kuriuos jis galėtų pasiekti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimą. Stambiosios motorikos įgūdžiai lavinami skatinant vaiką ropoti, vaikščioti, žaisti lauke.

Fizinė raida

Pirmieji keli vaiko gyvenimo metai - patys sparčiausi vystymosi prasme. Judėjimas tampa vis koordinuotesnis. Vienerių metų vaikas jau geba:

• Sėdėti.
• Šliaužti ir ropoti įvairiomis kryptimis.
• Išvystytas pincetinis griebimas.

Dauguma tėvų be galo apsižiaugia vaiko išmokimu vaikščioti, kurio normos ribos yra tarp 9 ir 18 mėnesių. Ir negali būti kitaip - juk tiek nedaug vaizdų gali labiau pamaloninti akį, nei pradedantis vaikščioti mažylis! Tačiau tėvai kartais net nepagalvoja, kad jų vaikas jau prasmingai vaikšto (norėdamas kažką pasiimti, pasiekti, kažkur konkrečiai nueiti). Šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu skatinti vaiko fizinį aktyvumą, sudaryti jam saugią aplinką tyrinėti ir judėti. Leiskite vaikui laisvai judėti po kambarį, patraukite visus pavojingus daiktus, kuriuos jis galėtų pasiekti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimą. Stambiosios motorikos įgūdžiai lavinami skatinant vaiką ropoti, vaikščioti, žaisti lauke.

Kognityvinė raida

Jeigu vienerių neturėdamas jūsų mažylis jau mokėjo žaisti slėpynes ir kartu pasijuokti, kai jūs jį „atrandate“ po skarele, tai virš metų vaikutis jau moka spręsti problemas. Gebėjimas spręsti problemas priklauso nuo dar paprastesnio gebėjimo - gebėjimo pastebėti ir „iššifruoti“ sekas. Būtent šis sekos supratimas leidžia mažyliui suprasti, kad - jeigu jis žengs du žingsnius į kairę ir du žingsnius į priekį - jis pasieks savo mėgiamiausią žaisliuką. Vaikas puikiai orientuojasi ne tik todėl, kad gerai kontroliuoja raumenis, bet ir todėl, kad jo smegenys supranta seką. Vaikas mokosi pažinti erdvę, orientuotis joje. Kai mažylis ima suprasti sekas, jis vis geriau ima suprasti tai, kaip funkcionuoja jį supantis pasaulis. Pavyzdžiui, vaikas supranta, kad žaisliukas iššoks tik paspaudus mygtuką keletą kartų, o muzika ims groti garsiau tik gerokai pasukus rankenėlę, o foto aparatą ant stalo pasieks tik prisistūmęs kėdę ir ant jos pasilypėjęs. Šio amžiaus vaikas pamažu ima suprasti, kas yra „toli“ ir kas yra „arti“, taigi pamažu susipažįsta su atstumu. Augantis erdvės supratimas brandina vaiką ir emociškai.

Šiuo laikotarpiu vaikas:

• Suvokia objektų pastovumą, t.y. supranta, kad iš akių dingę, šiuo metu nematomi daiktai tebeegzistuoja.
• Geba išspręsti nesudėtingas problemas, išbando įvairius sprendimo būdus.

Skatinkite vaiko smalsumą ir tyrinėjimo įgūdžius. Suteikite jam galimybę žaisti su įvairiais žaislais, kurie skatina mąstymą ir problemų sprendimą.

Kalbos raida

PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Savo komunikaciją papildo prasmingais judesiais. Skleidžia prasmingus, prie paveikslėlio ar aplinkos „derančius“ garsus. Geba pasakyti 1-3 paprastus žodžius. Suvokia ir gali įvykdyti nesudėtingas užduotis.

Svarbu nuolat kalbėtis su vaiku, įvardinti daiktus, veiksmus, skaityti knygeles, dainuoti daineles. Visa tai padeda plėsti vaiko žodyną ir skatina kalbos vystymąsi.

Socialinė ir emocinė raida

12 mėnesių vaikelis ne tik nori nuolat jus matyti - jis nori jus liesti ir uosti. Tam, kad jaustųsi artimas, tokio amžiaus vaikelis nori būti laikomas ant rankų. Tačiau 18 mėnesių vaikučiui gali užtekti jūsų šypsenos, kad jis pasijaustų taip, tarsi sėdėtų jums ant kelių. Taip yra todėl, kad šio amžiaus vaikas jau supranta, ką reiškia jūsų šypsena ir jaučia jūsų meilę net nebūdamas ant rankų. Jeigu jūs šypsositės ir pasakysite ką nors malonaus, vaikas jaus jūsų palaikymą. Žinoma, tokio amžiaus vaikelis dar negali suskaičiuoti žingsnių, kiek jums reiktų ateiti, jei jam kas atsitiktų, tačiau intuityviai jaučia, kad esate netoli. Vaiko smegenyse susidaro tam tikras žemėlapis, pasakantis jam, kur jūs esate. Taigi 18 mėnesių vaikas mokosi džiaugtis tuo, kad jau gali pabūti vienas, tačiau jam tuo pačiu metu svarbu žinoti, kad atsisukęs išvys jūsų šypseną ir išgirs malonius žodžius.

Šiuo laikotarpiu vaikas:

• Kūno kalba, veido išraiškomis ir garsais išreiškia savo emocijas.
• Periodiškai imituoja kitų žmonių (ypač artimųjų) veiksmus.
• Dažniausiai mėgsta arba pradeda domėtis buvimu su kitais vaikais.
• Gali turėti Mylimuką - labai svarbų žaislą ar kitą daiktą.
• Ima atpažinti ir įvardinti savo poreikius.

Svarbu būti šalia vaiko, kai jis tyrinėja pasaulį, reaguoti į jo emocijas, padėti jam suprasti ir įvardinti savo jausmus. Taip pat svarbu skatinti vaiko bendravimą su kitais vaikais, sudaryti jam galimybę žaisti kartu.

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti:

• Užsispyrimas.
• Emocijų protrūkiai.
• Atsiskyrimo nerimas.

Svarbu būti kantriems, supratingiems ir nuosekliems. Nustatykite aiškias ribas ir taisykles, bet tuo pačiu leiskite vaikui pajusti savarankiškumą ir kontrolę.

Vėluojanti raida

Kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą.

Vėluojanti 1-erių metų vaiko raida gali pasireikšti taip:

• „Nesidomi“ vaikščiojimu.
• Regresuoja.

Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko raida vėluoja, svarbu kreiptis į specialistus (pediatrą, neurologą, logopedą, kineziterapeutą) konsultacijai. Ankstyva intervencija gali padėti vaikui pasivyti bendraamžius ir išvengti tolimesnių raidos problemų.

Emocinis intelektas ir pykčio valdymas

Vaikų emocinis ugdymas - yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz. alkis, troškulys, skausmas, nuovargis), tiek sensorinė perkrova, tiek nepakankamai patenkinti emociniai ar fiziniai poreikiai.

Svarbu mokyti vaiką atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas. Štai keletas patarimų:

• Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
• Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus.
• Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
• Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.
• Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.

Tėvų vaidmuo

Tėvų įsitraukimas yra itin svarbus vaiko raidai. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Pirmieji keli vaiko gyvenimo metai - patys sparčiausi vystymosi prasme. Kiekvieną dieną su begaliniu susižavėjimu stebiu Gertrūdėlę. Kartais „pagaunu” save tiesiog kvapą užgniaužusią, nes ji taip greitai auga! Prisimenu, kaip pirmaisiais metais vos ne kas mėnesį rašydavau, kad visai nenoriu, jog ji taip skubėtų. Dabar - antraisiais jos gyvenimo metais - tas skubėjimas dar akivaizdesnis, nes iš tiesų apie ją galima rašyti kiekvieną dieną. Štai jau keletą dienų ji tampo lėlę. Galima išprotėti: į lovą, į lopšelį, į ligoninę (taip, teko ir ten apsilankyti), į vonią…valgydama pasideda ant stalo, valgydama pieną pasikiša po pažasčia ir t.t. ir pan. Prieš maždaug savaitę to visai nebuvo… Ir taip gražiai sako: „Ija”. O kas yra tokio amžiaus vaikui „norma”? Kaip bręsta šios mažos - iš tiesų tokios didelės - asmenybės?

Jeigu vienerių neturėdamas jūsų mažylis jau mokėjo žaisti slėpynes ir kartu pasijuokti, kai jūs jį „atrandate“ po skarele, tai virš metų vaikutis jau moka spręsti problemas. Šio amžiaus vaikas jau žino, kad, nustatęs tam tikrą miną, sulauks jūsų dėmesio, o, pasakęs tam tikrus žodžius, bus pamėtytas į viršų arba sugautas. Toks vaikutis jau puikiausiai parodo, kad nori kažko iš šaldytuvo ir netgi gali pasakyti kažką panašaus į „sultys“. Taigi - nors taip ir gali neatrodyti - jūsų vaikas jau sprendžia problemas. Jis išmoksta, kaip reikia gauti tai, ko jis nori, supranta, kaip veikia jį supantis pasaulis (kad po pagalve padėtas žaisliukas neišnyko; taip, kaip ir neišnyko į kitą kambarį išėjusi mama) ir mėgsta linksmybes. Vienerių-pusantrų metų mažylis jau netgi turi humoro jausmą! Pavyzdžiui, toks mažylis gali bandyti užsidėti sijoną ant galvos ir…ims smagiai kvatoti. Ir visa tai vaikelis padarys net niekada nematęs jūsų tai darant. Toks vaikas jau pradeda suprasti, kad jo poreikiai, interesai, elgesys ir kūno dalys sudaro vieną visumą - jį patį. Net nepatikėsite, tačiau - būtent dėl to, kad šiame amžiuje vyksta tiek daug pasikeitimų - jei kas nors neįvyksta, galima nuspėti artėjančią problemą. Žmonės, nuolat dirbantys su 1-3 metų vaikais gali nustatyti kalbos, mokymosi sutrikimus, autizmą vaikui dar nepradėjus kalbėti. Dauguma tėvų be galo apsižiaugia vaiko išmokimu vaikščioti, kurio normos ribos yra tarp 9 ir 18 mėnesių. Ir negali būti kitaip - juk tiek nedaug vaizdų gali labiau pamaloninti akį, nei pradedantis vaikščioti mažylis! Tačiau tėvai kartais net nepagalvoja, kad jų vaikas jau prasmingai vaikšto (norėdamas kažką pasiimti, pasiekti, kažkur konkrečiai nueiti). Gebėjimas spręsti problemas priklauso nuo dar paprastesnio gebėjimo - gebėjimo pastebėti ir „iššifruoti“ sekas. Būtent šis sekos supratimas leidžia mažyliui suprasti, kad - jeigu jis žengs du žingsnius į kairę ir du žingsnius į priekį - jis pasieks savo mėgiamiausią žaisliuką. Vaikas puikiai orientuojasi ne tik todėl, kad gerai kontroliuoja raumenis, bet ir todėl, kad jo smegenys supranta seką. Vaikas mokosi pažinti erdvę, orientuotis joje. Kai mažylis ima suprasti sekas, jis vis geriau ima suprasti tai, kaip funkcionuoja jį supantis pasaulis. Pavyzdžiui, vaikas supranta, kad žaisliukas iššoks tik paspaudus mygtuką keletą kartų, o muzika ims groti garsiau tik gerokai pasukus rankenėlę, o foto aparatą ant stalo pasieks tik prisistūmęs kėdę ir ant jos pasilypėjęs. Šio amžiaus vaikas pamažu ima suprasti, kas yra „toli“ ir kas yra „arti“, taigi pamažu susipažįsta su atstumu. Augantis erdvės supratimas brandina vaiką ir emociškai. 12 mėnesių vaikelis ne tik nori nuolat jus matyti - jis nori jus liesti ir uosti. Tam, kad jaustųsi artimas, tokio amžiaus vaikelis nori būti laikomas ant rankų. Tačiau 18 mėnesių vaikučiui gali užtekti jūsų šypsenos, kad jis pasijaustų taip, tarsi sėdėtų jums ant kelių. Taip yra todėl, kad šio amžiaus vaikas jau supranta, ką reiškia jūsų šypsena ir jaučia jūsų meilę net nebūdamas ant rankų. Jeigu jūs šypsositės ir pasakysite ką nors malonaus, vaikas jaus jūsų palaikymą. Žinoma, tokio amžiaus vaikelis dar negali suskaičiuoti žingsnių, kiek jums reiktų ateiti, jei jam kas atsitiktų, tačiau intuityviai jaučia, kad esate netoli. Vaiko smegenyse susidaro tam tikras žemėlapis, pasakantis jam, kur jūs esate. Taigi 18 mėnesių vaikas mokosi džiaugtis tuo, kad jau gali pabūti vienas, tačiau jam tuo pačiu metu svarbu žinoti, kad atsisukęs išvys jūsų šypseną ir išgirs malonius žodžius. Ne vieną dešimtmetį šis tarsi vidinis konfliktas labai domino mokslininkus. Tačiau dabar lyg ir prieita bendros nuomonės, kad vaikas tokiu būdu jaučiasi saugus, nors jūs ir nesate šalia. Ir gali drąsiai tirti jį supantį pasaulį. Vėliau šis gebėjimas įsivaizduoti ir suprasti tai, kas iš tiesų vyksta, leis jam jaustis saugiu net tada, kai jūsų nematys. Mažyliai, kurie turi regėjimo, klausos ar klausymo problemų daug sunkiau susikuria šį saugumą. Pavyzdžiui, vaikas, kuris negirdi arba girdi prastai, ilgiau nori matyti tėvus nei tas, kuris juos girdi. Tokiu atveju tėvams reikia stengtis, kad kūno kalba kompensuotų tai, ką kitu atveju jie pasakytų. Prie tokio vaiko vertėtų dažniau prieiti, apkabinti, pakutenti. Vaiką, kuris nemato, reikia apsupti drąsinančiais žodžiais, lytėjimu ir jūsų kvapu. Su nereginčiu vaiku žaiskite įvairiausius lytėjimo žaidimus, kurie padės jam suprasti supantį pasaulį ir orientuotis namuose, nors jų ir nemato. Pavyzdžiui, pamatęs mėgiamą žaisliuką nepasiekiamoje vietoje, vaikas pasitelks visus savo verbalinius ir neverbalinius gebėjimus, kad jūs jam padėtumėte. Galbūt vaikas jus nustums prie lentynos ir rodys į žaisliuką. Galbūt rodys nepasitenkinimo minas, jei iškart nesuprasite, ką jums rodo, o - gavęs tai, ko norėjo - apdovanos jus pačia didžiausia ir nuoširdžiausia šypsena. Tokie „dialogai“ tik dar kartą patvirtina, kad jūsų mažylis jau puikiai moka išsakyti savo norus ir spręsti problemas. Visų šių gebėjimų pradžia buvo dar tada, kai jūs - sąmoningai ar ne - nuo gimimo su juo kalbėjote, aiškinote tai, kas jį supa. Dar tada vaikelis suprato, kad jo šypsena sukelia jums šypseną, o jo šnekesiai priversdavo prabilti ir jus. Maždaug sulaukęs pusantrų metų mažylis jau supranta daugiau sekų: ne tik erdvės, bet ir priežasties-pasėkmės. Jis jau gali įsivaizduoti ne tik vieną bučinį, bet ir daug jų, o bučiniai, apsikabinimai, švelnūs kuždesiai jam gali asocijuotis su jumis. Kadangi mažylis supranta jau labai daug ką: jis žino, kad jūs šypsotės ne visada (ir žino, dėl ko nesišypsote), kad yra būdų norų įgyvendinimui. Vaikas jau sieja pavienius veiksmus bendraudamas su jumis. Be to, vaikui dabar itin aktualu išmokti gauti tą žaislą, kurio jis nori, valgyti tą maistą, kuris jam skaniausias ir pan. Taigi nemanykite, kad čia ožiukai: juk vaikas nesupranta, kad ne visada gaus tai, ko nori. Per stebuklingai trumpą laiką vaikas pažengė nuo šypsenos iki 30 žingsnelių reikalaujančio „veiksmo plano“, kuris padeda jam gauti tai, ko nori. Visas vaiko neverbalinis bendravimas - ropojimas, vaikščiojimas, rodymas, griebimas, balso panaudojimas, lipimas - tapo tokie tobuli, kad vaikas gali jais naudotis tikrai efektyviai. Iš pradžių vaikas siekia gauti tai, ko nori. Tačiau pamažu vis labiau pastebi aplinką, kuri jam atskleidžia naujus gyvenimo tarp žmonių klodus. Visų pirma, vaikas pastebi, kad tam tikras jo elgesys iššaukia jūsų bučinius, apkabinimus, o kitoks elgesys - piktą balsą, surauktus antakius ir net šiurkštumą. Tėvai netgi pastebi, kad - jeigu jie grįžta linksmi iš darbo - vaikas jau krizena iš laimės ir tik ir laukia to momento, kol bus pamėtytas, pakutentas ir pan. Visi šie nauji emociniai ir socialiniai potyriai sąlygoja vaiko savęs supratimą. Visi šie - iš pradžių nesusiję savęs suvokimo pumpurėliai - padeda formuotis vaiko „aš“. Taip, kaip formuojasi vaiko „aš“, formuojasi ir kitų supratimas. Jei mama ir tėtė iš esmės yra šilti ir mylintys žmonės, tai mažylis mano, kad ir kiti žmonės yra jam geranoriški. Jeigu mažylio tėvai neskiria jam dėmesio, nėra jam šilti, vaikas netrunka galvoti, kad jis niekam nerūpi. Toks vaikas arba nutolsta, arba tampa itin prieraišus, nes jis nori įsitikinti, kad bent jau tie, kurie yra jam artimi, visada bus šalia. Tokio amžiaus vaikas dar nesugeba galvoti: Noriu, kad mamytė/tėvelis leistų daugiau laiko su manimi. Tokiam vaikui atrodo, kad taip ir turi būti, kad toks yra pasaulis. Prieš antrąjį gimtadienį išryškėja ir vaiko charakteris. Ar vaikas yra nutrūktgalvis, ar nedrąsuolis? Ar vaikas nuolat įsikibęs? Ar jis užsispyręs, tylus, švelnus? O gal jis labai greitai užpyksta ir nuolat protestuoja? Gal jūsų dukrelė gimė koketė? Visos pagrindinės emocijos - priklausymas, atkaklumas, artumo siekis, pyktis, smalsumas, noras pažinti, malonumų siekis, gebėjimas išsikelti tikslus ir frustracija - iškyla būtent dabar. Viena svarbiausių užduočių, kurios atitenka tėvams, yra padėti vaikui suprasti ne tik aplinką, bet ir jausmus. Tik jūsų dėka vaikas išmoks (arba ne) naudoti žodžius ir judesius tam tikra logine seka, kad papasakotų apie savo jausmus, norus ir poreikius. Kažkur tarp 18 ir 24 mėnesių kai iš gausybės rago pasipila žodžiai. Žodžiai atsiranda, nes vaikas jau turi bendravimo (nors ir neverbalinio) patirties. Maždaug ties antruoju gimtadieniu vaikas puikiai žino, kad žodelis „myliu“ savyje talpina visus tuos nuostabius jausmus, kuriuos judu jaučiate, visus apkabinimus, bučinius, meilius žvilgsnius ir patapšnojimus per petį. Mažylis supras tokį be galo abstraktų žodį kaip „meilė“ tik todėl, kad patyrė tą elgesį, kuris yra meilės pagrindas. Dvimetukas puikiai supranta, kad meilė yra ir tada, kai jūs jam padedate nugalėti susierzinimą arba švelniai apkabinate, kai jis supyksta. Dvejų metų vaikas jau puikiai supranta, ką reiškia pyktis, šiluma, meilumas, susierzinimas, smalsumas ir užsispyrimas, nes tuos jausmus jautė jis, jautėte jūs ir apie juos kalbėjotės (arba bent jau rodėte savo reakciją). Taigi galima teigti, kad vaikas visų pirma supranta veiksmą arba daiktą, o žodžiai vėliau juos įvardina. Kaip jau minėta, nuo 18 iki 24 mėnesių vaiko elgesys tampa vis sudėtingesniu. Jau 16 mėnesių vaikas gali kviesti jus žaisti drauge, kartu juoktis, kartoti garsus ir veiksmus.

• Norus „įgarsinti“: galbūt tai bus tik „yyyy“ ir „ūūūū“, tačiau jie turės prasmę.
• Parodyti jausmus.
• Bendrauti gestais.
• Judėti erdvėje.

Šio periodo pabaigoje dauguma mažylių jau gali būti ne kartu, o netoliese tėvų. Pavyzdžiui, mažylis gali žaisti su puodais virtuvėje, kai jo mama tuo metu dirba kitame kambaryje. Jei mama atsiliepia į vaiko „kalbėjimą“, vaikas neturėtų pulti jos ieškoti. Šis gebėjimas bendrauti iš nuotolio dažniausiai yra pasiekiamas iki 18mėn. Jei vaikas yra vyresnis ir vis dar nepaleidžia jūsų, gali būti, kad yra labai jautrus, gali būti, kad nesijaučia saugus, gali būti, kad gauna per mažai dėmesio. Bet kuriuo atveju tokiu atveju verta pasikalbėti su specialistu.

Su kiekvienu mėnesiu vaikas vis geriau pastebi ir vis „profesionaliau“ mėgdžioja suaugusiuosius. Ne veltui darželių auklėtojos sako, kad - pasiklausius vaiko - galima viską sužinoti apie šeimą, nors vaikas apie ją visai nekalba. Šiuo metu vaikas sieja tai, ką girdi, su tuo, kaip jūs elgiatės ir su savo elgesiu. Juk ne vienas slapta nusijuokėme, kai vaikas iš pradžių pačiupo mobilųjį telefoną, pakeltu balsu „pakalbėjo“ ir numetė telefoną ant stalo lygiai taip pat, kaip jūs padarėte vakar! Mėgdžiodamas vaikas mokosi bendrauti, o vėliau ir kalbėti. Skatinkite mėgdžiojimą. Pavyzdžiui, jei matote, kad vaikas tranko duris norėdamas jas atidaryti, parodykite, kaip tai padaryti teisingai. Galite žaisti žaidimus, kurių metu jūs (arba vaikas) kartojate vienas kito judesius (labai gerai yra ir juos įvardinti). Šokimas ir šokinėjimas irgi nėra beprasmė veikla. Kai kurie vaikai nemėgsta mėgdžioti. Jie mato ir supranta, kad sukate rankas („saulė virė, saulė virė“), kad siekiate dangaus pirštų galiukais pasistiebę, tačiau nemoka to padaryti patys. Būkite kantrūs. Pagalvokite apie save. Juk - jei mokate žaisti tenisą arba golfą - puikiai prisimenate, kokie buvo pirmieji bandymai (pavyzdžiui, aš golfą žaidžiau pirmą ir paskutinį kartą tada, kai išsinarinau riešą…) Kai kuriems žmonėms užtenka vieną kartą pamatyti, kad jie puikiausiai atkartotų, o kitiems reikia vieną veiksmą suskaidyti į 10 mažų žingsnelių, kad jie jį atkartotų. Lygiai tas pats su garsais. Vieni kartoja viską tarsi maži beždžioniukai, o kiti nekartoja nieko. Taigi geriausia yra džiaugtis tuo, ką jūsų vaikas gali ir nepasiduoti. Jokiu būdu neprilipkite prie vaiko su prašymais kartoti žodelius ir pan. Vaikai - kaip ir suaugę - yra linkę vengti to, kas nepasiseka iš karto. Tačiau vaikai - priešingai suaugusiems - nejaučia dėl to diskonforto, jei jūs nepasakote, kad taip turi būti. Tarkime, jūsų vaikas labai gerai laksto. Eikite į lauką, daug lakstykite, nupirkite įvairiausių priemonių fiziniams vaiko vystymuisi skatinti. Jei matote, kad jūsų vaikui labiausiai patinka dainuoti, dainuokite kartu. Kaip jau minėta, visada skatinkite tai, ką vaikas daro gerai. Mėgdžiojimo svarba antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais yra neišmatuojama. Labai greitai ir be ypatingų pastangų vaikas gali išmokti sudėtingų veiksmų paprasčiausia mėgdžiodamas jus. Vos peržengę pirmųjų metų slenkstį mažyliai jau moka jus prajuokinti. Vaikai jau supranta, kaip elgiasi suaugusieji, žino, kas sukels jums teigiamas emocijas, todėl stengiasi tai daryti. Būtent nuo to prasideda emocinis vaiko brendimas. Be to, virš pusantrų metų vaikas - jei jam reikia apsikabinti - ateina ir prisiglaudžia, jei nori parodyti savo meilę, glosto jus. Lygiai taip pat vaiko pykčio ar susierzinimo perteikimas gali priversti jus raudonuoti, nes atpažinsite jį iki skausmo. Jis gali pakelti balsą, bandyti trinktelėti durimis arba pasipūtęs nueiti lygiai taip pat, kaip jūs nuėjote apsižodžiavęs su sutuoktiniu. Nors iš pradžių vaikas TIK mėgdžioja, tačiau greitai vaikas iš tiesų taip darys, norėdamas nuleisti garą. Svarbu pabrėžti, kad jūsų mažylis visa tai, ką išmoko, dabar naudoja savo emocijoms išreikšti. Kai kartu su vaiku atliekate namų ruošos darbus, žaidžiate, jis jaučia, kad gali ir geba vis daugiau ir vis daugiau darbų atlieka savarankiškai. Kitas ženklas, kad vaikas puikiai mėgdžioja tai, ką darote jūs, yra žaidimai su kaladėlėmis ir dėlionėmis. Vaikui įdomu, kaip daiktai siejasi vienas su kitu. Jūsų vaikas jau tikrai gali sudėti bent jau tris kaladėles vieną ant kitos, atrasti vienos dėlionės antrą dalį. 14 mėnesių mažylis jau gali paimti trikampį ir - kaišiodamas jį į visas skylutes - ieškoti tinkamos! Nepatikėsite, tačiau šitaip mažylis demonstruoja savo mokslinį mąstymą - jis atkakliai ieško problemos sprendimo, kol jį atranda. Tokio amžiaus vaikas turi didžiulį poreikį jaustis artimas: jo šlapi bučiniai ir seilėti apsikabinimai yra pačios nuoširdžiausios meilės išraiška. Pradžioje supykęs mažylis tiesiog įnirtingai mosuoja rankutėmis, susiraukia ir urzgia ant jūsų. Tačiau netrukus - prisimokęs iš jūsų ar kitų aplinkoje esančių - mažylis jau trinktels per stalą ar pakels balsą. Žinoma, nepamirškite ir apie kritimą ant grindų. Šių met...

tags: #1 #metu #vaiko #elgesys

• Kreivų pieninių dantukų priežastys
• Vaistai vaisingumui
• Badmintonas vaikams ir jų vystymasis
• Terese Morkūnienė: aktorė ir vadovė
• Vaikų pasakojimai