Vaiko psichologinė ekspertizė yra specializuotas tyrimas, kurį atlieka teismo psichologas ekspertas, siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus, reikalaujančius specialių psichologijos žinių. Šios ekspertizės metu tiriami turintys teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumai, dėsningumai ir struktūra. Ypatingai svarbu užtikrinti, kad vaiko apklausa vyktų dalyvaujant profesionaliam specialistui - psichologui.
Kada reikalinga vaiko psichologinė ekspertizė?
Psichologinė ekspertizė gali būti skiriama, kai kyla abejonių dėl vaiko nuomonės nepriklausomumo, įtarimų, kad vaikas yra paveiktas vieno iš tėvų, arba situacija yra sudėtinga ir sunku objektyviai įvertinti vaiko interesus. Daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne vienerius metus atliekamuose tyrimuose bei metinėse veiklos ataskaitose akcentavo ilgų, neigiamą poveikį vaikui turinčių vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių (toliau - teismo ekspertizės) atlikimo (laukimo eilių teismo ekspertizėms atlikti, teismo ekspertizės akto surašymo) terminų problemą.
Konkrečiau, psichologinė ekspertizė gali būti reikalinga šiais atvejais:
- Abejonės dėl vaiko nuomonės nepriklausomumo: jei yra pagrindo manyti, kad vaiko nuomonę lemia vieno iš tėvų įtaka, o ne jo paties norai ir jausmai.
- Įtarimai, kad vaikas yra paveiktas vieno iš tėvų: jei vaikas kalba frazėmis, būdingomis suaugusiems, arba jo elgesys rodo, kad jis yra nuteikinėjamas prieš vieną iš tėvų.
- Sudėtinga situacija, kurioje sunku objektyviai įvertinti vaiko interesus: kai tėvų konfliktas yra labai aštrus ir sunku nustatyti, kuris iš tėvų geriausiai atitinka vaiko poreikius.
- Kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).
„Teismo psichiatrijos ir psichologinės ekspertizės turėtų būti atliekamos nedelsiant, kad visos neigiamos patirtys būtų kuo šviežesnės, kad su specialistų pagalba, kiek įmanoma netraumuojant vaiko, būtų ištraukta informacija, aprašyta, įvertinta ir kaip įrodymas pateikta ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, o vėliau - teismui“, - vardija R. Valentukevičius.
Psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės skirtumai
Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje?
Ekspertizės skiriamos tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo arba teismo metu prireikia specialiųjų žinių. Kaip galima pastebėti iš apibrėžimų, psichiatrinės ekspertizės susitelkia į teisme dalyvaujančių asmenų psichinę būklę, t. y. daugiau yra susitelkiama į tai, ar asmuo nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, neserga psichikos liga, kuri gali (galėjo) turėti įtakos asmens veiksmams, jų kontrolei, mąstymui. Nekyla abejonių, kad psichiatrines išvadas privalomai turi teikti specialiųjų psichiatrijos žinių turintys specialistai, tačiau, ar tokios žinios gali būti naudingos siekiant parašyti psichologinę išvadą teismui? Kaip jau minėta, psichologinė išvada gali būti teikiama tuomet, kai nėra psichikos sutrikimo, taigi tokiu atveju naudingesnis būtų psichologas, kuris gali turėti mažiau anatominių ar psichopatologinių žinių, tačiau galbūt daugiau žinių apie žmogaus raidos, psichologinius ypatumus, įvairias būsenas ir pan.
Psichologas, kaip ir psichiatras, dirba su kiekvienu žmogumi kaip su unikalia asmenybe, kuriai būdinga tam tikra gyvenimo istorija, asmenybės bruožai ir psichikos procesai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad būtent psichologai yra įgiję žinių apie įvairius psichikos procesus (dėmesys, atmintis, mąstymas) bei asmenybės bruožus (savęs vertinimas, sugebėjimas užmegzti santykius ir pan.) vertinančias metodikas ir jų taikymą. Taigi psichologai, atliekantys ekspertizes, už psichiatrus yra pranašesni tuo, kad jie orientuojasi į asmenybę, jos psichikos procesus, auklėjimo ypatumus, o ne į ligas ar sutrikimus ir jų įtaką žmogaus elgesiui, bei gali pritaikyti skirtingas įvertinimo metodikas, padėsiančias atsakyti į įvairius ekspertizės klausimus.
Kuo teisės psichologas yra pranašesnis už klinikinius psichologus teikiant teismui psichologines išvadas?
Klinikiniai psichologai savo darbe orientuojasi į psichinių, emocinių ir elgesio sutrikimų gydymą, įvairių krizinių situacijų sprendimą, bei kitas fizines būkles, sąlygotas psichikos sutrikimų. Tuo tarpu Teisės psichologai savo žinias taiko teisinio reguliavimo srityje. Jų darbas gali apimti pagalbą teisėjui nusprendžiant tėvystės klausimus, taip pat įvertinti kaltintojo psichinę kompetenciją dalyvauti teisminiame procese. Kaip viena iš teisės psichologo darbo sferų išskiriama liudytojo parodymų įvertinimas. Be abejonės, klinikinio psichologo kompetencija vertinti anomalius psichikos reiškinius bei delikventinio elgesio ypatybes yra vertinga teisės psichologijoje, tačiau šių kompetencijų neužtenka sėkmingai vykdyti teismo psichologinėms ekspertizėms, todėl šioje srityje ir reikalingi teisės psichologai.
Teisiniame procese dalyvaujantis psichologas turėtų būti susipažinęs su teisine sistema ir įstatymais, reguliuojančiais jo darbą, suprasti ir naudotis teisine kalba bei būti informuotas apie jo procesinio statuso teises ir pareigas. Atliekant psichologinę ekspertizę tuo atveju, kai nereikia nustatyti psichinio sutrikimo, teisės psichologas tampa pranašesniu už psichiatrus ir klinikinius psichologus, kadangi turi specifinių psichologinių ir teisinių žinių. Tokios teisės psichologo žinios yra apie asmens kriminalinio elgesio raidą, viktimologijos bei teisės pagrindai. Šie specialistai geba analizuoti atliktas ekspertizes bei teikti pasiūlymus galimai pakartotinei ekspertizei. Tuo atveju, kaip yra diagnozuojama psichikos liga, tampa reikalingas psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas.
Vaiko nuomonės svarba skyrybų bylose
Skyrybų bylose dažnai kyla ginčų dėl to, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Šiame procese svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau ji negali būti vienintelis ir lemiamas faktorius. Teismas, spręsdamas šį klausimą, privalo vadovautis vaiko interesais, o ne tik jo pageidavimais.
Įstatymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, nuomonė išreiškiama raštu arba įrašoma į teismo posėdžio protokolą (garso įrašą).
Valstybės pareiga yra įvertinti vaiko gebėjimą suformuluoti nepriklausomą nuomonę. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Tik vaikas turi gebėti išreikšti savo norus. Tačiau vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų negali būti sutapatinamas su vaiko interesais, kurie yra ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ar naudinga, bet visų pirma tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius. Tai reiškia, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą nebūtinai nustatys su tuo iš tėvų, su kuriuo pasirinks gyventi vaikas po tėvų santuokos nutraukimo.
Kaip vyksta vaiko nuomonės išklausymas skyrybų bylose?
Skyrybų ir vaiko dalybų bylose vaiko nuomonė dažniausiai išklausoma tarpininkaujant vienam iš trijų specialistų: Vaiko teisių apsaugos darbuotojui, teismo psichologui (teismo posėdžio arba individualaus pokalbio tarp teismo psichologo ir mažamečio metu) arba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistui.
Pirmieji vaiko nuomonę skyrybų byloje išklauso Vaiko teisių apsaugos specialistai: „Iš pradžių vaikas savo poziciją dėl bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos išsako vaiko teisių atstovams, kurie tėvams išsiskyrus aplanko šeimą, kalbasi su tėvais bendraisiais klausimais, t. y. kur liks gyventi vaikas, kokia bus bendravimo tvarka. Į teismą, teismo psichologą kreipiamasi tada, kai tėvai nesutaria, su kuo gyvens vaikas, arba kai kyla įtarimas, kad vaiko nuomone manipuliuojama, jį bandoma paveikti, vaikas kalba frazėmis, žodžiais, kurių įprastai mažamečiai nevartoja.“
Kai vaikas yra apklausiamas teismo posėdžio metu, jis savo nuomonę išsako viešai, girdint teisėjui, tėvams ir teismo psichologui. Išklausant vaiko nuomonę teismo posėdžio metu labai svarbus teismo psichologo vaidmuo. „Tarp vaiko ir bylos dalyvių, taip pat tarp vaiko ir teisėjo visada yra trečiasis subjektas - psichologas. Teismo psichologas betarpiškai bendrauja su vaiku, užmezga ryšį ir užduoda klausimus vaikui suprantama kalba. Kitaip sakant, jei bylos dalyviai užduoda klausimus vaikui, teisėjas klausimus apibendrina ir perduoda psichologui, psichologas juos pritaiko vaikui pagal jo raidą, išsivystymo lygį“, - teigia teisėjas.
Tokiu atveju, kai teismo psichologas vaiką apklausia individualiai, bendraujama nebe teismo posėdžio metu. Sutariamas patogus laikas, vaikas atvežamas pas psichologą arba pats psichologas atvyksta į vaikui neutralią vietą. „Psichologas kalbasi su vaiku, pastebėtas įžvalgas fiksuoja išvadoje, išvadą vėliau perduoda teismui, teisėjui. Teismo posėdžio metu teisėjas perskaito išvadą, ją pakomentuoja, įvertinęs visas aplinkybes nusprendžia, ar į ją reikšminga atsižvelgti. Galiausiai sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos priima teismas“, - teigia N. Ogintas.
Pagrindinis principas - vaiką apklausti vieną arba kiek įmanoma mažiau kartų. Dėl šio tikslo teisėjai ir teismo psichologai nuolatos bendradarbiauja, siekia, kad vaiko netektų varginti pasikartojančiomis apklausomis. „Teisėjai tariasi su teismo psichologais, ar geriau kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą, ar vaikus apklausti patiems. Tarnyba atlieka išsamesnę ekspertizę dėl vaiko nuomonės gyvenamosios vietos klausimu. Taip pat jie įvertina vaiko ir tėvų ryšio stiprumą, santykio tvirtumą. Tarnyba ilgesnį laiką stebi vaiko ir tėvų interakciją nei teismo psichologai, tačiau jų paslaugos yra mokamos. Matant, kad tėvai konfliktuoja, nepasidalina vaiko globa, sprendžiama, kuris vaiko apklausos būdas tinkamiausias“, -teisėjui pritaria teismo psichologas.
Vaikų apklausų teisme neriboja mažamečių amžius: „Tam tikrų kategorijų bylose yra numatyta, kad vaiką privaloma išklausyti, kai jam sueina 10 metų, bet, iš tiesų, teismui nusprendus, kad vaiko nuomonė skyrybų byloje yra svarbi, gali būti apklausiami ir kur kas jaunesni vaikai. Aišku, jaunesnių nei 10 metų vaikų apklausos sudėtingesnės, ypač reikalinga specializuotų psichologų, kurie geba prakalbinti mažamečius, pagalba.“
Šeimos, skyrybų bylose vaikai išklausomi tada, kai jau geba suformuluoti nuomonę: „Svarbu nesumaišyti vaiko norų ir nuomonės. Nuomonė yra sąmoninga, argumentuota, vaiko suvokta pozicija tam tikrais klausimais, o norai dažniau gali būti susiję su poveikiu, kuris yra daromas vaikui skyrybų metu. Skyrybų bylose tėvai dažnai manipuliuoja vaikais, būtent dėl šios priežasties vaikai teisme neretai išsako ne nuomonę, o norus.“
Apklausiant vaiką skyrybų bylose labai svarbu įvertinti vaiko brandą, dėl to bendraujant su vaiku žiūrima, ar jis savo nuomonę reiškia nuosekliai, ar nuomonė nekinta perklausus jį apie tuos pačius dalykus keletą kartų ir ar jo pasakojimas sutampa su neverbaline kalba, emocine išraiška, balso tembru, veido mimika ir bendra pastebima psichologine būsena. „Taip pat atsižvelgiama į tai, ar vaikas kalba suaugusiųjų žodžiais. Pavyzdžiui, noriu pas tėtį, nes mama neturi pakankamai finansų, kad pasirūpintų šeima. Kai vaikas kalba tokiais žodžiais, yra pagrindas manyti, kad tėvai vaiką nuteikinėja, daro jam poveikį, jo išsakyti žodžiai gali būti neteisingi, dirbtinai suformuoti“, - darbine patirtimi dalinasi psichologas N. Ogintas.
Vaikas, gyvendamas su abiem tėvais ar su vienu iš jų, gyvena tam tikrame socialiniame burbule, dėl to neįmanoma, kad aplinka mažamečiui nedarytų įtakos. Dažnai pasitaiko, kad vaikai perima tėvų nuotaikas, poziciją tam tikrais klausimais, tačiau susiduriama ir su atvejais, kai vaikai yra piktybiškai nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų. Tokiose situacijose išgirsti tikrąją vaiko nuomonę gali būti itin sudėtinga, reikalinga patyrusio specialisto pagalba.
Vaiko apklausa, kai psichologas individualiai kalbasi su mažamečiu, trunka ne ilgiau kaip valandą. „Per valandą dažniausiai pavyksta aptarti pagrindinius klausimus, išsiaiškinti vaiko poziciją. Jei apklausa trunka ilgiau - vaikas tiesiog pavargsta“, - pripažįsta specialistas. „Per valandą pasimato, ar vaikas gali suformuluoti savo nuomonę, ar yra tam tikras lojalumo konfliktas ir vaikui sunku išreikšti savo poziciją, jis jaučiasi kaltas ir dėl to negali įvardinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Jei vaikas apklausiamas teismo posėdžio metu, tai ši procedūra įprastai trunka apie valandą ar trisdešimt minučių.“
Apklausų metu psichologai vaiko nuomonę nori suprasti neužduodami tiesioginių klausimų. Psichologai stengiasi neklausti vaiko, ar jis nori gyventi su tėčiu ar su mama. Jie nori įsiklausyti į vaiko pasakojimus, suprasti, kaip jis vertina situaciją ir neužduoti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl. „Pavyzdžiui, kodėl nenori gyventi pas mamą? Tokie klausimai gali skambėti kaip kaltinimas. Taip pat teismo psichologai stengiasi užduoti kuo mažiau uždarų klausimų. Tokie klausimai yra vienpusiški, labai konkretūs, kategoriški“, - sako N. Ogintas.
Teismo psichologai apklausų metu stengiasi vaikams sukurti psichologiškai saugią aplinką. Stengiamės paaiškinti, kad vyksta ne tardymas, o pokalbis, kurio metu vaikas turi teisę išsakyti tai, ką galvoja, ko nori. Apklausų metu psichologai stengiasi neužduoti ir klausimų, kurie padidintų vaiko nesaugumo jausmą ar gynybiškumą. Taip pat siekia vaikui parodyti, kad jis yra neatsakingas už tai, ką teismas nuspręs. Vaiko nuomonė svarbi, bet ne jis priima galutinį sprendimą.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai bando vaikui įteigti, kad jo apsisprendimas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra lemiamas. Tokiais atvejais vaikas gali jaustis kaltas, kad, pavyzdžiui, nuvylė tėtį, nes pasakė, jog nori gyventi su mama. Iš esmės vaikų apklausoms skyrybų bylose yra sukurtos bendros taisyklės, tam tikras protokolas. Teismo psichologai taip pat žinias ir įgūdžius nuolatos atnaujina organizuojamų mokymų metu.
Ekspertizių trukmė ir problemos
„Vietoje greito teisingumo - užsitęsęs“, - taip ekspertai kalba apie ilgas eiles laukiant teismo psichologinių ir psichiatrinių ekspertizių. Nutinka ir taip, kad vaikai paskirtų ekspertizių laukia bene metus, o vėliau - ir jų išvadų. Ekspertai vėl kelia klausimą dėl psichologinių ir psichiatrinių ekspertizių atlikimo terminų. Tokios ekspertizės atliekamos prokuroro prašymu, kai, pavyzdžiui, po patirtos prievartos apklausiami vaikai. Ekspertizės tyrimo išvados gali tapti svarbiais duomenimis įrodant kaltinamojo kaltę.
Apie ilgus ekspertizių atlikimo terminus kalba Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. „Ar kalbame apie kažkokias sistemines kliūtis tinkamai organizuoti tokias svarbias procedūras, apie kažkieno vadybinį neįgalumą ar tiesiog cinišką abejingumą? Labai norėtume išgirsti atsakymus - nuoširdžiai stebina, kad ilgos eilės prie ekspertų kabinetų yra nuolat slepiama ar ignoruojama problema, atseit taip visą laiką buvo ir bus“, - sako K. Mišinienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė taip pat sutinka, kad ilgos eilės laukiant ekspertizės kelia nerimą. E. Žiobienė teigia, jog iki ekspertizės neturėtų būti teikiama psichologinė pagalba, jei norima iš vaiko gauti turinio. Norint, kad ekspertizė būtų sėkminga ir vaiko parodymai būtų naudingi, jis turi nuosekliai prisiminti, kas nutiko, ir nekeisti savo parodymų. „Jei vaikas patyrė seksualinę prievartą, kas yra baisus išgyvenimas, psichologo tikslas - kad jis kuo greičiau pamirštų, kas nutiko. Tačiau dėl laukiančios ekspertizės vaikas negali to pamiršti. O ekspertizė numatoma tada, kai prokuroras surenka medžiagą ir užrašo į ekspertizę. Tada tris ar keturis mėnesius reikia sulaukti ekspertizės, neduok dieve, paskirtą dieną vaikas susirgs, tuomet viskas dar labiau nusikelia“, - LRT.lt pasakoja E. Žiobienė.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius antrina, kad ši problema išlieka jau „daug metų“. Kaip aiškina prokuroras, įtariant, kad vaikas galėjo patirti smurtą artimoje aplinkoje ar seksualinę prievartą, skiriama ekspertizė. Teismui priėmus tokią nutartį, visų pirma reikia laukti, kol ekspertizė bus atlikta. „Kauno kolegos nurodo, kad nuo nutarties skirti ekspertizę priėmimo iki vaiko fizinio atvykimo pas ekspertus praeina mažiausiai septyni-aštuoni mėnesiai. (...) Ekspertizės išvadų surašymas užtrunka iki mėnesio-dviejų. Tai reiškia, visas vienos ekspertizės atlikimas užtrunka ne mažiau septynių mėnesių, devynis mėnesius, o kartais dar ilgiau“, - LRT.lt komentuoja R. Valentukevičius.
Pasak vyriausiojo prokuroro, stringant ekspertizėms, stringa ir tyrimai. „Jei nuo vaiko patirtos seksualinės prievartos ar smurto iki ekspertizės atlikimo praeina septyni ar devyni mėnesiai, o dėl objektyvių priežasčių kartais net ilgiau, klausimas, ar mažas vaikas atsimins, ar objektyviai sugebės atsakyti į klausimus. Ar tai nebus papildomas vaiko traumavimas, kai ekspertizė vykdoma po tokio ilgo laiko, kai kažkiek išblėsę neigiami potyriai ir emocijos?“ - klausia R. Valentukevičius.
KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė pabrėžia, kad ilgi ekspertizės laukimo laikotarpiai turi įtakos nukentėjusiųjų gyvenimui. Pasak K. Mišinienės, tokiu atveju įtariamasis ar jo aplinkos žmonės pradeda ieškoti prabilusių nukentėjusių asmenų, ieško būdų, kaip susitarti ar daryti įtaką liudininkams. „Svarbus poreikis gauti visą psichologinę pagalbą - ir kuo skubiau. Kaip šią nuostatą suderinti su skubia psichologine pagalba patyrusiam smurtą nepilnamečiui ar suaugusiajam? Ypač kai trauminiai išgyvenimai yra labai stiprūs, galbūt atsirado net suicidinių minčių“, - klausimus kelia K. Mišinienė.
„Pavyzdžiui, vyksta smurto artimoje aplinkoje byla, vaikas paimtas iš šeimos, bet per metus byla net teismo nepasiekė. Koks tikslas vaiką laikyti metus atskirtą nuo tėvų? O jei vėliau paaiškės, kad smurto nebuvo? Bus padaryta žala vaikui. Taip, nubausti ir tėvai, bet taip nubaustas vaikas. Kol nėra ekspertizės, prokuroras negali net kaltinamosios išvados surašyti. Viskas stringa. (...) Mano supratimu, nusikalstama net ir tris mėnesius vaiką laikyti ant suoliuko“, - kritikuoja E. Žiobienė.
Su tuo sutinka ir prokuroras R. Valentukevičius - užsitęsus ekspertizėms, galiausiai nukenčia vaikas: „Jis, mano vertinimu, yra per ilgai įtrauktas į baudžiamąjį procesą.“
PROF. PSICHOLOGAS: Savivertės PRIEŽASTYS ir PASEKMĖS, Streso balų sistema, Praktinis testas | TG099
Priežastys ir sprendimai
Ilgas eiles ekspertizei atlikti prokuroras R. Valentukevičius aiškina ekspertų trūkumu. Pasak prokuroro, šis darbas itin sudėtingas, o dirbti su skaudžiais vaikų išgyvenimais ir girdėti apie atliktus nusikaltimus gali ne kiekvienas. „Atlyginimas nėra patrauklus už tokio pobūdžio, emociškai ir net fiziškai išsekinantį darbą. Norinčių dirbti atsiranda nelabai daug“, - pastebi R. Valentukevičius.
Su tuo sutinka ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė: „Jei dirbtų visi paruošti ekspertai, būtų viskas gerai. Žinoma, sutinka vaiko teisių apsaugos kontrolierė, brangu paruošti gerą specialistą, o keliami reikalavimai dideli. „Atrodo, prabanga išlaikyti ekspertą, bet kitaip taupome vaikų gerovės sąskaita“, - pastebi E. Žiobienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė svarsto ir apie tai, ar tikrai visose bylose reikia atlikti ekspertizę. Visgi E. Žiobienė pažymi, kad tais atvejais, kai vaikas nepatyrė tiesioginės prievartos ar smurtas vyko anksčiau ir nepaliko žymių, bylose dažnai remiamasi tik vaiko parodymais. „Jei nėra galimybės fiziškai nustatyti smurto, vaiko žodiniai parodymai būna labai svarbūs. Norėdami juos pagrįsti, prokuratūra ir teisėjas akivaizdžiai remiasi ekspertizės duomenimis. (...) Tada ekspertizė tampa labai svarbi“, - teigia E. Žiobienė.
LRT.lt kreipėsi dėl interviu su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovu ar kitu jos atstovu, bet tarnyba į klausimus sutiko atsakyti raštu. Tiesa, atsakymus gavome ne į visus pateiktus klausimus. Kaip informuoja Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos patarėja komunikacijos klausimais Roberta Dapkuvienė, 2023 metais buvo paruošti penki teismo ekspertai, 2024 metais - trys. Pasak R. Dapkuvienės, tiek specialistų per metus gauna atlikti daugiau nei 2 tūkst. psichiatrinių-psichologinių ekspertizių ir apie 3 tūkst. konsultacijų. Tarnybos atstovės teigimu, ekspertizės suaugusiems žmonėms atliekamos pagal regioninį pasiskirstymą. Tiesa, tokia tvarka negalioja nepilnamečiams paskirtų ekspertizių atveju - Vaikų ir paauglių skyrius aptarnauja visą Lietuvos teritoriją. Šiame skyriuje dirba keturios psichiatrės ekspertės ir keturios vaikų ir paauglių psichologės ekspertės.
Aiškindama ekspertizių eilių problemą, R. Dapkuvienė sako, kad neretai asmenys, kuriems pavesta atlikti ekspertizę, vengia atvykti paskirtu laiku, kartais būna reikalingas papildomas ištyrimas arba stacionarinės ekspertizės paskyrimas. „Susidarius situacijai, kai vienu metu gaunamas didesnis nutarčių skirti teismo psichiatrijos ekspertizes skaičius, neišvengiamai prailgėja ekspertizių laukimo eilė. Tarnybos atstovės teigimu, tarnyba, kaip ir dauguma gydymo įstaigų, susiduria su gydytojų specialistų trūkumu, kurių paiešką apsunkina tiek nekonkurencingu tampantis atlyginimas kylant gydytojų darbo užmokesčiui kitose gydymo įstaigose, tiek sunkus darbo pobūdis“, - sako R. Dapkuvienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, teismo ekspertizių atlikimo terminai pastaruoju metu yra ženkliai sutrumpėję. VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje 2023 m. tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose laukimo eilių nėra (atliekamų teismo ekspertizių baudžiamosiose bylose 2020 m. reikėjo laukti vidutiniškai 73 kalendorines dienas, 2021 m. - 63 k. d. 2022 m. - 24 k. d.; atliekamų teismo ekspertizių civilinėse bylose 2020 m. reikėjo laukti vidutiniškai 149 k. d., 2021 m. - 125 k. d., 2022 - 80 k. d.). Teismo ekspertizių surašymo terminai (metinis vidurkis) 2020-2023 metais neviršijo keliamo reikalavimo - surašyti ekspertizes per mažiau nei 30 kalendorinių dienų (2020 m. vidutiniškai buvo surašoma per - 27 k. d., 2021 m. - 28 k. d., 2022 m. - 28 k. d., 2023 m. - 21 k. d.).
Akivaizdžiai sutrumpėjusių teismo ekspertizių atlikimo terminų priežastis - padidėję žmogiškieji resursai VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje. Šiais metais skyriuje dirba 10 (6 psichiatrės, 4 psichologės) teismo vaikų ir paauglių psichiatrų ar psichologų ekspertų (palyginimui 2020 m.).
Apylinkių teismuose patvirtinta 14 teismo psichologų etatų, apygardų teismuose - 5. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, 2022 m. pabaigoje buvo užimta 14 teismo psichologų etatų. Nepilnai užpildytus psichologų etatus galimai lemia darbo užmokesčio dydis, darbo krūvis bei darbo ypatumai. 2022 m. Padėti apklausti vaikus sudaryta galimybė ir psichologams iš Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo, kurį administruoja ir tvarko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Siekiant rasti veiksmingus, tinkamiausius, geriausius ir palankius vaikui, susiduriančiam su teisine sistema, sprendimus labai svarbus efektyvus, operatyvus, geranoriškas visų institucijų bendradarbiavimas aptariant vienodos praktikos formavimą organizuojant ir vykdant nepilnamečių apklausas. Svarbu aiškus teismo ekspertizės tikslų, ekspertizės atlikimo eigos pateikimas / paaiškinimas tiek vaiko atstovams pagal įstatymą, tiek patiems vaikams. Ikiteisminio tyrimo sėkmei labai svarbu tikslūs, išsamūs vaiko parodymai apie galimai jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, o tam reikalinga operatyviai organizuoti vaiko apklausą. Po vaiko apklausos, siekiant sumažinti neigiamą nusikalstamos veikos bei teisinio proceso poveikį vaiko emocinei bei psichinei būklei, turėtų būti sprendžiama, kokia pagalba (psichologinė/psichiatrinė) pagal poreikį vaikui reikalinga.
tags: #vaiko #psichologine #ekspertize
