Pasakų pasaulis lydi mus nuo mažens. Įspūdingos karalystės, piktosios raganos, stebuklingos fėjos, kalbantys gyvūnai ir ugnimi besispjaudantys drakonai - istorijas, išgirstas vaikystėje, su šypsena prisimename iki šių dienų. Pasakų kiekis, kaip ir parašytų knygų - tiesiog nesuskaičiuojamas ir kiekvienam įstringa atmintin vis kita.
Viena gražiausių lietuvių liaudies pasakų, be kurios daugelis neįsivaizduotų savo vaikystės, yra „Eglė žalčių karalienė“. Nors pirmą kartą ši pasaka buvo publikuota M. Jasevičiaus 1837 m., šiandien žinomiausia yra Salomėjos Nėries poema. Tai istorija apie jauną merginą Eglę, kuri po maudynių kartu su savo dviem seserimis Baltijos jūroje, savo drabužiuose suranda žaltį Žilviną. Šis mainais už drabužius paprašo jos tekėti už jo ir mergina sutinka su šiuo sandoriu. Taip Eglė atsiduria savo vyro Žilvino karalystėje, kur jie kartu susilaukia Ąžuolo, Uosio, Beržo bei Drebulės.
Ne mažiau populiari ir pasaka „Trys paršeliai“. Dar viena nemirtinga pasaka, mokanti, jog galiausiai gėris visuomet laimi. Trys broliukai paršiukai - Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas, artėjant vėsesniems orams, nusprendė pasistatyti namus - pirmasis iš šiaudų, antrasis iš šakų, o trečiasis iš plytų. Ramų paršiukų žiemosjį sutrukdo piktasis vilkas, kuris kėsinasi į mažuosius paršelius.
Brolių Grimų indėlis į pasakų lobyną toks didelis, jog būtų neleistina jų pamiršti įtraukti į gražiausių pasakų sąrašą. Viena tokių - „Jonukas ir Grytutė“. Ši pasaka žymi dėl savo saldainių namelio vidury miško, kurį svajodavo aptikti visi vaikai. Tik žinoma, be piktosios raganos viduje. Nors pagal pasaką „Jonukas ir Grytutė“ pastatyta daugelis siaubo ekranizacijų, tai vis dar išlieka viena įsimintiniausių ir gražiausių brolių Grimų pasakų. Joje pasakojama apie brolį ir sesę, kuriuos miške palieka tėtis, o šie, beklaidžiodami, aptinka saldųjį namelį iš meduolių, pyragaičių ir saldumynų, kuriame gyvena baisi ragana.
Viena tokių - „Coliukė“, apie mažą, gležną, vos vieno colio mergaitę, gimusią iš nuostabaus gėlės žiedo. Vargšę mergaitę iš motinos glėbio išplėšė bjauri rupūžė, ją vesti panoro karkvabalis ir aklas kurmis, kuris nemėgo saulės ir gėlių. Hansas Christianas Andersenas Danijoje yra laikomas nacionaliniu turtu, o jo pasakos vaikams be jokios abejonės turi atsidurti gražiausių pasakų sąraše.
Nesenstanti klasika, pagal kurią sukurtos „Keistuolių teatro“ dainos apie „Geltonų plytų kelią“ yra populiarios iki šiol, yra „Stebuklingoji Ozo šalies ožkelė“. Kai viesulas Dorotę ir jos šunelį Toto iš gimtojo Kanzaso miesto nuneša į Ozo šalį, mergaitė ima ieškoti kelio namo, o sugrįžti jai turi padėti didysis Ozo šalies burtininkas iš Smaragdo miesto. Žingsniuodama geltonųjų plytų keliu mergaitė sutinka išsiblaškiusią Kaliausę, širdies trokštantį Geležinį Medkirtį ir bailųjį Liūtą, o jiems pakenkti vis bando piktoji stebuklų šalies ragana.
Prieš daugiau nei 150 metų gimusio kūrinio siužetą tikriausiai puikiai pamena visi. Septynerių metų mergaitė Alisa saulėtą popietę pastebi baltą triušį ir nuseka paskui jį iki olos, į kurią įlindus, atsiduria stebuklų šalyje. Ten ji gerokai ūgteli atsikandusi magiško pyragėlio, jai šypsosi erdvėje išnykstantis katinas, vikšras rūko kaljaną ir visi šalies gyventojai labai mėgsta arbatos popietes. Tai istorija, kuri yra aktuali ne tik vaikams. Vis dėl to, yra keletas įdomių faktų, kurių apie šią istoriją galbūt nebuvote girdėję. Alisa gyveno iš tikrųjų - tai buvo L. Carroll viršininko dukra Alisa Liddell, kuri ir įkvėpė rašytoją parašyti istorijas apie Alisos nuotykius stebuklingoje šalyje. Be to, pasakos autoriui pavyko sukurti tokį įspūdingą, fantazijos kupiną pasaulį dėl jį kamavusios neurologinės ligos - dėl jos jis regėjo haliucinacijas, o šalia esantys objektai atrodė didesni arba mažesni nei iš tikrųjų. Tai pasaka „Alisa stebuklų šalyje“.
„Bjaurusis ančiukas“ - graži istorija, kuri moko, kad nereikia smerkti kitų, kurie atrodo kitaip, bei nusiminti, jei esi nesuprastas aplinkinių. Pasakoje iš kiaušinio išsiritęs ančiukas - kitoks nei jo broliai ir sesės, niekaip prie jų nepritampa ir jaučiasi nemylimas. Pasprukęs iš namų, jis klajoja liūdnas ir vienišas, laikas bėga ir vieną dieną ančiukas išvysta nepaprasto grožio gulbes.
Nuotaikinga žurnalisto ir rašytojo Gianni Rodari pasaka apie svogūnėlį Čipoliną, kuris padedamas draugų kovoja su daržovių šalies valdovu princu Citronu. Čia susitiksite ir grafiuką Vyšniuką, ir senjorą Pomidorą, kuprių Vynuogę, seklį Morką, advokatą Žirnį ir daug kitų spalvingų knygos veikėjų. Šioje vaikiškoje istorijoje aptinkamos ir anaiptol nevaikiškos temos.
Vienas garsiausių rusų rašytojų Samuilas Maršakas vaikų literatūros pasauliui padovanojo stebuklingą pasaką „Dvylika mėnesių“. Joje vaizduojama piktoji pamotė, vidury žiemos išvariusi savo podukrą į mišką ieškoti snieguolių. Geraširdei mergaitei pasiseka ir miške ji sutinka dvylika mėnesių, kurie padeda patenkinti piktosios pamotės prašymą. Tačiau pamotė netiki podukros pasakojimu apie dvylika mėnesių, tad pirmiausia pasiunčia savo mylimą dukrelę, o jai negrįžus, ir pati išsiruošia į mišką surasti tuos paslaptinguosius dvylika mėnesių.
Smagi istorija apie ilganosį medinį berniuką Buratiną ir jo nuotykius Tarabaro karalystėje. Ryžtingas, smalsus ir nuotykius mėgstantis Buratinas leidžiasi į kelią įminti tėčio Karlo durelių paslaptį kartu su savo auksiniu rakteliu, jį lydi ištikimi palydovai - žydraplaukė lėlė Malvina ir melancholikas Pjero, o jam kliudo piktasis priešininkas, didžiaburnis Karabasas Barabasas. Sakoma, kad Buratinas - rusiškasis italo Karlo Kolodžio pasakos „Pinokis“ atitikmuo.
Pasakose itin mėgstami magiški simboliai ir pasikartojantys skaičiai - trys, septyni, devyni, dvylika. Taip ir šioje pasakoje sutinkamas skaičius dvylika - sėkmės simbolis. „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ - tai stebuklinė lietuvių liaudies pasaka apie raganą pamotę, kuri pavertė savo posūnius juodvarniais, o sesuo turėjo nueiti sunkų ir ilgą kelią, susitikti su debesis, vėją ir paukščius valdančiais atsiskyrėliais, kad galiausiai išgelbėtų savo brolius.
Pasaka apie tris sūnus, kuriems mirdamas tėvas malūnininkas paliko malūną, asilą ir katiną. Gavęs katiną, jaunėlis labai nuliūdo, tačiau vėliau išaiškėjo, kad katinas nėra paprastas namų gyvūnėlis, o tikras gudruolis, padėjęs jaunėliui įveikti įvairius iššūkius ir atnešęs didelę laimę. Pasaka moko darbštumo ir kūrybiškumo, taip pat, kad gera išvaizda - tai dar ne viskas, o štai išmintis gyvenime gali nemenkai pagelbėti.
Seniai labai seniai, blizgančiu šviežio sniego sluoksniu užklotame miške, voverytė Giedrė šokinėjo po medžiais ir krūmais, niūniuodama smagią dainelę, kažką […] Pasaka apie gyvūnėlius, kuriems sniegas patinka labiau už lietų? Ką apie tai išmoko laputė Laima, geniukas Gediminas ir kiškiukas Karolis? Ar lietus tikrai jau toks blogas?
Seniai labai seniai, tankiame miško kampelyje gyveno sau būrelis miško žvėrelių. Jie stebėjo, kaip vienas po kito krito medžių lapai, […] Tai pasaka apie gamtos kaitą ir jos priėmimą.
Pasaka apie drambliuko Dominyko ir skruzdėlytės Simonos susitikimą. Kaip bėdai užklupus jie išmoksta nesikuklinti ir paprašyti pagalbos?
Jaukiame mažame namelyje ramios gatvelės gale kartu gyveno trys gyvūnėliai: šuniukas Margis, katytė Emilija ir papūga Birutė. Žaisdavo jie dažniausiai […] Tai pasaka apie draugystę ir kartu praleistą laiką.
Šuniukas Margis leidžiasi į kelionę, išmokiusią jį vertinti tai, ką turi.
Pamokanti pasaka apie bebriuką Bronių, vis nukeldavusį savo koncertą vėlesniam laikui. Ką išmoko bebriukas (ir pasakos autorė!) apie vis atidedamus darbus.
Pasaka apie klevo medį, labai mėgusį savo lapus.
Buvo kartą maža miela mergaitė, ir kas tik ją pamatydavo, visi pamildavo, bet labiausiai mylėjo senelė - ji nebeįmanė nė ko jai beduoti. Tai pasaka apie Mergaitę ir jos senelę.
Buvo kartą karalaitis, jis ieškojo sau pačios; bet norėjo gauti būtinai tikros karalaitės. Beieškodamas išvažinėjo visą pasaulį, o visiškai tinkamos niekur negalėjo rasti. Karalaičių buvo daug, tik kiekvienai vis šio ar to trūko. Tai pasaka apie tikrosios karalaitės paieškas.
Buvo senelis ir senelė, turėjo juodu vištytę ir gaidžiuką. Senelė pasiuvo gaidžiukui naujas kelnytes, o vištytei sijonuką ir išleido abu riešutauti. Gaidžiukas įlipo į lazdyną ir raško riešutus. Vištytė aplink bėginėja ir karkia: - Kar, kar, kar! Ir man bent kekelę! Kai tik metė... Tai pasaka apie vištytę ir gaidžiuką.
Vargšas žmogus girioj ant upės kranto capt capt medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto smukt ir nusmuko, pokšt į upės gelmę įkrito. Vargšas pravirko: - Ui ui ui mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo mano kirvuko! Tuo tarpu tik pakabakšt pakabakšt,... Tai pasaka apie sąžiningumą.
Vienas žmogus turėjo septynis sūnus ir nė vienos dukters, o turėti ją labai norėjo. Galų gale jo noras išsipildė, ir pati pagimdė mergaitę. Koks buvo džiaugsmas! Bet kūdikis atėjo į pasaulį silpnutis ir menkutis, todėl reikėjo jį kuo skubiau pakrikštyti. Nusiuntė tėvas... Tai pasaka apie septynis sūnus ir vieną dukterį.
Kaimo gale, prie upelio, gyveno ožka su savo vaikeliu - juodu ožiuku. O už upelio, prie tankaus eglyno, trobelėje gyveno kita ožka su baltu ožiuku. Per upelį buvo nutiestas siauras siauras lieptas, per kurį visi eidavo atsargiai, kad neįpultų į vandenį. Abu ožiukai dažnai... Tai pasaka apie ožką ir jos ožiukus.
Ėjo siuvėjas per mišką ir sutiko alkaną vilką. Vilkas jam sako: - Dabar gulk, aš tave suėsiu! Siuvėjas pradėjo prašyti ir įkalbinėti, kad į vilko pilvą nepareisiąs. Vilkas liepė paimti matą ir pamatuoti. Bematuodamas siuvėjas kapt ir nutvėrė vilką už uodegos. Nutvėręs... Tai pasaka apie siuvėją ir vilką.
Vieną šaltą žiemos dieną važiavo per mišką ūkininkas ir rogėse vežėsi pilną maišą žuvų. Važiuoja žmogus, o iš paskos išalkusi laputė bėga. Toks gardus kvapas tvokstelėjo į nosį, taip ji panoro žuvies pasmaguriauti, kad net seilė nutįso. Tai pasaka apie lapę ir žuvis.
Atėjo šiltas gražus ruduo. Neseniai nulijo ir miškas spindėjo lyg vaivorykštė. Po lietaus grybai šoko iš samanų pasižiūrėti saulutės. O kaime vaikai susiruošė grybauti. - Vaikai, grybai dygsta! - šaukė Petriukas. - Eikim visi grybauti! Vaikai, pasigriebę pintines, nuskuodė į... Tai pasaka apie grybų rinkimą.
Sėdėjo senelis ant akmenėlio, žiūrėjo į vandenėlį, nugi tik pliumpt ir įpuolė. Mirko mirko, išmirko - išrūgo, išlipo - išdžiūvo. - Tau graži ir man... Tai pasaka apie senelį ir vandenį.
Neretai pasitaiko, kad mieste per gaisrą namuose lieka vaikai ir nėra kaip jų išgelbėti, nes jie persigandę nulenda kur nors ir tyli, o per dūmus negalima jžiūrėti, kame jie yra. Tad Londone yra tam tyčia išmokytų šunų. Tai pasaka apie išmokytus šunis.
Kartą vilkas sutiko girioje žmogų ir prašo: - duok man duonos! Žmogus davė. Vilkas suėdė, apsilaižė, - duona jam pasirodė labai skani. Sako žmogui: - Ką reikia daryti, kad ir aš visada duonos turėčiau? Išmokyk mane! - Gerai, - sutiko žmogus ir pradėjo vilką mokyti. - Pirmiausia... Tai pasaka apie vilką ir duoną.
Seniai, labai seniai tai buvo. - Ne, netiesa. Visi žino,... Tai pasaka apie tiesą ir melą.
Kitados gyveno moteriškė, kuri turėjo dukterį ir podukrą. Pamotės duktė buvo negraži, mandagi ir tinginė, o podukra - gero būdo ir kasdien darėsi vis dailesnė. Vieną žiemos dieną pamotė pasišaukė podukrą, padavė duonos kampelį ir sako: - Eik į mišką ir parnešk man... Tai pasaka apie pamotę ir jos dukteris.
Žydi sodo medžiai, pavasario šventę švenčia. Džiaugiasi vyšnios, obelys, slyvos, kad jas bitelės lanko.... Tai pasaka apie pavasarį sode.
Labai seniai viename kaime gyveno berniukas, vardu Virgutis. Sunkiai susirgo jo mama. Virgutis labai mylėjo savo mamą. Tai pasaka apie berniuką Virgutį ir jo mamą.
Vienas ponas labai troško turtų ir dieną naktį kartodavo, kad didžiausias jo noras - turėti daug aukso. Nuėjo jis kartą į bažnyčią ir meldžiasi: „Dieve, duok man aukso, duok man aukso!.." Kur buvęs nebuvęs, prieš jį atsirado šv. Petras ir klausia: - O kiek tu aukso nori, žmogau?... Tai pasaka apie turto troškimą.
Vieną dieną ėriukas su draugais ganėsi pamiškės pievoje. Panorėjęs gerti jis nubėgo prie upės. Tik strykt iš miško vilkas ir pribėgo prie ėriuko. - Ko čia man vandenį drumsti? - suriko vilkas. - Pone vilke, - atsakė nusigandęs ėriukas, - aš prie vandens prisiliesti nespėjau ir... Tai pasaka apie ėriuką ir vilką.
Ėjo katinas per mišką ir sutiko lapę. Žinodamas, kad lapė - didelė gudruolė, ją mandagiai užkalbino: - Sveika gyva, lapute. Kaip laikaisi, kaip gyveni? Lapė išdidžiai pažvelgė į katiną ir atšovė: - O tu, žebrasnuki, kaip drįsti mane sveikinti ir net klausinėti, kaip gyvenu.... Tai pasaka apie katiną ir lapę.
Susimetė kartą draugėn pelytė, paukštelis ir dešra, bendrai tvarkė namų ūkio reikalus, ilgą laiką gražiai ir sutartinai gyveno ir nemažai gero užgyveno. Paukštelio darbas buvo kiekvieną dieną skraidyti į girią malkų. Pelė turėjo vandenį nešioti, ugnį kūrenti ir stalą... Tai pasaka apie pelytę, paukštelį ir dešrą.
Gimė vargšui žmogui berniukas. O tas žmogus sakydavo, kad pasaulyje nėra lygybės: vieni turtingi, kiti vargšai. Taigi sumanė anas ieškoti tokio kūmo, kuriam visi lygūs - teisingo žmogaus. Na, ir išėjo. Eina anas ir sutinka dievą. - Kur tu eini? - klausia dievas. - Kūmų... Tai pasaka apie lygybę.
Tai buvo labai seniai. Kartą gražų šventadienio rytą vienas žmogus išėjo į mišką malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę krūvą ir užsidėjęs ją ant pečių pasuko namo. Beeidamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadieniais rūbais ir keliaujantį bažnyčion. Tai pasaka apie darbštų žmogų.
Vaikščioja vištelė po kiemą ir kalba: - Kad-kad-kudešimts! Padėsiu kiaušinių dešimts, išperėsiu gražių viščiukų! Pasidarė vištelė gūžtą, prisidėjo kiaušinių ir atsitūpė viščiukų perėti. Šeimininkė norėjo užsiauginti ančiukų. Atsiėmė iš gūžtos vištos kiaušinius,... Tai pasaka apie vištelę.
Vidury miško, eglelėj, susikrovė strazdelis sau gūžtelę ir sudėjo penkis kiaušinėlius, o iš jų išperėjo penkis strazdžiukus. Atbėgo lapė ir sako: - Strazdel, strazdel, veskis savo vaikelius, kirsiu eglelę. - Lape, lapute, nekirsk,- prašo strazdelis. - Mesk man vieną... Tai pasaka apie strazdelį ir lapę.
Už jūrų plačiausių, už kalnų aukščiausių gyveno našlė. Ji turėjo dukterį Onytę ir podukrą Alenytę. Tikrąją savo dukrelę motina neapsakomai mylėjo, o podukrą ėste ėdė. Onytė buvo negraži, pikta ir labai tingi mergaitė, o Alenytė - graži, gera ir meili. Tai pasaka apie našlę ir jos dukteris.
Susisuko kregždė lizdą po tiltu ir išsiperėjo vaikelius. - Kam tu susisukai lizdą po tiltu? Ar negalėjai geresnės vietos rasti? Čia visą laiką važiuoja, dunda ir trinksi, gali į vandenį nukristi. Motina... Tai pasaka apie kregždę.
Vakar Tadukas daug bėgiojo, dėl to šiandien ilgai miega. Saulutė, aukštai pakilusi, šviečia pro langinių plyšius į Taduko kambarį. Atbudusios musės laksto aplink lovelę. Viena musė nutūpė Tadukui ant veido ir bėgioja sau, veidelį laižydama. Tadukas sapnuoja avietes renkąs,... Tai pasaka apie berniuką Taduką.
Seniai seniai gyveno ūkininkas su žmona, bet neturėjo vaikų. Jie labai dėl to liūdėjo ir nežinojo, ką daryti. Vieną kartą pas juos atėjo senelis elgeta ir paprašė valgyti. Ūkininkai jį gražiai pavaišino ir pasiskundė, kad nesulaukia vaikų. Senelis liepė ūkininkei nupjauti... Tai pasaka apie ūkininkus ir senelį elgetą.
Buvo sau ožkelė balta, barzdota, raguota. Turėjo gražų, mažą ožkelį. Tas ožkelis dideliai mylėjo savo motinėlę - vis paskui ją lakstė ir vis bliovė: mee! mee! Vieną kartą užėjo didelis šaltis. Tuomet ožka tarė ožkeliui: ,,Aš eisiu j mišką žalio šėko paėsti, o... Tai pasaka apie ožkelę ir jos ožkelį.
Vienas ponas valdė daug dvarų ir visokio turto. bet jis vis sirgo ir sirgo, neturėjo sveikatos ir laimės. Jau apvažinėjo visokius gydytojus, išmėgino daug vaistų, tačiau sveikatos ir linksmumo neatgavo. Pagaliau kreipėsi į burtininkus užkalbėtojus, klausdamas jų patarimo. - Tamsta... Tai pasaka apie sveikatą ir laimę.
Prie kelio sėdėjo senas elgeta ir ištiesęs ranką prašė praeinančių išmaldos. Pro šalį ėjo neturtingas berniukas. Elgeta ištiesė jam ranką ir paprašė išmaldos. Berniukas neturėjo ko duoti, tad žemai seneliui nusilenkė ir mandagiai atsiprašė. Tai pasaka apie elgetą ir berniuką.
Beeidami per mišką, trys račlai savo likimu skundėsi. - Ei,- sako,- kad mes galėtume nusikratyti savo pilvais, kokie turtingi paliktume! O dabar dirbk nedirbęs - visa tie prakeikti pilvai suryja. Išgirdo jų kalbą senukas ir klausia: - Ar jūs norite pilvais atsikratyti? - O... Tai pasaka apie tris račlus.
