Vaiko gerovės užtikrinimas yra vienas svarbiausių visuomenės uždavinių. Vaikystė - tai gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, turintis didžiausią įtaką asmenybės formavimuisi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir nacionaliniai teisės aktai įpareigoja užtikrinti vaikui kuo geriausią startą, efektyvią apsaugą, globą, palaikymą ir supratimą.
Vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga yra visuotinė būtinybė, be kurios neįmanomas vaiko išlikimas ir raida. Dėl vaiko amžiaus ypatumų, negebėjimo savęs apginti bei specifinės padėties šeimoje ir visuomenėje, vaikams, kaip vienai iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, privalome skirti ypatingą dėmesį.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga yra įtvirtinta tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Platus visuomeninių teisinių santykių ratas, nuo viešo administravimo iki santykių šeimoje, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, taip pat Europos Sąjungos teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vaidmuo
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (ombudsmeno) veiklos tikslas - užtikrinti vaiko galimybę naudotis visomis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje ir kituose teisės aktuose nustatytomis teisėmis. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos Vaiko teisių komitetas kelia kontrolieriui, apima:
- Viešinant bet kokius vaikų diskriminacijos atvejus, kelti klausimus dėl jų pašalinimo, nes visi vaikai turi vienodas teises, nepaisant rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, nuomonės, etninės ar socialinės kilmės, negalios, turtinės padėties ir kt.
- Remiantis Vaiko teisių konvencija, kai tik įmanoma, privalu remtis vaiko nuomone.
- Siekti, kad valstybė galėtų geriausiai užtikrinti tiek atskiro vaiko, tiek bendrai visų vaikų teisę gyventi ir vystytis sveikai, tinkamai integruotis į socialinę aplinką.
Nacionaliniai teisės aktai konkretizuoja vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos sritis:
- Tirti asmenų skundus bei atlikti tyrimus savo iniciatyva dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
- Vykdyti vaiko teisių apsaugos srities nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.
- Priežiūrėti ir kontroliuoti institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklos, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai.
- Iškelti Seimui ir Vyriausybei priemones, kaip pagerinti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvoje.
- Teikti informaciją visuomenei apie vaiko teises ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvoje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir įstaigos darbuotojai aktyviai dalyvauja įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų rengiamose konferencijose, seminaruose, diskusijose, taip pat organizuoja susitikimus ir aktyviai dalyvauja rengiant informacinę bei metodinę medžiagą.
Skundų nagrinėjimas ir prevencija
Viena svarbiausių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų yra asmenų skundų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, nagrinėjimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme nustatyta skundų priėmimo, pateikimo ir ištyrimo tvarka, terminai, reglamentuojamas skundo turinys ir tyrimo eiga.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius numato specialią supaprastintą procedūrą informacijai apie esamą ar galimą vaiko teisių ar jo įstatymais saugomų interesų pažeidimą, o vaiko kreipimosi atveju šiai procedūrai netaikomi įstatymu nustatyti reikalavimai skundo turiniui. Bendra taisyklė - anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu vaiko teisių apsaugos kontrolierius nenusprendžia kitaip.
Per 2004 metus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo 122 skundus raštu ir apie 100 nusiskundimų žodžiu. Pastebimas didesnis miesto gyventojų aktyvumas, lyginant su rajono gyventojais. Daugiausia skundų pateikė moterys (72), vyrai (26) ir 6 vaikai. Nedidelę dalį skundų persiuntė kitos institucijos.
Remiantis skundų analize, darytina prielaida, kad vykdomi švietimo ir globos institucijų pertvarkymai susiję su skundų šioje srityje padidėjimu. Pareiškėjai skundėsi ne tik reorganizavimo procesais, bet ir netinkamu pedagogų, vaikų globos namų administracijos, darbuotojų elgesiu (fizinio ar psichologinio smurto naudojimu) vaikų atžvilgiu, vaikų saugumo užtikrinimo problema.
Pagrindinės vaiko teisių pažeidimų priežastys
Tyrimų duomenys rodo, kad vaiko teisių pažeidimus dažnai sukelia nedarnūs tėvų santykiai, nepakankamas šeimų materialinis aprūpinimas bei vaiko interesų nepaisymas. Tėvų nesutarimai dėl išlaidų, bendravimo su vaiku tvarkos, trukdymas atlikti tėvo ir motinos pareigas, nesudarymas vaikui sąlygų lankyti mokyklą - tai labiausiai paplitusios vaikų teisių pažeidimų šeimoje prielaidos.
Tyrimai patvirtina, kad skirtingos gyventojų grupės nevienodai suvokia vaiko teises. Motinos dažniau atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius dėl vaiko aprūpinimo ir teisės į būstą pažeidimus, tėvai - į vaiko psichologinius sunkumus ir teisės bendrauti su juo pažeidimus. Šeima dažnai neįvertina vaiko teisės į mokslą ir nepastebi vaiko teisės žaisti bei ilsėtis pažeidimų.
Kaip pranešti apie vaiko teisių pažeidimus?
Jeigu kyla įtarimų, kad vaiko teisės pažeidžiamos, jis galimai patiria smurtą (nepriežiūrą, psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą), neužtikrinama saugi bei sveika aplinka vaikui augti ir vystytis, apie tai turite informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos miesto / apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį vaiko gyvenamajame mieste / rajone.
Jeigu kreipiatės po 17 val., savaitgalį ar šventinę dieną dėl vaiko, kuris patyrė (patiria) smurtą, kurio sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, vaikui reikalinga užtikrinti saugią aplinką, prašome nedelsti ir skambinti į policiją, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Vaiko teisių gynėjai į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reaguoja kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos.
Vaiko priežiūra ir globa ikimokyklinėse įstaigose
Užtikrinti saugią ir sveiką aplinką vaikams darželyje yra prioritetinis uždavinys. Svarbiausi aspektai, susiję su vaiko priežiūra ir globos pažeidimų prevencija ikimokyklinėse įstaigose, apima:
Sveikatos priežiūra darželyje
- Kasmetinis vaiko sveikatos patikrinimas yra privalomas! Nepasitikrinus sveikatos vaikas įstaigos lankyti negali.
- Gydytojai po apžiūros užpildo elektroninį pažymėjimą. Būtinas gydytojo įrašas vaiko sveikatos pažymoje.
- Esant lėtinėms ligoms būtinai informuokite mokytoją ir visuomenės sveikatos specialistę.
- Elektroniniu būdu užpildytas ir pasirašytas „Mokinio sveikatos pažymėjimas“ patenka į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS), iš kurios yra perduodamas į Higienos instituto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (VSS IS).
- Savo vaiko „Mokinio sveikatos pažymėjimą“ peržiūrėti, jei reikia atsispausdinti ir ją atsisiųsti galima prisijungus prie www.esveikata.lt portalo.
Maitinimo organizavimas
Maitinimo organizavimas įstaigoje yra griežtai reglamentuotas. Esant alergijoms konkretiems maisto produktams, vaikui sudaromas pritaikyto maitinimo valgiaraštis. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.
Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Svarbu būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų.
Higienos reikalavimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.), taip pat turinčius utėlių ar glindų vaikus.
Infekcinių ligų prevencija
Labai prašome būti supratingais ir nepamiršti informuoti ugdymo įstaigą, jei Jūsų vaikui nustatyta ar įtariama užkrečiamoji liga.
Vėjaraupiai
Tai ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendru negalavimu, odos ir gleivinių bėrimu. Perdavimo būdas - oro lašelinis. Rekomenduojama skiepyti vėjaraupių vakcina. Į ugdymo įstaigą ligoniui galima sugrįžti tik visiškai pasveikus ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju.
Niežai
Užsikrečiama kolektyvuose. Pagrindiniu ligos simptomu įvardijamas smulkių erkių sukeltas niežulys, stipriau varginantis nakties metu. Gydymui skiriami tepalai arba emulsijos. Pajutus sveikatos būklės pablogėjimą ar niežams būdingus simptomus, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Skarlatina
Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Liga perduodama oro lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas trunka 1-7 d. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu, skauda gerklę. Vėliau išberiama oda, liežuvis tampa panašus į braškę. Specifinės profilaktikos priemonių (skiepų) nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos profilaktikos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo/ čiaudėjimo etiketo laikymasis.
Rankų higiena
Rankų higiena - pagrindinis infekcijų kontrolės elementas. Rankas reikia reguliariai plauti muilu ir vandeniu muiluojant jas 40-60 sekundžių. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones). Tinkamai naudojami jie nužudo daugumą mikroorganizmų ant rankų ir užkerta kelią ligai plisti.
Dantų priežiūra
Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašo pakeitimai. Dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo. Silantais hermetizuojamos nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės. Tyrimais nustatyta: laiku padengus vaikų dantis silantais, galima išvengti apie 80 % dantų ėduonies atvejų.
Vaiko globa ir deinstitucionalizacija Lietuvoje
Nuo 2014 metų Lietuvoje įgyvendinama vaikų globos namų deinstitucionalizacija. Pertvarkos proceso metu kuriamos įvairios alternatyvios institucinės globos paslaugos, tačiau vienos jų tapo masinėmis ir pernelyg institucinio pobūdžio (pvz., bendruomeniniai vaikų globos namai), o profesionalių globėjų institutas nesulaukė pakankamo dėmesio.
Politinis šūkis „Lietuva 2020 - be vaikų globos namų!“ reiškė dideles politines ambicijas įgyvendinti vaikų globos namų pertvarką. Nors vaikų globos namų (VGN) pertvarka pradėta dar 2014 metais, tačiau 2020 metų pabaigoje VGN gyveno beveik tūkstantis vaikų. Vaikų skaičius didelėse institucijose buvo sumažintas keturis kartus, tačiau sukurtos alternatyvios priemonės (daugiausia - masinis bendruomeninių vaikų globos namų (BVGN) steigimas) kelia daug diskusijų dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
Kiekvienas vaikas turi teisę augti šeimos aplinkoje, meilės ir supratingumo atmosferoje. Tikslai pertvarkyti vaikų socialinės globos politiką kyla dėl skirtingų institucinės globos pertvarkos, kuri tarptautiniame diskurse plačiau vadinama deinstitucionalizacija, sąvokos vartojimo prasmių.
Nors deinstitucionalizacijos terminas šiuolaikinėje visuomenėje yra dažnai vartojama sąvoka, tačiau nėra bendro deinstitucionalizacijos apibrėžimo. Vienu atveju pabrėžiamas socialinių paslaugų organizavimo teikimo pokytis, perėjimas nuo paslaugų teikimo didelėse stacionariose įstaigose prie mažesnių infrastruktūrinių segmentų bendruomenėje. Kitu atveju deinstitucionalizacija reiškia ne tik institucijų uždarymą, bet ir kompleksinių bei individualių bendruomeninių paslaugų kūrimą.
Daugelyje šalių tokia alternatyva įvardijama kaip profesionalios globos institutas. Lietuvoje profesionalios globos institutą atitinka nuo 2018 metų Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojami globos centrai (GC). Globos centrai, kaip apibrėžiama Socialinių paslaugų įstatyme, - socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį.
Tačiau nors GC ir yra labiausiai alternatyvi vaiko globos šeimoje forma, tačiau vaiko globos nustatymas GC sulaukia gerokai mažesnio populiarumo nei, pavyzdžiui, BVGN. 2020 m. pabaigoje vaiko globos (rūpybos) vieta buvo nustatyta 263 vaikams GC ir 691 vaikui BVGN.
Pagrindinė priežastis, paskatinusi plėtoti profesionalių globėjų, kurie Lietuvoje vadinami budinčiais globotojais, veiklą, yra siekis įgyvendinti vaiko institucinės globos prevenciją, t. y. tai, kad vaikas, paimtas iš šeimos, nepatektų į globos namus. Dažnai tokiose situacijose anksčiau vaikas patekdavo į globos instituciją, kuri negrįžtamai žaloja vaiko raidą.
Budintys globotojai yra išskirtinė vaiko priežiūros forma. Kadangi asmuo netampa vaiko atstovu pagal įstatymą, juo išlieka GC, su kuriuo asmuo yra pasirašęs tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Taip pat svarbu paminėti, kad budintis globotojas už vaiko priežiūrą gauna atlygį.
Situacijos gerėjimas ir ateities perspektyvos
Be tėvų globos augantys vaikai yra skaudi tema, tačiau specialistai nestokoja optimizmo - padėtis Lietuvoje sparčiai gerėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, globos sistemoje registruotų vaikų skaičius kasmet mažėja. Tam įtakos turi ne tik bendras vaikų skaičiaus šalyje mažėjimas, bet ir nuolat stiprinama pagalbos ir paslaugų vaikui bei šeimai sistema.
Šiuo metu siekiama užtikrinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai susiduriama su sunkiausiais vaiko teisių pažeidimais, kai kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.
Daug dėmesio skiriama prevencinei pagalbai šeimai. Kompleksinė pagalba gali būti teikiama ir toms šeimoms, kuriose nėra jokių vaiko teisių pažeidimų, siekiant stiprinti šeimas ir padėti joms įveikti kylančius sunkumus.
Didžiausias pasiekimas yra tas, kad pagaliau turime visapusišką supratimą, kad anksčiau turėtos didžiulės vaikų globos institucijos, kuriose gyveno po 40, o kartais ir daugiau vaikų, yra jiems žalingos. Beveik nunykusios didžiosios vaikų globos institucijos laikomos vienu svarbiausių vaikų globos sistemoje pasiektų rezultatų.
Ministerija ir toliau ieško galimybių skatinti vaikų globą šeimos aplinkoje, planuojama plėsti nuolatinių globėjų modelį, siekiant rengti tokius globėjus, kurie nuolatinėje globoje galėtų globoti vaikus, kuriems reikia daugiau individualaus dėmesio, kantrybės ir pagalbos.
