Kūdikio sėdėjimas - vienas iš svarbesnių fiziologinės raidos etapų vaiko gyvenime. Tai tėvus ir senelius labai džiuginantis įvykis. Paprastai, žvelgiant į raidos skales, tokias kaip Miuncheno (viena dažniausiai naudojamų Lietuvoje vaiko raidos specialistų), sėdėjimo laikas datuojamas apie 6 mėn., tačiau ne visi sulaukę tokio amžiaus pradeda sėdėti. Ar tai normalu ir ką daryti, jei kūdikis dar nerodo noro sėdėti ženklų?
Kada kūdikiai pradeda sėdėti?
Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.
Vidutinis amžius, kada mažyliai pradeda sėdėti yra 6 mėnesiai. Pati didžiausia klaida - tokius mažylius palikti sėdėti vienus "paramstytus" pagalvėmis ar įspraustus į fotelio kampą. Mažyliai, kurie pasodinti krenta į priekį, turi dar silpnus raumenukus ir juos reikia stiprinti, tačiau tą reikia daryti per daug neskubinant. Padėkime savo mažiesiems atsisėsti, parodykime, kaip galima patiems remtis rankytėmis. Kada pasiruošęs mokytis sėdėti? Vienas iš požymių, kad kūdikis jau pasiruošęs mokytis sėdėti, yra gebėjimas rankomis pasiekti pėdutes, su jomis žaisti. Tačiau vien šio gebėjimo tikrai neužtenka atsisėsti ir sėdėti. Trys būtiniausios sąlygos yra štai šios: kūdikis jau turi mokėti kontroliuoti galvą - sugebėti išlaikyti ją tiesiai, kad nesvirtų į šonus, priekį ar atgal. Tai nutinka apie trečią gyvenimo mėnesį, kuomet mažylis įgunda fiksuoti žvilgsnį, žiūrėti, pavyzdžiui, tiesiai į mamą. Turi mokėti pakankamai sulenkti klubus - kaip tik tai įrodo rankomis pasiektos pėdutės. Pasičiupti pėdutes ir su jomis žaisti - labai tikslingas, valingas judesys, rodantis dar ir tobulėjantį kūdikio gebėjimą koordinuoti judesius. Kūdikis turi sugebėti vartytis ir suktis apie savo ašį, kas parodo, kad liemens raumenys jau pakankamai ištreniruoti. Jei turi galimybę ugdyti ir treniruoti šiuos gebėjimus ir reikiamas raumenų grupes, tai maždaug apie šeštą septintą gyvenimo mėnesį mažylis jau būna pasiruošęs mokytis sėdėti.
Sėdėti ir atsisėsti yra skirtingi gebėjimai, mat vieni vaikai pirmiausia išmoksta sėdėti, paskui - atsisėsti, kiti - priešingai. Ar yra taisyklių? Ne, nes vaikai atsisėda taip, kaip jiems lengviausia tai padaryti. Fiziškai atsisėsti lengviausia iš keturpėsčios padėties: pakanka tik pasistumti atgal viena ranka ir nugriūni į sėdimąją padėtį. Sėdantis „per šoną“ ar tiesiai iš gulimosios padėties reikia labai stipraus pilvo preso ir gerų koordinacijos gebėjimų. Antra vertus, kad kūdikis galėtų atsistoti į keturpėsčią padėtį, jam taip pat reikia tam tikrų gebėjimų.
Mažylis pirmiausia pradeda rodyti pastangas atsisėsti, t. y. riečiasi į priekį, kabinti rankytėmis į daiktus, tėvų pirštus, kelia galvytę ir pan., vis dėlto dažniausiai pirma išmoksta sėdėti savarankiškai, tik paskui - atsisėsti pats. Tačiau tai nėra taisyklė. Yra vaikų, kurie patys atsisėda ir tada jau sėdi. Tiesą pasakius, jei kelias dešimtis suaugusių žmonių suguldytume salėje ir paprašytume atsisėsti, kiekvienas tai darytų vis kitaip - taip, kaip jam patogiausia. Taip pat elgiasi ir vaikai ir tai nieko bloga.
Kūdikiai labai skirtingi, tad sunku tiksliai apibrėžti, kada jau galima pradėti sodinti - tai reikia pajusti intuityviai: jei kūdikis nenulaiko galvytės, pasodintas suglemba, tai sodinti dar anksti. Tačiau gali būti, kad kitas panašaus amžiaus mažiukas jau laiko galvą, rodo ženklus, kad nori sėstis, džiaugiasi pasodintas, tad tokį kūdikį galima mokyti sėdėti. O jei trumpam, vos keletai minučių savarankiškai dar nesėdintį paramstysite pagalvėlėmis, kad šiek tiek pasėdėtų, - taip pat nieko bloga nenutiks.
Kad gebėtų tvirtai sėdėti pats, kūdikis turi išlavinti pusiausvyros jausmą ir suformuoti apsaugines atramas. Pirmiausia susiformuoja priekinė rankų atrama (pasodintas atkiša rankytę į priekį ir ja atsiremia), augdamas išmoksta šoninės atramos ir galiausiai, maždaug apie devintą mėnesį, įgunda atsiremti atmesdamas rankytę atgal. Savarankišku sėdėjimas vadinamas tada, kai mažylis išlaiko pusiausvyrą sėdėdamas tiesia nugara be jokios pagalbos bent kelias minutes. O tai būdinga 7-12 mėn.
Kodėl svarbu, kad kūdikis išmoktų sėdėti?
Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengti ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprinti raumenų sistemą. Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.
Atsisėdęs vaikas jau regi supantį pasaulį iš aukštesnės pozicijos, rankos jau laisvos plojimams ir manipuliacijoms su žaisliukais, tai skatina ir vaiko psichinę raidą.
Kaip žinoti, kada jūsų kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai?
Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Vienas iš ryškiausių ženklų, kurį rodo sėdėti besiruošiantis kūdikis - galvos ir petukų kėlimas, kada jam vos prilaikomos kojos, o kartais vaikai ir be suaugusiųjų pagalbos demonstruoja regimą norą pamankštinti liemens raumenis. Šiuo momentu galite laikyti jį / ją už delnų (rankos turėtų būti lenktos per alkūnes, o galvą turėtų kelti kartu), svarbu pajausti kurioje padėty vaikui pagalba jau nereikalinga ir leisti judesį pabaigti savarankiškai. Tik tuomet aktyviausiai dirba raumenukai, tuo pačiu auga ir vaiko savarankiškumas bei savivertė.
Tvirta tiesių rankų atrama. Vartymasis nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai. Gebėjimas suktis gulint ant pilvo. Ant pilvo gulintis kūdikis turėtų sugebėti suktis ratu, siekdamas jam iš šonų esančių daiktų. Kojyčių pasiekimas, prilenkimas prie burnytės. Ant nugaros gulintis kūdikis turėtų gebėti susiriesti ir rankomis pagauti savo pėdutes, kišti jas į burnytę.
Ką daryti, jei kūdikis nenori sėdėti vežime?
Neretai tėvai susiduria su situacija, kai kūdikis, pradėjęs sėdėti, atsisako sėdėti vežimėlyje. Tai gali sukelti nerimo, ypač kai reikia išeiti į lauką. Viena iš priežasčių - vaiko noras tyrinėti pasaulį aktyviau. Sudėtinga situacija, kai vaikas nenori sėdėti vežime, o tėvai neturi galimybės jį nuolat nešioti ant rankų.
Viena mama dalijasi patirtimi: "Manasis kai buvo mažesnis ties šitu klausimu nebuvo bėdų, važiuodavom i lauką su gulima padėtim vežimelyje viskas buvo gerai, dabar ponaitis užaugo nori jau daugiau visko pats daryti ir aš negaliu su juo išeiti į lauką, tik išeinu baisios isterijos lipa iš to vežimo. Čia kalbu apie sėdimą dalį, darėm visas trys padėtis nei viena netinka rėkia ir viskas nešk jį ant rankų." Kita mama priduria: "Mano mergina tai nei gulejo, nei sedejo vezime. Iki puses metu lauke tik ant ranku, nes net nemiegodavo vezime. Jei paguldydavau uzmigusia iskart pabusdavo ir rekdavo. Paskui, kai pradejo sedeti, veziodavau automobilinej kedutej, tai kokia 20 min istemdavo. O dabar tai einam i lauka tik tada kai panicka labai miego nori, tada ir uzmiega vezime."
Kai kurie tėvai pastebi, kad vaikas vežime ramiau elgiasi, jei išeinama į lauką jo miego metu: "Aš einu i lauka tik tuomet, kai jo miego metas, praeinam pro judria gatve kur uzia masinos, zmones, jis dairosi, ziuri, klauso ir uzmiega...o kai prabunda po val ar keliu tada jau ilgai vezime nebus, nori kad paimtume ant ranku..." Kiti stengiasi išnaudoti miego laiką: "Aš ir i lauka tik tada kai miegelio metas. Pavalgom mp, prisnusta. Pries tai ji apsirengiu kaip eisim i laukeli, na kad beliktu kombis, kepure ir pan ir tada keliaujam. Matyt nieko cia nepadarysi. Kai bus dilciau bandysiu kokia baranka duot griaust, gal tada bus geriau."
Ergonominis vežimėlio dizainas ir tinkama kūdikio padėtis
Vaikiškas vežimėlis turėtų palaikyti natūralią kūdikio laikyseną nuo pirmos dienos. Nuo gimimo iki maždaug 9 mėnesių, kai kūdikiai pradeda savarankiškai sėdėti, sveikai raidai labai svarbi tinkama kūno padėtis. Šiuo ankstyvuoju etapu labai svarbus ergonomiškas nešiojamasis lopšys, kuris suteikia plokščią ir tvirtą atramą, skatinančią natūralią stuburo padėtį, nevaržomą kvėpavimą ir judėjimo laisvę - visa tai labai svarbu raumenims, nervų sistemai ir net smegenų veiklai vystytis.
Ergonomistės Dr. B. Daams teigimu, kūdikių nereikėtų palikti ilgai sėdėti vežimėliuose. Augantiems kūdikiams pernelyg didelė ar nereguliari vibracija, ypač važiuojant nelygiu paviršiumi, gali turėti įtakos ne tik nuotaikai. Tai gali pernelyg stimuliuoti nervų sistemą, sukelti raumenų įtampą ir net paveikti pusiausvyrą bei koordinaciją. Todėl labai svarbu, kad vežimėlis turėtų pažangią amortizaciją.
Žingsnių ir ergonominės pagalbos supratimas
Daugelis tėvų nekantrauja perkelti kūdikį iš gulimos padėties į sėdimąją vežimėlyje, tačiau laikas ir laikysena yra labai svarbūs. Per ankstyvas sėdėjimas arba sėdėjimas be tinkamos atramos gali sukelti kvėpavimo sunkumų, stuburo įtampą ir net ilgalaikių laikysenos problemų.
- Iki ~9 mėnesių: Šiuo etapu kūdikiai dar negali savarankiškai sėdėti. Jų galva vis dar sunki, kaklo raumenys silpni, jie neturi pusiausvyros, reikalingos ilgai išbūti vertikalioje padėtyje. Per anksti nustūmus į pusiau sėdimą padėtį, kyla didelė kvėpavimo takų obstrukcijos rizika, nes žandikaulis ir liežuvis gali pasislinkti ir apriboti oro srautą. Be to, sėdint be atramos gali įsitempti stuburas, suspausti nervus ir sukelti ilgalaikį diskomfortą ar stuburo iškrypimą.
- Nuo ~9 mėnesių: Kai kūdikis gali sėdėti be pagalbos, jis gerai išlaiko pusiausvyrą, natūraliai išlenkia stuburą ir gali laisvai naudotis rankomis. Tai tinkamas metas pradėti naudoti ergonomines sėdynes, kuriose galima reguliuoti nugaros, kojų ir pėdų atramą.
Venkite neteisingo padėties nustatymo:
- Niekada nelaikykite jaunesnio nei 6 mėnesių kūdikio pusiau sėdimoje padėtyje ilgą laiką.
- Sureguliuokite kojų atramą, kad išvengtumėte plokščios, ištiestos kojos padėties, kuri gali pakreipti dubenį ir lemti netinkamą laikyseną.
- Jaunesniems kūdikiams suteikite horizontalų gulėjimo paviršių, kad būtų palaikomas natūralus kvėpavimas ir stuburo padėtis.
Kodėl mažiems kūdikiams nerekomenduojama pusiau sėdimos padėties?
- Kvėpavimas: kai kūdikis guli ant lygaus, horizontalaus paviršiaus, jis kvėpuoja laisvai. Tačiau pusiau sėdimoje padėtyje (pakėlus atlošą) kvėpavimo takai gali iš dalies užsidaryti ir trukdyti kvėpuoti.
- Sėdėjimo poveikis stuburui ir nervams: Dėl netinkamos sėdėjimo pozos, ypač kai kojos yra visiškai ištiestos, dubuo gali pasvirti atgal, o tai lemia stuburo iškrypimą ir diskomfortą. Ilgainiui tokia padėtis gali suspausti tarpslankstelinius diskus, užspausti stuburo nervus ir susilpninti pilvo raumenis. Dėl to gali atsirasti nugaros skausmai, neramumas ir net atsisakymas sėdėti vežimėlyje. Priešingai, taisyklinga laikysena užtikrina, kad stuburas būtų tinkamai išlygintas ir tolygiai palaikomas, o tai skatina ilgalaikę stuburo sveikatą ir komfortą jūsų vaikui.
Ankstyvieji sėdėjimo įpročiai yra svarbūs. Netinkama laikysena kūdikystėje gali padidinti kifozės, skoliozės riziką ir net paveikti virškinimą bei širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą vėlesniame amžiuje. Tinkamai ergonomiškai nustatę sėdynę ir kruopščiai parinkę laiką, galite palaikyti sveiką vaiko augimą, komfortą ir vystymąsi - po vieną sėdynės reguliavimą.
Ergonomiškas dizainas kūdikio (ir jūsų) patogumui
Kai kalbama apie vežimėlių sėdynių blokus, apgalvotas ergonomiškas dizainas yra kur kas daugiau nei estetika - jis tiesiogiai prisideda prie kūdikio sveikatos, komforto ir vystymosi, o tėvams palengvina kasdienį gyvenimą.
Sukurta pagal kūdikio kūną
- Erdvi sėdynės konstrukcija: Nesvarbu, ar vasaros, ar sniego sezonas, erdvioje plačioje sėdynėje yra pakankamai vietos kūdikiams, suvyniotiems į žieminę aprangą, miegmaišius ar apklotiems antklodėmis. Tai reiškia judėjimo laisvę ir visišką komfortą ištisus metus.
- Aukštas atlošas ir prailginta sėdynė: Aukštas atlošas sukurtas taip, kad augtų kartu su vaiku, ir suteikia tvirtą atramą iki maždaug 4 metų amžiaus. Itin ilgas sėdynės pagrindas leidžia patogiai snausti, net kai jūsų mažylis visiškai apsirengęs žieminiais drabužiais.
- Trys atlenkimo padėtys: Sėdynė reguliuojama trimis padėtimis, kad atitiktų vaiko poreikius visą dieną:
- Aktyvus sėdėjimas - puikiai tinka žaidimams ir atradimams
- Vidutinė atsilenkimo padėtis - puikiai tinka atsipalaiduoti arba lengvai snausti
- Plokščias miegas - būtinas gilesniam ir sveikesniam miegui
- Be to, sėdynės pagrindas atsilenkia ~4° kampu, todėl vaikas negali pasislinkti į priekį - tai maža detalė, kuri labai pagerina patogumą ir klubų padėtį.
- Uždara apsauga: Aukštos šoninės sienelės, reguliuojama atrama kojoms ir visiškai išskleidžiamas stogelis sukuria jaukų, nuo vėjo apsaugotą kokoną. Jį būtina turėti vėsioms dienoms ir ramiam snaudimui vežimėlyje.
Sukurta atsižvelgiant į tėvus
- Nugaros atlošo reguliavimas viena ranka: Greitai pakeiskite kūdikio padėtį iš vertikalios į miegamąją tik viena ranka - be jokio vargo, be būtinybės žadinti kūdikį.
- Magnetinės sagtys: Atsisveikinkite su nepatogiais užsegimais.
5 didžiausios klaidos, kurių reikėtų vengti perkant vežimėlį | Vežimėlių pirkimo patarimai | „Magic Beans“ apžvalgos
Ką daryti, jei vaikas nesėdi?
Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:
- Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis.
- Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti.
- Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą.
- Užtikrinkite vaiko higieną. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Tad kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones.
Jeigu vis tik jūsų mažylis nedemonstruoja pastangų pakilti į sėdimą poziciją - paraginkite jį vartytis nuo nugaros į šonus; taip pat laikydami už juosmens, veidu nuo savęs, leiskite jam nuleisti pilvą žemyn ir pagelbėkite vėl išsitiesti į vertikalią poziciją, taip stiprinsite nugaros raumenis.
Jeigu kūdikiui jau virš septynių mėnesių ir jums kelia nerimą jo pasyvumas - reikėtų kreiptis į prižiūrintį pediatrą, kuris stebėdamas vaikelio psichomotorinės raidos dinamiką gali nukreipti į vaikų neorologą. Būtų naudinga jei prieš apsilankymą pas specialistus pastebėtumėte kiek laiko Jūsų mažylis praleidžia būdraudamas, o kiek laiko miega, taip pat svarbu ar dažnai einate pasivaikščioti, kuomet yra aktyvioji mažylio dienos dalis ir kitus, jūsų nuomone, svarbius aktyvumo epizodus.
Ką daryti, kad kūdikio laikysena būtų taisyklinga?
Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Tėvai, norintys išlaikyti anatomiškai taisyklingą savo vaiko laikyseną, dažnai lanko specialius užsiėmimus ir atlieka pratimus, kuriais siekiama pagerinti raumenų funkciją. Vaikui reikia duoti pakankamai pieno, žuvies ir mėsos produktų, skaidulinių medžiagų ir augalinių riebalų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikių maistas turi atitikti amžių. O pirmieji pratimai kūdikiui yra skirti raumenų ir skeleto sistemai stiprinti. Galite pradėti juos daryti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, sutelkdami dėmesį į naujagimio poreikius. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.
Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.
Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę įpilant į ją nedidelį kiekį vandens. Be to, nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.
Įsitikinkite, kad kūdikis jaučiasi gerai ir patogiai
Be jokios abejonės, visuomet labai svarbu įsitikinti, kad mažylis jaučiasi gerai, kadangi tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų, pavyzdžiui, Moony sauskelnes. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.
