Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, sulaukia didesnės paramos nei Latvijoje ar Estijoje. Šis pranašumas suteikia palankesnes sąlygas planuoti vaikų finansinę ateitį. Po naujų metų šis skirtumas taps dar ryškesnis. Anot „Citadele“ banko atstovo, Lietuvos šeimos dėl didesnių išmokų turi geresnes galimybes ruoštis ateičiai, tačiau apklausos atskleidžia, kad beveik trečdalis tėvų vaikams apskritai nesutaupo.
Šiuo metu kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė 770 Eur dydžio parama, o kitąmet ši suma pasieks 1036 Eur. Vadinamųjų vaiko pinigų augimas bus kuklesnis: nuo 122,5 Eur iki 129,5 Eur už vieną vaiką. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Estijoje šeimos su vienu ar dviem vaikais gauna 80 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką, o su trimis ir daugiau - po 100 Eur nuo trečiojo vaiko. Latvijoje vaiko pinigų suma svyruoja nuo 25 Eur per mėnesį už vieną vaiką iki 225 Eur už tris vaikus. Vienkartinės išmokos taip pat skiriasi: Lietuvoje - 770 Eur, Estijoje - 320 Eur, Latvijoje - 421 Eur.
D. Burdaitis pabrėžia, kad beveik trečdalis tėvų visai nesutaupo vaikams, o tai signalizuoja apie žinių trūkumą arba nepasitikėjimą ilgalaikiu kaupimu ir investavimu. „Mūsų apklausos duomenys rodo, kad nors dalis tėvų aktyviai naudojasi suteikiamomis galimybėmis ir kaupia vaikų studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai, net 30 proc. tėvų tam neskiria jokių lėšų“, - teigia banko atstovas. Tačiau jis priduria, kad lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje šeimos turi pakankamai erdvės dalį išmokų nukreipti ilgalaikiams tikslams, o tai ilgainiui gali tapti reikšmingu finansiniu rezervu vaikų ateičiai.
Strategiškas išmokų panaudojimas - sparčiau augantis kapitalas
Didėjant vaiko išmokoms, šeimoms atsiranda daugiau finansinės erdvės planuoti, kaip paskirstyti šias lėšas tarp kasdienių poreikių ir ilgesnio laikotarpio tikslų. D. Burdaitis atkreipia dėmesį, kad vien paprastas išmokų atidėjimas į atskirą sąskaitą per keliolika metų gali sukaupti reikšmingą sumą, o investavimas suteikia galimybę kapitalui augti dar sparčiau.
Ekspertas skaičiuoja, kad investuojant vaiko ateičiai ilgoje perspektyvoje galima tikėtis iki 10% grąžos. Pavyzdžiui, jei vaiko pinigų suma (apie 130 Eur per mėnesį) nesikeis visus 18 metų ir bus reguliariai kaupiama atskiroje sąskaitoje be papildomų palūkanų, galima sutaupyti apie 28 tūkst. Eur. Investuojant su 4% metine grąža, galutinė suma gali siekti beveik 43 tūkst. Eur, o esant 6% grąžai - perkopti 52 tūkst. Eur.
„Skirtumas tarp taupymo ir investavimo ilguoju laikotarpiu gali tapti labai didelis. Sudėtinė grąža veikia taip, kad kapitalas auga ne tik nuo kas mėnesį atidedamos sumos, bet ir nuo jau sukauptos grąžos. Tiesa, niekas negali tiksliai įvardyti, kiek uždirbsite per keliolika metų, tačiau pradėjus investuoti kuo anksčiau, pavyzdžiui, tik gimus vaikui, ir tai darant reguliariai, galima tikėtis solidžių rezultatų“, - aiškina ekspertas.
Pasak jo, sąskaitoje kaupiamos lėšos per tokį laikotarpį neišvengiamai nuvertėja dėl infliacijos, todėl investavimas gali tapti vienu iš efektyviausių būdų kapitalo vertei išsaugoti ir padidinti, kiekvienam įsivertinant toleruotiną riziką.
Ilgalaikis planavimas - būdas užtikrinti vaiko finansinę gerovę
D. Burdaitis priduria, kad šiandieninėje finansinėje aplinkoje vaiko išmokos gali tapti būdu iš anksto pasiruošti reikšmingoms būsimo savarankiško gyvenimo išlaidoms, o ne vien padengti kasdienius poreikius. Jo teigimu, daugiausia finansinių iššūkių šeimos patiria, atžalai pradedant savarankišką gyvenimą - stojant į aukštąją mokyklą ar kaupiant lėšas pirmajam būstui.
„Ilgalaikis planavimas yra esminė šeimos finansų dalis. Kai reguliariai skiriama net ir nedidelė suma, su laiku susiformuoja reikšmingas finansinis rezervas. Tai sumažina finansinę įtampą ateityje ir suteikia vaikui realų pranašumą - galimybę pradėti savarankišką gyvenimą su tvirtesniu finansiniu pagrindu“, - sako „Citadele“ banko ekspertas.
Jo teigimu, šiandien tėvai gali rinktis įvairius finansinius sprendimus, kurie palengvina kaupimą: reguliarios įmokos gali būti atliekamos automatiškai, o investicijas galima paskirstyti taip, kad rizika būtų subalansuota. „Pradėti investuoti galima nuo paprastesnių priemonių, pavyzdžiui, terminuotų indėlių ar mažesnės rizikos fondų, kurie leidžia saugiai kaupti ir palaipsniui pripratinti šeimą prie ilgalaikio investavimo ritmo. Pažengę investuotojai gali rinktis ir sudėtingesnius instrumentus, tokius kaip akcijos ar investiciniai bei biržose prekiaujami fondai (ETF). Jie ilguoju laikotarpiu gali atnešti daugiau grąžos, tačiau svarbu nepamiršti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika, todėl prieš priimant sprendimus rekomenduojama pasitarti su ekspertais“, - teigia D. Burdaitis.
Pokyčiai ir išmokų gavėjai
Nuo 2026 m. birželio mėnesio išmokos gavėjų ratas plėsis: ji bus mokama visiems auginantiems vaikus iki dvejų metų, net jeigu neturima pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. Tai leis užtikrinti lygias socialines garantijas.
Šiuo metu išmoka skiriama tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris dėl mokymosi ar studijų nėra sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai. Pagrindinis šios paramos tikslas - užtikrinti minimalias pajamas jauniems tėvams ir sudaryti galimybes derinti šeimos kūrimą su išsilavinimo ar profesijos įgijimu.
Kas gali gauti išmoką?
Išmoka priklauso asmenims, kurie:
- Mokosi ar studijuoja, arba vaikas gimsta, yra įvaikinamas ar pradedamas globoti per 12 mėn. po mokymosi ar studijų baigimo dienos.
- Neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
- Mokosi ar mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinėje mokykloje pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja ar studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, doktorantūroje ar rezidentūroje, įskaitant asmenis, išėjusiems akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu.
2025 m. išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai vidutiniškai per mėnesį gavo 530 asmenų.
Svarbūs pokyčiai nuo 2026 m. birželio mėnesio
Nuo birželio 1 d. įsigalios Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplės paramos gavėjų ratą - išmoka bus skiriama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems, bet visiems vaikus auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, taip užtikrinant lygias socialines garantijas visiems tėvams, auginantiems mažus vaikus.
Ką svarbu žinoti dirbantiems ir studijuojantiems?
Tais atvejais, kai asmuo vienu metu ir dirba, ir studijuoja, jis gali turėti teisę gauti vaiko priežiūros išmokas iš „Sodros“ biudžeto, jei atitinka šiai išmokai gauti nustatytus reikalavimus. Vien faktas, kad asmuo mokosi ar studijuoja, nelemia asmens teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ biudžeto. Tam, kad būtų nustatyta asmens teisė gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ biudžeto, asmuo turi būti apdraustas motinystės socialiniu draudimu (dirbti ar užsiimti savarankiška veikla), turi būti išleistas vaiko priežiūros atostogų ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
Pažymėtina, kad vaiko priežiūros išmokos dydžiui įtakos neturi išmokos mokėjimo metu gaunama stipendija - jei asmuo atitinka vaiko priežiūros išmokai gauti nustatytas sąlygas, asmuo gali gauti ir vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, ir stipendiją.
Vaiko pinigų dydžiai ir išmokos
Vaiko pinigai yra savivaldybių administracijų vaikams skiriamos ir mokamos išmokos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis yra lygus 70 Eur, o vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75 = 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka.
Padidinti vaiko pinigai skiriami šeimoms, auginančioms negalią turintį vaiką arba 3 ar daugiau vaikų, vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 VRP, atitinkamai 352 Eur žmogui). Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalį, tad papildomą išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03 = 72,10 Eur per mėnesį.
BSI dydis kito ne vieną kartą, tad proporcingai augo ir vaikų pinigų išmokos - tai reiškia, kad vaiko pinigai ateinančiais metais taip pat gali augti. Norėdami sužinoti tikslią vaikų pinigų išmokos sumą Lietuvoje, sekite tuo metu galiojančios BSI dydį.
Išmokos vaikams 2025 metais
| Išmoka | Dydis | Kam skiriama |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 122,50 Eur/mėn. | Kiekvienam vaikui iki 18 m. arba iki 23 m., jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą |
| Papildomai skiriama išoka vaikui | 72,10 Eur/mėn. | Vaikui su negalia, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos tol, kol šeima laikoma gausia ar nepasiturinčia |
| Vienkartinė išmoka vaikui | 605 Eur | Vaikui gimus, įsivaikinus vaiką (nesvarbu kokio amžiaus) ar nustačius globą šeimoje ar šeimynoje (išmoka skiriama iki vaikui sukaks 1,5 m., jei nebuvo išmokėta vaikui gimus arba pirmą kartą nustačius globą) |
| Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan. | 280 Eur/mėn. - 2 vaikai 440 Eur/mėn. - 3 vaikai 220 Eur/mėn. - kiekvienas paskesnis vaikas | Mokama vienam iš tėvų iki vaikams sukaks 2 metai |
| Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui | 105 Eur/mėn. | Privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiu |
| Išmoka besimokančio, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | 420 Eur/mėn. | Nuo vaiko gimimo iki 2 metų, jei dėl išmokos skyrimo besikreipiantis vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas mokosi ar studijuoja ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros” |
| Vienkatinė išmoka nėščiai moteriai | 353,65 Eur | Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros“, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų |
| Globos (rūpybos) išmoka vaikui | iki 6m. - 286 Eur/mėn. nuo 6 iki 12 m. - 330 Eur/mėn. nuo 12 iki 18 m. ir vaikui su negalia - 357,50 Eur/mėn. | Globos(rūpybos) laikotarpiu mokama vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. Pasibaigus vaiko globos(rūpybai), asmeniui iki 24 m. gali būti toliau mokama globos (rūpybos) išmoka, jeigu jis mokosi ar studijuoja |
| Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas | 220 Eur/mėn. | Globos(rūpybos) laikotarpiu mokama vaiką globojančiai šeimai, šeimynai, globos centrui. Pasibaigus vaiko globos(rūpybai), jei vaikas liko gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją) ir yra jo išlaikomas, ir dar mokosi mokykloje, buvęs globėjas turi teisę gauti šią išmoką, bet ne ilgiau iki buvusiam globotiniui sukaks 23 metai |
| Vienkartinė išmoka įsikurti | 4125 Eur | Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. Nemokama grynais pinigais |
| Išmoka įsivaikinus vaiką | 560 Eur/mėn. | Mokama vienam iš įtėvių 24 mėnesius, nesvarbu kokio amžiaus vaikas įvaikinamas, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Išmoka nemokama, kai įtėviai gauna vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros” |
| Vaiko laikinosios priežiūros išmoka | 330 Eur/mėn. | Fiziniam asmeniui vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo atveju, kai šeimoje vaikui nustatytas apsaugos pereikis |
Kokios išmokos priklauso gimus vaikui?
Gimus vaikui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas. Kai kurios skiriamos kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai ar tėčiui, kitos priklauso visoms šeimoms su vaikais, nepaisant jokių aplinkybių.
- Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai - 353,65 Eur.
- Vienkartinė išmoka vaikui - 605 Eur.
- Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų (arba iki 23 metų) - 122,50 Eur/mėn.
- Papildomai išmoka vaikui - 72,10 Eur/mėn.
Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Motinystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki nėštumo ir gimdymo atostogų sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Minimali motinystės išmoka 2024 m. sausio mėnesį negali būti mažesnė nei 392 eurai, o nuo vasario mėnesio - 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalios ribos nenustatomos.
Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka 2024 m. sausio mėnesį negali būti mažesnė nei 392 eurai, o nuo vasario mėnesio - 440 eurų (neatskaičius mokesčių).
Vaiko priežiūros išmoka skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo pasirinkto laikotarpio: iki 18 mėnesių (60% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“) arba iki 24 mėnesių (pirmaisiais metais - 45%, antraisiais - 30%). Neperleidžiamais mėnesiais išmokos dydis siekia 78% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Minimali vaiko priežiūros išmoka 2024 m. sausio mėnesį negali būti mažesnė nei 392 eurai, o nuo vasario mėnesio - 440 eurų (neatskaičius mokesčių).
Vaiko pinigai studentui ir užsienyje
Vaiko pinigai yra mokami studentui, jeigu jis yra vyresnis nei 18 metų ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), tačiau ne ilgiau, nei jam sukanka 23 metai. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami.
Jei vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, išmoką vaikui skiriant taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė. Pavyzdžiui, jei mama su vaiku gyvena Lietuvoje, o tėvas dirba Vokietijoje, vaiko pinigus mokės Vokietija.
Vaiko pinigai Norvegijoje mokami tik iki vaikui sukanka 18 metų. Už vaikus nuo 0 iki 6 metų mokama 1766 NOK kasmėnesinė išmoka, o 6-18 m. vaikams skiriama 1510 NOK suma.
Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti priežastis ir, jei reikia, pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.
