Maistas - gyvybiškai svarbus kiekvienai gyvai būtybei, tai organizmo išgyvenimo šaltinis. Ką tik gimęs kūdikėlis pirmiausiai paguldomas ant mamos krūtinės, kad išgirdęs jos širdies plakimą, nurimtų ir pradėtų žįsti krūtį, kad pirmą kartą pasisotintų. Juk ne veltui sakoma, kad mamos pienas yra geriausias, tinkamiausias ir nepakeičiamas dėl savo unikalių savybių. Ligi šiol nėra sukurto analogo motinos pienui. Idealu, kai mama turi pakankamai pieno savo kūdikiui ir gali visiškai patenkinti jo maistinių medžiagų bei energijos fiziologinius poreikius. Tokiu atveju kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus papildomai nereikėtų duoti jokio kito maisto. Su mamos pienu kūdikis gauna ne tik maisto, bet ir skysčių. Deja, mama ne visada turi pakankamai pieno. Jei kūdikis maitinamas mišiniu, iki 4 mėnesių amžiaus papildomai nieko neduodama, kaip ir iki 6 mėnesių amžiaus matinant motinos pienu. Jei maitinama mišriai: mamos pienu ir mišiniu, tai kiekvieno maitinimo metu pirmiausia duodama motinos pieno, o po to maitinama mišiniu, kiek dar reikia.

Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi pradėsite ir jo papildomą maitinimą. Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Išlikite kantrūs, jeigu kūdikis išspjaus pirmus košės šaukštelius. Supraskite, kad jam dar reikia mokytis nuryti naują tirštą maistą iš šaukštelio.

Keturių-šešių mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio. Be to, pradėjus valgyti tirštą maistą “į darbą įsijungia” kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę. Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mšiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu. Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių.

Kada pradėti primaitinti?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kūdikius primaitinti kietu maistu pataria nuo 6 mėn. Apytiksliai pusmečio sulaukusio vaikelio energijos ir maistinių medžiagų poreikis sparčiai didėja, vien iš motinos pieno gaunamų medžiagų pradeda nebeužtekti, tad po truputį imamasi primaitinti kietu maistu. 6 mėn. kūdikis jau yra visiškai pasiruošęs ragauti kietų maisto produktų. Tačiau kartais gydytojai gali rekomenduoti primaitinti jau 4 mėn. PSO taip pat akcentuoja, kad motinos pienas arba pieno mišinys vis dar gali patenkinti pusę ar daugiau 6-12 mėn. kūdikio paros energijos poreikio bei apie trečdalį 12-24 mėn. vaiko energijos poreikio.

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti.

Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus sako, kad supažindinti vaikus su maisto produktais reikia savo laiku ir atsižvelgiant į tam tikras rekomendacijas. Svarbiausius kūdikių mitybos principus jis pateikė savo paskaitoje, kurią organizavo vaikų ir jaunimo klinika „Empatija“. Pirmiausia jis atkreipia dėmesį į keturis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų: primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas); maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų); saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas); tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių).

Primaitinimas pradedamas kūdikiui esant 4-6 mėnesių amžiaus. Ir, pasak gydytojo, galima pastebėti kelis kūdikio požymius, kurie rodo, kad jis jau pasiruošęs pradėti ragauti ir kitokį maistą, ne tik mamos pieną: kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje; pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas; labai svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna); vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus; rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti; dar vienas požymis - dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.

Pirmieji maisto produktai

Taigi, tokio amžiaus kūdikio racioną turime papildyti maisto medžiagomis, kurių reikia normaliam jo vystymuisi. Tačiau tai turėtų būti lengvai virškinami ir saugūs kūdikiui maisto produktai. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo grūdų ar daržovių. Tėvai ir pediatras turėtų nuspręsti, kuris pasirinkimas yra geriausias vaikui. Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pirmasis maistas gali būti ir mėsa, jeigu vaikui vystosi mažakraujystė. Iš pradžių mėsą galima fromi sumalti ar sutrinti.

Nuo 4 mėnesių galima pradėti duoti cukinijos. Tai lengvai virškinama daržovė, turinti daug vitaminų C, B1 ir B2, kalio, magnio, kalcio ir t.t. Cukinijos taip pat yra maistinių skaidulų šaltinis. Pirmajam papildomam maistui tinka žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai. Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų. Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais.

Nuo 5 mėnesių galima duoti paragauti šviežių vaisių: obuolio, kriaušės, banano, taip pat - uogų. Nulupus odelę vaisiai sutrinami arba susmulkinami. Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, vištiena, kalakutiena. Mėsa verdama ir pradedama duoti nuo nedidelių kiekių. Nuo 7 mėnesių į kūdikio racioną galima įtraukti ankštines daržoves: pupeles, avinžirnius, žirnius. Nuo 8 mėn. galima pasiūlyti kiaušinio ir žuvies. Tik reikia stebėti vaiką, nes šie produktai gali sukelti alergiją. Šiuo metu galima maistą paskaninti prieskoninėmis žolelėmis.

Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, pagal kurį lengva vadovautis pradedant primaitinti kūdikį:

Kaip įpratinti prie daržovių? Bet koks naujas papildomas maistas turi būti siūlomas ramiam, nesergančiam vaikui. Pradedama nuo minimalaus kiekio (1 arbatinio šaukštelio) 2-3 kartus per dieną. Maždaug savaitę siūlomas vieno produkto patiekalas, nepridedant druskos ir cukraus, ir stebima, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų. Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas. Tada siūlomas kitas maisto produktas. Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite.

Įpratusio prie atskirų maisto produktų kūdikio meniu atsiranda patiekalai iš kelių daržovių, jei kiekvienas komponentas yra gerai toleruojamas. Daržovių energinė ir maistinė vertė nėra labai didelė. Kūdikio racione naudojant kelių produktų grupių patiekalus, galima žymiai išplėsti maistinių medžiagų įvairovę ir pagerinti patiekalo skonio savybes.

Maitinimas mišiniais

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Kas kiek laiko maitinti kūdikį ir kiek mišinuko reikia? Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos:

• 1 mėnuo. Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
• 2 mėnesiai. Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
• 6-12 mėnesių. Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
• 12 mėnesių. Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę.

Visiškai nauja mažylio patirtis-valgyti iš šaukštelio. Kūdikiui reikia to išmokti. Taigi turėkite kantrybės ir pradėkite nuo mažų "žingsnelių". Naudokite plastikinį šaukštelį apvaliais kraštais ir tas šaukštelis turėtų būti tik Jūsų mažylio. Jeigu Jūs norite paragauti vaiko maistelio, naudokite savo šaukštelį. Vaiko šaukštelis turi būti ne metalinis.

1. Kūdikis turi išmokti valgyti tirštą maistą. 2. Pietų metu rekomenduojama pradėti nuo kelių šaukštelių daržovių tyrės. Naujo maisto kiekį didinkite palaipsniui. Pradėkite nuo 10-15 g, kasdien tą kiekį didinkite po vieną šaukštą iki 125-150 g. Nuo 6 mėn. Kūdikis, pratinamas prie naujo patiekalo, dar nesuvalgo viso jam reikiamo maisto kiekio. Pirmoji košė turi būti tyrelės konsistencijos, vėliau - mažiau pertrinta su minkštais daržovių ar vaisių gabalėliais.

HiPP rekomenduoja 3-jų žingsnių taisyklę.

Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.

Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).

Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.

V. Sutkus įspėja, kad pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.

Prieš pateikdamas aiškų kūdikių primaitinimo planą gydytojas išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti. Pirmiausia - druskos, nes ji gali pakenkti inkstams. Taip pat cukraus, saldintų produktų ir gėrimų, nes šie turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų. Netinka ir medus - jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų. Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos. Neduokite mažiesiems ir žalių ar minkštai virtų kiaušinių - tai salmoneliozės pavojus. Karvės pienas ir pieno produktai nerekomenduojami, nes jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas. Kai kurių sūrų (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę. Nors ryžių košę kūdikiams duoti galima, ryžių gėrimas nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė. Taip pat į šį sąrašą patenka ir jūros gėrybės. Netinkamai parinktis jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.

Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.

Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. Kiaušiniai turi būti gerai išvirti. Žuvys taip pat turi būti gerai išvirtos, be ašakų. Vertingiausia žuvis - jūros arba ekologiškai auginta.

Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams. Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio.

Pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Kūdikiui augant, t.y. Baltymas - pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Kūdikiui augant, baltymo poreikis visą laiką didėja. Todėl norėdami patenkinti šį trūkstamą minėtų medžiagų poreikį, privalome kūdikį maitinti papildomai.

Mažesnis alkio jausmas naktį. Ankstesnį primaitinimą tėvai propagavo tikėdamiesi, kad prieš miegą grūdų košės pavalgę kūdikiai bus sotesni ir išmiegos visą naktį. Iš tikrųjų tai, kad kietas maistas padeda išmiegoti visą naktį, iš dalies yra mitas, bet tikrai padeda vaikeliui per dieną suvartoti daugiau kalorijų, o tai gali sumažinti alkį nakties metu.

Pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.

tags: #manksta #4 #menesiu #kudikiui

• Stiliaus patarimai: suknelės pilvukui maskuoti
• Žibintai vaikams
• Kaip kovoti su pykinimu nėštumo metu
• Vaikų eilėraščiai apie Tėvynę
• Dekreto pažymėjimas