Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, remdamasis Ligų kontrolės ir prevencijos centro Jungtinėse Amerikos Valstijose pateikiamais duomenimis, apžvelgia šešis dažniausiai pasitaikančius mitus apie skiepus. Šie mitai, kuriuos neretai kartoja tėvai, siekdami pagrįsti abejones dėl vaikų skiepijimo, neatsilaiko prieš mokslinius faktus.
Mitas Nr. 1: Geresnės socialinės ir ekonominės sąlygos, o ne skiepai, sumažino sergamumą
Nors geresnės socialinės ir ekonominės sąlygos, be abejo, turėjo netiesioginį poveikį sergamumui, teigti, kad jos yra pagrindinė priežastis, būtų neteisinga. Geresnė mityba, antibiotikų ir kitų gydymo metodų atsiradimas padidino ligonių išgyvenamumą. Erdvesni būstai ir mažesnis gyventojų tankumas sumažino ligų perdavimą, o mažesnis gimstamumas - ligoms imliems asmenims rizikingų buitinių kontaktų skaičių. Vis dėlto, realus, nuolatinis naujų susirgimų tymų atvejų skaičiaus kritimas sutapo su tymų vakcinos skiepijimų pradžia 1963 metais. Kitų skiepijimu išvengiamų ligų paplitimo dinamika iš esmės mažai kuo skiriasi.
Galime paanalizuoti kelių išsivysčiusių šalių patirtį po to, kai jos leido imunizacijos lygiui nukristi. Trys šalys (Didžioji Britanija, Švedija ir Japonija) sumažino skiepijimą vakcina nuo kokliušo dėl su ja susijusių baimių. Poveikis buvo dramatiškas ir pasireiškė iš karto. Didžiojoje Britanijoje, vakcinacijos nuo kokliušo lygiui kritus 1974 m., prasidėjo epidemija: iki 1978 m. buvo registruota daugiau nei 100 000 kokliušo atvejų ir 36 mirtys. Japonijoje, maždaug tuo pačiu metu, vakcinacijos lygis sumažėjo nuo 70% iki 20-40%. Tai lėmė susirgimų kokliušu šuolį nuo 393 atvejų be mirčių 1974 m. iki 13 000 atvejų ir 41 mirties 1979 m. Švedijoje sergamumo lygis kokliušu 0-6 metų amžiaus vaikų grupėje padidėjo nuo 700 atvejų (iš 100 000 vaikų) 1981 m.
Mitas Nr. 2: Vakcinos neveiksmingos
Šis argumentas, dažnai pasitaikantis prieš skiepijimą nukreiptoje literatūroje, yra klaidingas. Vakcinų neveiksmingumas yra paradoksas, kurį galima paaiškinti dviem veiksniais. Pirma, 100% veiksmingų vakcinų nebūna. Kad vakcinos būtų saugesnės nei ligos, bakterijos ar virusai yra nužudomi ar susilpninami (atenuotąja vakcina). Dėl individualių žmogaus organizmo savybių imunitetas susiformuoja ne visiems paskiepytiems asmenims. Daugumos įprastinei vakcinacijai naudojamų vakcinų veiksmingumas siekia 85% - 95%.
Paimkime pavyzdį: vidurinėje mokykloje iš 1000 mokinių niekas nesirgo tymais. Visi, išskyrus penkis mokinius, buvo skiepyti dviem vakcinos dozėmis ir yra visiškai imunizuoti. Tymų užkrato poveikį patyrė visi, užsikrėtė visi imlūs šiai ligai mokiniai ir, žinoma, penki neskiepytieji. Tačiau tarp 995 skiepytų mokinių atsirado keli, kuriems nesusiformavo imunitetas. Dviejų dozių tymų vakcinos veiksmingumas gali siekti > 99%. Mokykloje imunitetas po skiepijimo nesusiformavo septyniems mokiniams ir jie taip pat užsikrėtė. Šis pavyzdys neįrodo, kad vakcina neveikia - jis įrodo, kad dauguma klasės vaikų buvo paskiepyti, todėl tarp paskiepytų ir neskiepytų mokinių santykis gali atrodyti kitaip. Pažvelgus iš kitos pusės, iš neskiepytų vaikų tymais užsikrėtė 100%, o tarp paskiepytųjų tokių buvo mažiau nei 1%.
Mitas Nr. 3: Skiepai nėra saugūs
Iš tikrųjų, skiepai yra saugūs, nepaisant priešingų išvadų, skelbiamų prieš skiepijimą nukreiptuose leidiniuose. Dauguma skiepijimo sukeltų nepageidaujamų reiškinių yra lengvi ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, paraudimas, patinimas skiepijimo vietoje ar lengvas karščiavimas. Dažnai po skiepijimo užtenka išgerti paracetamolio. Sunkesni nepageidaujami reiškiniai pasitaiko retai (nuo vieno atvejo tūkstančiams iki vieno atvejo milijonams dozių), o kai kurie pasireiškia taip retai, kad rizika negali būti tiksliai įvertinta. Kalbant apie vakcinas, sukėlusias mirtį, vėlgi, tiek mažai mirties atvejų gali būti įtikinamai priskirta skiepijimui, kad mirties riziką sunku įvertinti statistiškai.
Mitas Nr. 4: DTP vakcina sukelia staigios kūdikių mirties sindromą (SIDS)
Tai vienas atkakliausių mitų. Šis įsitikinimas atsirado dėl to, kad tam tikra dalis mirusių nuo SIDS vaikų neseniai buvo skiepyti DTP vakcina. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dauguma SIDS atvejų įvyksta tuo amžiaus tarpsniu, kai vaikas skiepijamas tris kartus sušvirkščiant DTP vakciną, tikėtina, kad skiepijimas DTP vakcina prieš pasireiškiant SIDS yra tiesiog atsitiktinumas. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti gerai kontroliuojami tyrimai beveik vienbalsiai padarė išvadą, kad mirčių nuo SIDS, chronometriškai susijusių su DTP skiepijimu, skaičius neviršijo tikėtinų atsitiktinių mirties atvejų statistinių ribų. Kai kurių tyrimų duomenimis, tikimybė, kad SIDS pasireikš tarp DTP vakcina neseniai paskiepytų vaikų, buvo net mažesnė. JAV Medicinos instituto ataskaitoje rašoma: „visi kontroliuojamieji tyrimai, lyginę skiepytus vaikus su neskiepytais, neatrado visai jokių sąsajų su... arba mažesnę SIDS riziką...“
Tačiau, vien rizikos vertinimo nepakanka: visada būtina pasverti tiek riziką, tiek naudą. Net vieno sunkaus nepageidaujamo poveikio atvejo milijonui vakcinos dozių negalima pateisinti, jei skiepijimas neduoda naudos. Jei nebūtų skiepų, būtų daugiau ligos atvejų, o kartu su jais - daugiau rimtų šalutinių poveikių ir mirčių. Antai, pasak imunizacijos nuo DTP naudos ir rizikos analizės, jei Jungtinėse Amerikos Valstijose nebūtų vykdoma imunizacijos programa, kokliušo atvejų galėtų padaugėti 71 kartą ir mirčių dėl kokliušo - keturis kartus. Vaikas gali žymiai labiau nukentėti nuo vienos iš šių ligų, nei nuo bet kokios vakcinos. Nors bet kokios rimtos pasekmės ar mirtis nuo vakcinos yra nepriimtinos, aišku ir tai, kad skiepų nauda gerokai nusveria visai nedidelę riziką, ir kad be skiepų susilauksime žymiai daugiau neigiamų pasekmių ir mirčių.
ALYTUS KLAUSIA: SOCDEMAMS GĖDA? | ŽEMAITAIČIO REITINGAI KYLA | KAUNAS, KASČIŪNAS ir TAPINAS
Mitas Nr. 5: Skiepai nebėra reikalingi, nes daugelis ligų jau išnyko
Tai, kad vakcinacija leido mums sumažinti sergamumo skiepijimu išvengiamomis ligomis lygį daugelyje šalių, yra gryniausia tiesa. Tačiau kai kurios iš jų tebėra labai paplitusios (net epideminės) kitose pasaulio šalyse. Kitas dalykas: jei vienu metu šalyje registruojama palyginti nedaug ligos atvejų, be apsaugos, kurią teikia skiepai, jų labai greitai gali padaugėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių atvejų.
Visuotinai pripažinta, kad skiepijimai yra ekonomiškai veiksmingiausia intervencija į visuomenės sveikatą. Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių. Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų - tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys. Visame pasaulyje imunizacijos strategija laikoma prioritetine.
Norint, kad ligos, kurių išvengiama skiepijant, neplistų bendruomenėje, būtina užtikrinti didelį skiepijimo mastą. PSO duomenimis, skiepijimo mastas, leidžiantis valdyti užkrečiamąsias ligas, yra ne mažiau kaip 90-95%. Kuo daugiau tėvų/globėjų neskiepija savo vaikų, tuo didesnis ligų plitimo pavojus. Apsisprendimas neskiepyti vaiko didina riziką ne tik nepaskiepytam vaikui, bet ir visai bendruomenei. Būtina žinoti, kad kiekviena vakcinomis valdoma liga gali išplisti Europos regione, nes visų šių ligų sukėlėjai tebecirkuliuoja viename ar kitame pasaulio regione. Kartais ligos, kurių galima išvengti skiepijant, sukelia infekcijos protrūkius, t. y. daugiau susirgimo atvejų per tam tikrą laiką ir tam tikroje vietoje. Kartais užtenka vieno susirgimo vakcinomis valdomos ligos atvejo, kad bendruomenė turėtų pagrindo susirūpinti. Vienas iš pavyzdžių yra tymai - geriausiai iš užkrečiamųjų žmogui žinomų ligų. Ši liga labai greitai plinta tarp imuniteto jai neturinčių žmonių. Daugeliu atvejų neįmanoma iš anksto žinoti, kaip sunkiai persirgs ta ar kita liga jūsų vaikas.
Pirma, kad apsaugotume save. Antra, kad apsaugotume aplinkinius. Yra nedidelė grupė žmonių, kurie negali būti skiepijami (pavyzdžiui, dėl stiprios alergijos vakcinos sudedamosioms dalims), taip pat nedidelis procentas žmonių, nereaguojančių į vakcinas. Šie žmonės imlūs ligoms ir vienintelė viltis apsisaugoti yra ta aplinkybė, kad aplinkiniai turi imunitetą ir negali jiems ligų perduoti. Vakcinacijos programos, kaip ir pačios visuomenės, sėkmė priklauso nuo kiekvieno visuomenės nario bendradarbiavimo visų visuomenės narių labui. Manytume, kad ignoruoti eismo taisykles remiantis prielaida, jog kiti vairuotojai jūsų pasisaugos, yra neatsakinga.
Mitas Nr. 6: Kūdikių imuninė sistema negali atlaikyti daugelio vakcinų vienu metu
Vaikai kiekvieną dieną patiria daugelio svetimų antigenų poveikį. Su maistu į organizmą patenka naujos bakterijos, daug bakterijų gyvena burnos ertmėje ir nosyje, o tai reiškia, kad imuninė sistema patiria dar didesnį antigenų poveikį. Esant viršutinių kvėpavimo takų virusinei infekcijai, vaiką gali veikti nuo keturių iki dešimties antigenų, o anginos atveju - nuo dvidešimt penkių iki penkiasdešimties. Kaip rašoma 1994 m. JAV Medicinos instituto ataskaitoje „Nepageidaujami reiškiniai, susiję su skiepais vaikystėje“: „Kalbant apie šiuos įprastus reiškinius, mažai tikėtina, kad atskiri antigenai, esantys vaikams skirtose vakcinose...“
Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriais vertintas įvairių vakcinų derinių poveikis, skiepijant jomis vienu metu. Yra du praktiniai sumetimai, kodėl vaiką geriau paskiepyti nuo kelių ligų vieno vizito metu. Pirma, geriausia vaikus paskiepyti kuo anksčiau ir taip suteikti jiems apsaugą pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, tuo metu, kai jie yra pažeidžiamiausi. Paprastai tai reiškia, kad vaikas paskiepijamas dviem inaktyvuotomis vakcinomis, pradedant nuo antrojo gyvenimo mėnesio, ir dviem gyvosiomis vakcinomis, pradedant nuo dvyliktojo mėnesio. Kitaip sakant, skiepijimo įvairiomis vakcinomis laikas dažnai sutampa. Antra, skiepijimas vienu metu iškart nuo kelių ligų reiškia mažesnį vizitų pas gydytoją skaičių, tėvams tai leidžia sutaupyti pinigų ir laiko bei mažiau traumuoti vaiką.
Svarbiausios vakcinomis valdomos ligos
Tuberkuliozė (TB) - infekcinė liga, pažeidžianti plaučius ir kitus organus. BCG vakcina, nors ir neapsaugo nuo plaučių TB, skiepytiems kūdikiams padeda išvengti itin sunkių TB formų.
Virusinis hepatitas B - kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito B virusas. Vakcinacija nuo 1998 m. Lietuvoje pradėta skiepyti visiems naujagimiams.
Difterija - ūmi oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, sukelianti plėves ryklėje ir galinti sukelti sunkias komplikacijas. Veiksminga profilaktika - vakcinacija.
Stabligė - ūmi liga, pasireiškianti raumenų spazmais, kuriuos sukelia bakterijos sporos, patenkančios į žaizdas. Patikimiausia profilaktika - skiepai.
Kokliušas - ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Skiepai apsaugo nuo ligos, tačiau imunitetas išlieka apie 10 metų.
Poliomielitas - ūmi virusinė infekcija, galinti sukelti paralyžius. Pagrindinė kontrolės priemonė - skiepai.
Tymų - itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skiepai, ypač dviguba MMR vakcinos dozė, užtikrina ilgalaikį imunitetą.
Užkrečiamosios ligos - viena svarbiausių asmens ir visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Nors pasiekta didelė medicinos pažanga ir sukurtos profilaktikos bei gydymo priemonės, šias ligas neretai būna sudėtinga kontroliuoti ir dar sunkiau likviduoti. Skiepijimas yra viena iš svarbiausių priemonių užkertant kelią šių ligų plitimui.
tags: #kudikio #skiepas #mieguistas
