Gyvename amžiuje, kai nuolat vyksta reikšmingi pokyčiai: technologiniai, organizaciniai, ekologiniai, vyksta finansinės ir politinės krizės. Besikeičiančios aplinkos įtaka akivaizdi. Pasaulyje gyvena įvairaus amžiaus žmonės. Žemėje gyvena skirtingų kartų atstovai. Mokslininkai bando suskirstyti ir pavadinti kartas, nes atskirais laikotarpiais, esant skirtingiems pasiekimams, augo skirtingas vertybes puoselėjančios kartos. Kiekvienas individas augdamas ir bręsdamas ankstesniosios kartos įteigtas vertybes bei idealus įvertina per savo patirties prizmę, kurią veikia aplinka - istorinės bei sociokultūrinės sąlygos. Šis vertybių rinkinys pradeda formuotis 2-4-ais, o susiformuoja 16-25 žmogaus gyvenimo metais ir lieka visam likusiam gyvenimui. Taip kinta pasaulis.
Remiantis W. Strauss‘o ir N. Howe kartų teorija, karta - tai kas 20 metų užauganti nauja, unikali žmonijos grupė, kuri formuojasi savitu laikotarpiu, paženklintu politinių krizių, kultūrinio pakilimo, technologijų proveržio. Skirtingos kartos turi skirtingas vertybes ir savitą mąstymą, o ginant savo tiesas neišvengiama konfliktų. Vyresnės kartos atstovai linkę priekaištauti jaunimui, o atžalos dažnai skundžiasi tėvais, esą jie nespėja su šiuolaikiniu gyvenimo tempu... Kad sutartume šeimoje, universitete ar darbo kolektyve, turime būti tolerantiški ir gerbti vienas kitą.
Pokario karta ir jos atspindys
Pokarinė karta yra gimusi 1928-1945 m., jie brandą pasiekė 1946-1963 m., šiuo metu jiems 83-66 metai. Ši karta turėjo nepaprastas darbo ir mokslo galimybes atsivėrusias pasibaigus karui, jie pirmieji „išskrido į kosmosą“. Tačiau branduolinio ginklo grėsmė suteikė daug netikrumo jausmo. Būtent todėl šios kartos žmonės vertina saugumą, patogumą, šeimą, žinomas veiklas ir aplinką. Dažniausiai tai - orūs, pasišventę tikslui, gerbiantys įstatymus, bendruomeniški, kantrūs žmonės.
Prarastoji, arba kūdikių bumo, karta pasaulį išvydo 1944-1963 metais. Mokslininkai jau anksčiau yra pastebėję, kad svarbūs, globaliniai įvykiai paveikia žmonijos evoliuciją. Ne išimtis ir ši generacija. Po Antrojo pasaulinio karo staiga padidėjo gimstamumas, todėl ši karta pavadinta kūdikių bumo vardu. Įsitikinę savo vertybių teisingumu, šios kartos žmonės nevengia kritikuoti, sunkiai pripažįsta savo kaltę. Į konfliktus reaguoja emocionaliai, laukia, kol aplinkiniai pirmieji pradės spręsti nesutarimus. Tikisi, kad kažkas kitas jais pasirūpins. Kūdikių bumo karta geba ilgai ir kruopščiai dirbti, kad pasiektų ilgai lauktų rezultatų: materialinės gerovės, apdovanojimo ar dėmesio. Tai - specialistai teoretikai, kurie remiasi neįkainojama patirtimi. Lojalūs vienai darbo vietai ir sunkiai pasiryžta perkvalifikacijai. Šiai kartai svarbus finansinis saugumas, todėl jie uoliai taupo juodai dienai. Dievina nusistovėjusią tvarką, todėl nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves, ar tai būtų naujos kryptys profesinėje srityje, ar egzotiški patiekalai virtuvėje.
„Kūdikių bumo” karta yra skirstoma į dvi dalis: gimę 1946-1954 m. (branda 1963-1972 m., šiuo metu jiems 65-57 m.) ir gimę 1955-1965 m. (branda 1973-1983 m., šiuo metu jiems 56-46 m.). Tai labai didelė karta. Pirmoji jos dalis išgyveno pokario kovų, sovietizacijos, žmogaus teisių paieškų laikus. Jie turėjo geresnes ekonomines galimybes, optimistišką požiūrį į gyvenimą. Antroji jos dalis - prarado pasitikėjimą valdžia bei pirmajai „Kūdikių bumo” kartai būdingą optimizmą. Ekonomikos sunkumai sustiprino „aš esu sau” jausmą, todėl šios kartos atstovai siekė padėti patys sau, jie kritiškai vertino visas gyvenimo sritis. Šiai kartai teko Černobylis, AIDS, Afganistanas... jie turėjo daug prastesnes karjeros, būsto galimybes. Tai aistringai viską išgyvenantys žmonės, vertinantys „likimo dovanas“, pirmenybę teikiantys ne tik komandiniam darbui, bet ir kaltei... Jei jie dirba viršvalandžius, tai apie tai informuoja valdžią, pavaldumą pripažįsta, bet visad nori žinoti atsakomybės ribas. Šios kartos žmonės laiko save ekspertais, mėgsta specializuotas parduotuves, nemano, kad parduotuvė gali būti pramogų vieta ir ieško prekių, kurios didina jų statusą. Jiems smalsu išbandyti naujus produktus, bet pirmenybę teikia tradiciniams šeimos patiekalams. Naudoja vaistus konkrečiai ligai gydyti, gydosi ilgai, užsiima profilaktika, pasitiki valstybinėmis gydymo institucijomis. „Kūdikių bumo“ vaikai kritiški, todėl konfliktuoja net su savimi.
X karta: Maištas ir savarankiškumas
Jei gimėte 1964-1983 metais, priklausote X kartai. Tai viena maištingiausių kartų, sukėlusi nemažą perversmą prieš tai buvusioje visuomenėje. Jai priklausantys žmonės nepakenčia formalumų, kuriais itin žavėjosi ankstesnė karta. X generacija apibūdinama kaip išsilavinusi, aktyvi, laiminga ir orientuota į šeimą. Moka atsiprašyti ir prisipažinti klydusi, diskutuoja ir efektyviai ieško sprendimo. X kartos atstovai moka priimti kritiką, bet nesibaimina pabaksnoti pirštu į kitų ydas. Labai savarankiški, veržlūs žmonės svajoja apie prasmingą karjerą, nebijo keistis ir mokytis. Judėjimas į priekį - pagrindinis jų gyvenimo moto. Ieško ne tik profesinio, bet ir dvasinio tobulėjimo kelio. JAV susiformavusi hipių karta skelbė taikos ir laisvės idėjas. Ši karta mano, kad nusipelnė prasmingos karjeros, laisvės rinktis. Kūrybiškai mąstančioms asmenybėms būdingas individualizmas, siekis suderinti karjerą ir asmeninį gyvenimą. Didžiulę reikšmę jiems turi išsilavinimas, darbas, pinigai ir valdžia. Lojalūs savo profesijai, o ne darbdaviui. Nori patogumo, sutinka mokėti papildomai už geresnį aptarnavimą ar kokybiškesnes paslaugas.
X karta - gimę 1966-1976 m., branda 1988-1994 m., šiuo metu jiems 45-35 m. Kartais ši karta dar vadinama „prarastąja” karta, arba „užrakto vaikais” dėl to, kad neturėjo galimybių augti namuose, nes dirbantys tėvai „atiduodavo“ į darželius, išgyveno daug tėvų skyrybų. Ji mažiausiai aktyvi politikoje, apibūdinama kaip „niekada neklausanti žinių ir nesugebanti sureguliuoti socialinių problemų”. Šios kartos žmonės yra neigikai, turintys „kas man iš to” požiūrį, tačiau tai - labiausiai išsilavinusi karta. Jiems labai svarbi prasminga karjera, informacija, laisvė rinktis, individualybė, pastovus permainų poreikis, neformali veikla. Jie save laiko visad teisiais. Darbas jiems - antraeilė vertybė po asmeninio gyvenimo. Jie lojalūs ne darbdaviui, o profesijai ir paklūsta tik tuomet, kai suvokia pavaldumo tikslą. Tai jau supermarketų karta, kuri mėgsta išskirtinį aptarnaujančio personalo dėmesį, yra pasiruošę už jį mokėti. Tai - gurmanai, ieškantys naujų patiekalų, bet valgyt pageidauja greit ir ekonomiškai. Stengiasi gydyti simptomus, o ne ligą, tam skiria mažai laiko, pas gydytojus lankosi kritiniu atveju, mieliau renkasi mokamas gydymo paslaugas. Konfliktuoja dažnai, bet efektyviau.
Y ir Z kartos: Technologijų ir virtualybės amžius
Y karta (1984-2003 m.) - interneto, socialinių tinklų vaikai, gimę pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Jie tikisi galimybės augti, tobulėti ir neslepia didelių asmeninių ambicijų. Šiai kartai svarbi aplinkinių nuomonė, todėl daug jėgų ir laiko skiria savo įvaizdžiui, didžiulę reikšmę teikia išvaizdai. Y karta (ypač moteriškoji lytis) svajoja išlikti amžinai jauna. Jos atstovams svarbu patikti, būti žinomiems ir geresniems už kitus. Darbe Y karta yra profesionalūs ir kompetentingi specialistai: veiklūs, atviri naujovėms, pristatantys idėjas. Puikiai išmano naująsias technologijas, moka kelias užsienio kalbas, nevaržomai keliauja. Tačiau darbuotojai dažnai neturi kantrybės siekti ilgalaikių tikslų. Jaunimas trokšta greito rezultato ir pripažinimo. Nori kontroliuoti kitus, bet patys nemėgsta būti pavaldiniais. Išpopuliarėjo nauja šios kartos pramoga - apsipirkimas. Į parduotuves jaunimas keliauja su būriu draugų ir ten linksmai leidžia laisvalaikį. Jaunoji karta garsi liberaliomis pažiūromis, pavyzdžiui, daugeliui priimtinos tos pačios lyties santuokos, marihuanos legalizavimas. Virtualioje erdvėje („Skype“, SMS) sukūrė savitą bendravimo kalbą, bet tikrovėje jaunuoliai gali būti nedrąsūs ir užsisklendę. Konfliktus sprendžia lengvai ir racionaliai, nors vengia gilių ir skausmingų temų.
Y arba tūkstantmečio karta - gimę: 1977-1994 m., branda 1998-2006 m., šiuo metu jiems 34-17 m. Tai didžiausia karta nuo "Kūdikio bumo" laikų. Šios kartos atstovai, lyginant su ankstesnėmis kartomis, ypač išprusę, išmanantys technologijas, atsparūs daugeliui pardavimų akcijų, nes būtent su šiais dalykais užaugo nuo vaikystės. Jie yra įvairiapusiškesni dėl sparčios informacijos sklaidos per televiziją, internetą ir kitas technologijas. Ši karta nėra daiktų vergė, o technologijų dėka daug sparčiau įsisavina naujoves. Y karta apibūdinama taip: svarbiausia - gyvenimo būdas, o darbas turi padėti susikurti jo savitumą, darbe jie rūpinasi savo tobulėjimu ir galimybe pasiekti užsibrėžtų tikslų, ištikimybe brandos metu susiformavusiems idealams.
Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, pasaulį išvydo jauniausia - Z karta. Jai priklauso vaikai, gimę nuo 2003 metų. Pagal kartų teoriją, Z atstovų daugės iki pat 2023-iųjų. Ši generacija pasirengusi užkariauti pasaulį. Ji dar vadinama „Google“ karta, nes nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis ir žino, kur jų rasti. Atžalų laisvalaikis susijęs su kompiuterinėmis technologijomis. Pastebėta, kad mažieji kopijuoja suaugusiųjų veiklos modelį. Net vaikams ima trūkti laiko, todėl mitybai, sportui skiriama nedaug dėmesio. Kiekvienas Z kartos atstovas trokšta būti išskirtinis kolektyve. Šiuolaikinė karta nemėgsta prievartos, ilgų pamokslų ir griežtų taisyklių, apribojimų. Autoritetu tampa asmuo, pateikęs vaikams žinių, kurių jie negali rasti internete. Z karta nori, kad su jais būtų tariamasi, suaugusieji bendrautų kaip su sau lygiais. Pedagogai ir mokslininkai suka galvas, kokie bus užaugę Z vaikai. Spėjama, kad novatoriškų mąstytojų karta bus itin išsilavinusi, didelį dėmesį skirs socialiniam teisingumui ir ekologijai.
Z karta - gimę: 1995-2016 m., branda 2013-2020 m., šiuo metu jiems apie 16 metų. Nėra daug žinių, kokia bus Z karta, nes jos atstovai dar nepriėjo brandos. Dabar labai svarbu tampa suvokti, kad reikia ne tik palaikyti psichologinį kontaktą tarp kartų, bet jį pastoviai peržiūrėti, papildyti, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkos sąlygas. Jauniems lengvai pasiekiama informacija turi įtakos vertybėms, žadina socialinį aktyvumą. Deja, vyresnio amžiaus ir atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms ji sunkiai pasiekiama. Rytų Lietuvos rajonų situacija, deja, tokia. Į darbo rinką ateina visiškai nauja karta su kitokiu požiūriu į darbinius santykius, vyresniems reikia keistis. Jauni darbuotojai turi didesnes galimybes įgyti išsilavinimą užsienyje, geriau suvokia savo „ribas“ ir pasirinkimo variantus. Provincijoje sunkiausia tai, kad karta, neturėjusi galimybės išmokti naudotis elektroninio ryšio paslaugomis ir dabar keisti savo įgūdžius nelabai turi galimybių, nes kompiuteriai ir ryšių paslaugos kaimo žmogui per brangios.
Kartų palikimas ir ateities perspektyvos
Kaip ir Lietuvos, taip ir minimų rajonų, darbo rinką šiuo metu sudaro 4-ių kartų darbuotojai: tradicinės, Kūdikių bumo, X ir Y kartų. Nors demografinės, socialinės bei politinės sąlygos įtakoja, kad darbuotojai darbo rinkoje lieka vis ilgiau, bet santykis tarp kartų natūraliai keičiasi - vyresnės kartos pasitraukia, užleisdamos vietą jaunesnėms. Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dominuoja X karta. Bet pagal garsiausių pasaulio socialinių reiškinių tyrėjų pateiktus duomenis, iki 2025 m. Y kartos darbuotojai sudarys apie 75% dirbančiųjų. Taigi, mums vadovaus, pensijas užtikrins 1977-1994 metų gimimo žmonės. Šiandien yra išskiriamos keturios kartos ir jų skaičiavimas baigiasi ties 2010 metais. Kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010-ųjų? Futuristas Markas McCrindle'as siūlo juos vadinti Alfa karta. Kiekvieną savaitę visame pasaulyje gimsta 2,5 milijonai šios naujausios kartos atstovų. Anot specialisto, Alfa vaikai užaugs su planšetėmis, niekada negyvens be išmaniųjų telefonų ir visada turės galimybę savo mintis paskleisti internete per sekundę.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) pradėti demokratiniai pertvarkymai, ūkio reforma, kiti neatidėliotini valstybinių institucijų ir struktūrų kūrimo darbai. Visa tai turėjo įtakos demografiniams procesams. Juos užfiksavo 2001, 2011 ir 2021 įvykę visuotiniai Lietuvos gyventojų surašymai. Pirmaisiais nepriklausomybės metais gyventojų daugėjo ir 1992 gyveno daugiausia (beveik 3,71 milijono). Nuo 1992 gyventojų skaičius ėmė mažėti (1 lentelė); tai lėmė SSRS kariuomenės išvedimas, t. p. 1993-94 šiek tiek padidėjęs pradėjo mažėti ir Lietuvos kaimo gyventojų skaičius. Nuo 1994 (pirmą kartą taikiu metu) prasidėjo depopuliacijos procesas (1 diagrama): 1994 tūkstančiui gyventojų gimė 11,6, mirė 12,7, 2022 - gimė 7,8, mirė 12,1 žmonių. 1990-2022 natūralusis gyventojų prieaugis sumažėjo nuo +17 100 (+4,6 ‰) iki -20 800 (-7,4 ‰). Žemiausi natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai fiksuoti 2021 - -24 400 (-8,7 ‰) žmonių (2 lentelė). Gimstamumas mažėja dėl gyventojų emigracijos, COVID‑19 pandemijos, grėsmių Lietuvos saugumui, t. p. Dėl šių ir kitų priežasčių 1990-2022 vienos moters pagimdytų vaikų skaičius sumažėjo nuo 2,03 iki 1,27 (2 diagrama). Sumažėjo ir vaikų skaičius šeimoje: 1990 trečiųjų šeimoje gimusių vaikų buvo 6150, 2006 - 2930, 2015 - 3341, 2021 - 2909. Gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo nuo 69,4 metų (1990) iki 75,3 metų (2022; vyrų - 70,9, moterų - 79,6). Lietuvos gyventojų mirtingumas 1990-2007 didėjo (nuo 39 800 iki 45 600) daugiausia dėl vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimo, vėliau mažėjo dėl bendro gyventojų skaičiaus mažėjimo (2022 mirė 42 844 žmonės). Didžiausias mirtingumas 2022 buvo dėl kraujotakos sistemos ligų (52,4 %), išeminės širdies ligos (31,3 %), piktybinių navikų (18,4 %), cerebrovaskulinės ligos (12,7 %), COVID‑19 (6,1 %). Išorinės mirties priežastys sudarė 5,4 %.
| Rodiklis | 1990 m. | 2006 m. | 2015 m. | 2021 m. | 2022 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| Gimusių vaikų skaičius (vienai moteriai) | 2,03 | - | - | - | 1,27 |
| Trečiųjų vaikų skaičius šeimoje | 6150 | 2930 | 3341 | 2909 | - |
| Gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metai) | 69,4 | - | - | - | 75,3 |
| Mirusių žmonių skaičius | 39 800 | - | - | - | 42 844 |
