Demokratinis ugdymas - tai alternatyvaus ugdymo forma, grindžiama suaugusiųjų ir vaikų lygybės, abipusės pagarbos bei mokinių laisvės rinktis ugdymo turinį principais (IDEA).
Demokratinę tvarką ir demokratines vertybes palankiai vertina dauguma Lietuvos žmonių. Jie tiki, kad demokratija yra tinkamiausia santvarka mūsų šaliai. Bet tai nėra duotybė. Ar šalies piliečiai turi mokytis demokratijos? Ar reikia demokratijos mokyti vaikus? Nuo mokyklos? O gal nuo darželio?
„Demokratinės vertybės yra individualizmas, siekiantis sudaryti sąlygas kiekvieno individo potencialų realizavimui. Lygybės idėja suprantama kaip asmens talento ir pareigų lygybė, kaip kiekvieno individo lygios galimybės pasirenkant, ir laisvė, leidžianti save realizuoti laisvai, pozityviai veikiant ir dinamiškai bei konstruktyviai darbuojantis. Tai pamatinės demokratijos vertybės, kurios žmogui turi būti diegiamos nuo pat mažų dienų.
Mūsų siekis - ugdyti visapusišką asmenybę ir padėti skleistis unikaliems vaiko gebėjimams. Vaikai - nepaprastos, stebuklingos asmenybės, su savo talentais, gebėjimais ir norais. Būtina juos pamatyti, kiekvieną išklausyti, leisti išsakyti savo nuomonę, rinktis norimą veiklą ir jokiu būdu neriboti.
Vilniuje lankėsi ES „Erasmus+“ programos tarptautinio projekto „Demokratija vaikų darželyje“ partneriai iš Švedijos, Kroatijos, Turkijos ir Ispanijos ikimokyklinių įstaigų. Svečiai viešėjo pas „Taškiaus“ vaikus. Grupėse jie pamatė šviesias, estetiškas patalpas, suskirstytas atskiromis erdvėmis, kuriose vaikai renkasi veiklą pagal savo pomėgius bei norus. Savo erdves turi mąstytojai - matematikai, lyrikai - žodžio mylėtojai, gamtininkai - pavasarinių daigelių sodintojai, menininkai. Kiekvienas randa jam mielą veiklą. Mažieji gali rinktis ir ką valgyti - ar daugiau salotų, mėsytės ar košės… Lygiavos ir ribojimų čia nėra.
Pedagogai iš užsienio viešėjo ir vaikų darželyje „Klaužada“. Jie pamatė, kaip čia dirbama pagal projektus, kur vaikui suteikiama laisvė rinktis veiklą, jos pobūdį, intensyvumą. Šio mėnesio tema darželyje kaip tik apie Lietuvą. Tad svečiai plačiau sužinojo apie gintarą, jo savybes, kaip jis išgaunamas. Jie mielai stebėjo ir įsitraukė į šešėlių teatrą ir sužinojo legendą „Gedimino sapnas“, stebėjo, kaip vaikai muzikuoja pagal „Conmusic“ programą.
Vaikų darželio „Klaužada“ direktorės pavaduotoja ir projekto koordinatorė Živilė Gončerovaitė sako: „Daug dėmesio skiriame vaikų jausmams, jų intelekto ugdymui. Labai svarbu asmeninė laisvė. Norime, kad vaikai būtų laisvi, kad gebėtų išsakyti savo nuomonę, kad kiti gerbtų tą nuomonę, pripažintų ją, kad vaikas gebėtų pasirinkti, pasakyti savo sprendimą.
Projekte dalyvaujantys pedagogai džiaugiasi, kad projektas yra tarptautinis ir jie turi galimybę demokratiją vaikų darželyje diegti pasinaudodami kitų šalių patirtimi. Esame jauna, besikurianti demokratiška visuomenė, dar neturinti tokių gilių demokratijos tradicijų kaip Skandinavija ar JAV. Labai pravartu pasimokyti iš senosios demokratijos atstovų, kaip stiprinti supratimą apie demokratiją, skiepyti demokratines vertybes nuo mažų dienų ir kurti šiomis vertybėmis grįstus santykius su savo mažaisiais draugais. Tad projekto partneriai dalinosi patirtimi, analizavo ir bandė atrasti inovatyvius sprendimus, kaip demokratiją sustiprinti kiekvienos šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
„Erasmus+“ programą ir kitas Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamas iniciatyvas švietimo ir profesinio mokymo srityje administruojančio Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorius Liutauras Ivoška teigia, kad socialinių ir pilietinių gebėjimų gerinimas yra populiari tarptautinių projektų tema. „Projekto „Demokratija vaikų darželyje“ patirtis tikrai sėkminga ir verta pasekėjų. Smagu, kad ji auginama ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Pedagogika yra edukologijos mokslo šaka, stambi mokslo sritis, kuri skyla į konkrečias amžiaus tarpsnių sritis, iš kurių viena ir yra ikimokyklinė pedagogika. Tai mokslas apie ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą/-si, jo dėsningumus, būdus, metodus. Pedagogų vaidmenys: Vadybininkas (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), Tyrėjas, Novatorius, Metodininkas, Socialinis pedagogas, Bendradarbiaujantis kolega, Lyderis, Patyręs vyresnysis draugas.
Pirmasis vaikų darželis Lietuvoje įsteigtas Klaipėdoje 1847 metais, veikiamas dviejų kultūrų - lietuviškos ir vokiškos. Ugdymas jame rėmėsi F. Frėbelio (1782-1852) filosofija ir praktika. XX amžiaus pradžioje - daugumoje privatūs darželiai steigiami. Mažų vaikų ugdymas - paliktas šeimai. Juridiškai vaikų darželis įteisintas 1936 metais. Darželiuose - auklėjama tautos dvasia, lietuvių kalba.
Ikimokyklinio ugdymo kaitos tendencijos Lietuvoje
Ikireforminis laikotarpis iki 1990 m.
- Svarbiausia buvo perteikti vaikui dalykines žinias.
- Vaikas kaip ugdymo proceso objektas.
1989 metai - LR vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija
- Atgavus nepriklausomybę, keičiasi požiūris į vaiką, vaikystę, ugdymą, šeimą.
- Pagrindinis vaidmuo ugdyme - šeimai, ikimokyklinis ugdymas - pagalbos šeimai forma.
1990-1993 m.
- Įstaigų sparčiai mažėja (darželių reorganizacija į mokyklas-darželius), mažėja ir darbo vietų juose.
- Darželiuose pradedami demokratijos, decentralizacijos procesai, taikomi pasaulyje pripažinti ugdymo metodai.
- 1991-1993 metais naujos vaikų darželių programos.
1997 metai - Poreforminis laikotarpis
- Ikimokyklinio ugdymo įstaigų atgimimas (auga jų poreikis, steigiasi pirmosios privačios įstaigos).
- Ugdytiniai kuria visapusį vaiko vystymąsi stimuliuojančią aplinką.
Šiandienos situacija
- Mokyklos - darželiai reorganizuojami į lopšelius-darželius.
- Mokyklose steigiami daugiafunkciniai centrai.
- Sparčiai steigiami privatūs darželiai, dienos centrai.
- Valstybė skatina privačių įstaigų steigimą.
- Ikimokyklinio ugdymo įstaigose - ugdymo metodų įvairovė.
- Orientuota į patirtinį vaiko ugdymąsi, asmenybės galių plėtotę.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pokyčiai švietimo reformos metu:
Laikotarpis iki reformos
- Ikireforminės programos (1980-1990) - Orientuotos į vaiko akademinius pasiekimus;
- Dėstoma atskirais dalykais;
- Žinios pagrindas;
- Siekiama standartinių, vienodų vaikų žinių bei gebėjimų: vienodos užduotys, panašūs rezultatai - visi vaikai vienodi;
- Siekiama.
Kas sąlygojo ikimokyklinio ugdymo kaitą?
- Noras, kad šeima grįžtų kaip ugdytojas;
- Bendradarbiavimas su šeima;
- Individualizavimas;
- Veiklų suliejimas;
- Naujas turinys.
Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija: svarbiausios kaitos tendencijos, svarbiausių reformos idėjų diegimas.
- (Sovietmečio problemos: šeimos nušalinimas nuo ugdymo; ugdymas kaip mokykloje; nebuvo galimybių namuose ilgiau auginti vaiką; žemas pedagogų išsimokslinimas, intelekto lygis; žaidimų stoka; pedagogų nuolankumas, pasyvumas; centralizuotas ugdymas (viskas bendra su visa grupe, vienas modelis); žodiniai metodai: darbas su visa grupe, o ne su kiekvienu atskirai).
Ikimokyklinio ugdymo programos:
- Programos iki švietimo reformos; (Ugdymas orientuotas į pasiekimų lygį; pagrindas - žinios; siekiama puikumo testuose; viskas vienoda, vaikai vienodi).
- Pirmosios poreforminės (1992-2007 m.) programos; (Alternatyvios, atskiros, autorinės, valstybinės). (Aplinkos kūrimas; orientuotas ugdymas į vaiko aktyvumą, veiklą; bendradarbiavimas su šeima).
- Skatinamas įvairiapusis ugdymas, programų turinys orientuota į vaiko pasaulio pažinimo būdus. (Ugdyti vaiką per patirtį).
- Ugdymo individualizavimas, diferencijavimas, visapusis ugdymas, ugdymas grindžiamas konstruktyvizmo, laisvojo ugdymo teorija, tenkinti visus esminius vaiko poreikius.
Individualių ikimokyklinio ugdymo programų rengimas (2005-2007 m.):
- Teisinis pagrindimas, tikslas. (Iniciatorius LR - ŠMM 2005m.; tikslas - įstaigų atsiskleidimas).
Valdorfo pedagogika - tai vientisa vaikų ugdymo sistema, taikoma ikimokyklinėse institucijose (nuo 3, kai kur - nuo 1,5 metų iki 7 metų) ir bendrojo lavinimo mokyklose nuo 1 iki 12 klasės. Jos metodai remiasi austrų pedagogo ir filosofo Rudolfo Steinerio (1861 - 1925) sukurta antroposofine antropologija, giliu vaikystės amžiaus tarpsnių suvokimu (kiekvienam amžiaus tarpsniui taikomi saviti pedagoginiai principai) bei nuodugniu kiekvieno pedagogo vaikų stebėjimu, empiriniais tyrimais, jų analize ir asmenine patirtimi.
Antroposofija suformuoja epistemiologinį ir antropologinį Valdorfo pedagogikos pagrindą, tačiau jos turinio nėra mokoma mokyklose. Ji suteikia pedagogams idėjų, kurios juos įkvepia kūrybingai dirbti. Esminis antroposofijos aspektas yra individo dvasinė raida. R.Steinerio žmogaus prigimties suvokimas sudaro centrinę filosofijos, vadinamos antroposofija, dalį.
Valdorfo pedagogika yra nukreipta paremti subalansuotą individo vystymąsi. R.Steineris, kurdamas Valdorfo ugdymo pagrindus, siekė, kad ugdymo programa veiktų vaiką harmonizuojančiai. Ta prasme Valdorfo programai keliamas fundamentalus terapinis uždavinys.
Valdorfo pedagogika siekia:
- Puoselėti kiekvieno vaiko sveiką raidą.
- Suteikti jam galimybę realizuoti savo potencialius sugebėjimus.
- Padėti vaikui išplėtoti įgūdžius, reikalingus visuomenės plėtrai.
Vienas iš ugdymo programos uždavinių yra sudaryti vaikui sąlygas susidurti su jo brandą atitinkančiais sunkumais („mesti jam tinkamą iššūkį“), tuo stimuliuojant jo vidinių galių skleidimąsi. Kitas uždavinys yra palaikyti, stiprinti, įtvirtinti besiformuojančius vaiko gebėjimus, sudaryti sąlygas saugiai vystytis jo vidiniam gyvenimui. Dviejų pastarųjų uždavinių pusiausvyra leidžia išplėsti vaiko „artimiausio vystymosi zoną“, kaip ją įvardijo rusų psichologas Levas Vygotskis.
Valdorfo pedagogikoje pagrindiniai akcentai tenka trims aspektams:
- Sveikam vaiko asmenybės vystymuisi, amžiaus tarpsnių dėsningumams, kitaip tariant, sveiko individo raidos archetipui.
- Vaiko individualumui, vaiko stebėjimui, pedagoginiams - psichologiniams tyrimams ir jų analizei. Stengdamasis įžvelgti vaiko individualybę, pedagogas pats turi nuolat tobulėti ir mokytis.
- Harmoningam socialiniam klimatui tarp suaugusiųjų ir tarp vaikų sukūrimui.
tags: #demokratines #ikimokyklines #pedagogikos #bruozai
