Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra esminis dokumentas, reglamentuojantis vaikų teises ir jų apsaugą šalyje. Šis įstatymas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti geriausią įmanomą aplinką vaikų augimui ir vystymuisi. Įstatymo 1 straipsnio 3 ir 8 dalys, 6 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalis, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis įsigalioja 2020-01-01.
Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime vieną iš svarbiausių šio įstatymo principų - 5 principą, kuris yra skirtas vaikų darbo panaikinimui.
5 Principas: Siekis Panaikinti Vaikų Darbą
Vaikų darbas yra opi problema visame pasaulyje, pažeidžianti vaikų teises, jų sveikatą ir galimybes mokytis bei tobulėti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 principas aiškiai apibrėžia valstybės įsipareigojimą kovoti su bet kokia vaikų išnaudojimo forma, įskaitant ir vaikų darbą. Šis principas remiasi tarptautiniais susitarimais ir konvencijomis, kurių tikslas - užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo ekonominio išnaudojimo ir bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jų sveikatai, saugumui ar moraliniam vystymuisi.
Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas svarbus, nes vaikai yra ne tik mūsų visuomenės ateitis, bet ir dabartis. Vaiko teisių samprata formuojama iš supratimo požymių, pagal kuriuos vaiką galima atskirti nuo suaugusio asmens, taip pat suvokimas vaiko, kaip teisių turėtojo ir supratimas pagrindinių vaiko teisių apsaugos principų.
Vaikystė - tai socialinė kategorija, skirianti vaikus nuo suaugusiųjų. Vaiko teisinis statusas - tai vaiko teisių ir pareigų vienovė. Pagrindiniai vaiko teisių apsaugos principai yra svarbūs formuojant visuomenės požiūrį į vaikus ir jų teises.
Vaiko teisių siejamumas su ypatingu žmoniškumo pažinimo ir visuomeninės veiklos sritimi prasidėjo praėjus keliems dešimtims metų. Vaiko teisės yra žmogaus teisės. Vaiko teisės apima: vaiko kaip individo apsaugą, ir aplinkos, kurioje visiems vaikams užtikrinamas pilnavertis vystymasis, kūrimą. Vaiko teisės rodo universalią bei ypatingą vaikystės statusą. Specifinė vaiko padėtis visuomenėje lemia būtinybę aiškiai nustatyti jo teisių turinį, bei sukurti teisines prielaidas vaiko teisių įgyvendinimui.
Ilgesnį laiką visuomenė į vaikus žvelgė kaip į „mažus suaugusius“, kuriems svarbiausia fiziškai subręsti. Visuomenei prireikė ilgo istorinio tarpsnio, kad pakeistų požiūrį ir elgesį vaiko atžvilgiu. Tik XX a. devintajame dešimtmetyje vaikui gavus teisių turėtojo statusą, vaiko padėtis visuomenėje pradėjo keistis.
Kaip 5 Principas Veikia Praktikoje?
5 principo įgyvendinimas apima keletą svarbių aspektų:
- Teisės aktų užtikrinimas: Valstybė privalo užtikrinti, kad galiojantys teisės aktai, draudžiantys vaikų darbą, būtų veiksmingai įgyvendinami ir kad būtų taikomos griežtos sankcijos už jų pažeidimus.
- Švietimas ir informavimas: Svarbu šviesti visuomenę apie vaikų darbo pavojus ir skatinti supratimą apie vaikų teises. Tai apima informacines kampanijas, skirtas tėvams, darbdaviams ir patiems vaikams.
- Socialinė parama: Valstybė turi teikti socialinę paramą šeimoms, kurioms gresia vaikų įtraukimas į darbą dėl ekonominių sunkumų. Tai gali būti finansinė parama, profesinis konsultavimas ir kitos socialinės paslaugos.
2024 m. liepos 11 d. pranešimas žiniasklaidai skelbia apie Seimo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuo lapkričio 1 d. įpareigojami asmenys, ketinantys užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Darbdaviai privalės tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o atitinkamos institucijos vykdyti darbdavių priežiūrą. Tokiu būdu siekiama maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus.
Pasak Seimo narės Monikos Navickienės, šiuo įstatymu žengiamas didelis žingsnis į priekį dėl geresnės vaikų apsaugos nuo seksualinio smurto. Su šiuo įstatymu atsiranda ne tik pareiga asmeniui, ketinančiam dirbti su vaikais, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, tačiau ir darbdaviams prievolė reikalauti, kad toks asmuo turėtų kodą, taip pat atsiranda galimybė ir vaikų tėvams tikrinti individualiai dirbančius asmenis su vaikais, ar aukles, ar korepetitorius, ar būrelių vadovus.
Šiuo metu asmenims draudžiama dirbti su vaikais, teikti paslaugas, savanoriauti, jei jie buvo teisti už seksualinius nusikaltimus, tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokie asmenys yra įtraukiami į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Priimtais pakeitimais siekiama ir supaprastinti procedūras, ir užtikrinti atsakomybę, pareigą ir prievolę tikrinti visus, kurie dirba su vaikais.
Kiekvienas asmuo, kurio darbas susijęs su vaikais, galės nemokamai jam patogiu būdu (bus galima ir per elektroninių paslaugų portalą) gauti QR kodą ir jį parodyti darbdaviui. Įstaigos vadovas tikrinti asmenų, kurių veikla susijusi su vaikais, QR kodo galiojimą privalės ne tik prieš įdarbindamas, bet ir vėliau periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.
Už nustatytų pareigų nevykdymą nutarta nustatyti ir administracinę atsakomybę. Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus grės nuo 300 iki 500 Eur, o už pakartotinį - nuo 500 iki 1 tūkst. Eur bauda. Didesnė bauda grės tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad veiklą vykdo teistas asmuo - nuo 3 iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai - nuo 5 iki 6 tūkst. Eur.
Priimtomis pataisomis taip pat bus įtvirtinamas draudimas dirbti su vaikais, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas asmeniui ne tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimus, bet ir padariusiam seksualinius nusikaltimus, bet atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiam kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, esant lengvinančioms aplinkybėms ir kt.
Darbdaviai, priimančiosios organizacijos, juridiniai asmenys, pasitelkiantys asmenis teikti paslaugas ar priimantys asmenis atlikti praktiką, stažuotis, teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą pirmą kartą turės patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m.
Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų ar paauglių amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, taip pat ir darbo sutarties sudarymui. Net ir su 14 metų amžiaus asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos bei darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas. Pabrėžtina, kad vaikas gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.
Jauniems asmenims svarbu žinoti, kokia gali būti jų darbo laiko trukmė. Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku - iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. Vaikų darbas draudžiamas šiomis valandomis: nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais - nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas.
Turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų. Paauglių darbas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto draudžiamas. Turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį.
| Amžius | Darbo laikas (ne mokslo metais) | Darbo laikas (mokslo metais) | Draudžiamas darbo laikas |
|---|---|---|---|
| 14-17 m. | Iki 6 val. per dieną, 30 val. per savaitę | Iki 12 val. per savaitę (2 val. per dieną mokyklos lankymo dienomis, 6 val. per dieną ne mokyklos lankymo dienomis) | Nuo 20 val. iki 6 val. ryto; nuo 6 iki 7 val. prieš pamokas |
Asmens branda yra sunkiai apibrėžiama tiek psichologiniu, tiek sociologiniu, tiek ir teisiniu požiūriu. Vaiko samprata negali būti radikaliai atskirta nuo bendrosios žmogaus sampratos. Nors tarp jų egzistuoja akivaizdūs skirtumai, susiję su psichologinėmis, socialinėmis, biologinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, vaikystę reikėtų suvokti kaip tam tikrą žmogaus vystymosi stadiją.
