Apvaisinimas - tai dviejų skirtingų tipų lytinių ląstelių, moteriškos kiaušialąstės ir vyriško spermatozoido, susijungimas, kurio metu susidaro zigota, naujo organizmo pirmoji ląstelė. Šis procesas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje. Nors lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka didelis kiekis spermatozoidų, tik nedidelė jų dalis pasiekia tikslą ir turi potencialą apvaisinti kiaušialąstę.
Spermą sudaro sėklos plazma ir spermatozoidai. Norint, kad įvyktų apvaisinimas, abu šie komponentai turi būti geros kokybės. Spermatozoidų kokybė priklauso nuo jų konsistencijos ir judrumo. Nors visiškai normalu, kad dalis spermatozoidų yra ne visai tinkamos formos, tai paprastai neturi didelės įtakos apvaisinimo procesui, nes šie spermatozoidai retai pasiekia kiaušialąstę. Taip pat, iki ketvirtadalio spermatozoidų gali būti negyvi, ir tai laikoma norma.
Spermatozoidų kiekis ir judrumas yra itin svarbūs, nes jiems tenka įveikti nemažą atstumą nuo ejakuliacijos vietos iki kiaušialąstės. Daugeliui spermatozoidų tai nepavyksta. Kai kurie mokslininkai netgi teigia, kad egzistuoja specializuoti spermatozoidai, kurie atlieka "kelio ruošimo" funkciją kitiems.
Spermatozoidų kokybės vertinimas
Spermatozoidų kokybė matuojama pagal kelis rodiklius:
- Spermos kiekis: 20 milijonų spermatozoidų mililitrui skysčio.
- Sėklos tūris: 2 mililitrai skysčio vienai ejakuliacijai.
- Bendras spermatozoidų skaičius ejakuliacijoje: 40 milijonų spermatozoidų vienai ejakuliacijai.
- Gyvybingumas: 75 procentai spermatozoidų turėtų būti gyvybinga.
- Normali forma: 30 procentų spermatozoidų turėtų būti normaliai atrodantys.
- Judrumas: 25 procentai spermatozoidų turėtų būti greitai judantys, o 25 procentai - judantys pirmyn.
Blogos spermos rodikliai apima mažiau nei 13,5 milijono spermatozoidų vienam mililitre skysčio, mažiau nei 9 procentai normaliai atrodančių spermatozoidų, ir mažiau nei 30 procentų spermatozoidų, judančių pirmyn.
Svarbu žinoti, kad spermos kokybė gali svyruoti netgi to paties vyro organizme. Tai gali priklausyti nuo streso, sėklidžių temperatūros, mitybos, medikamentų ir žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. Dėl šių priežasčių, tiriant spermą, paprastai imami keli mėginiai skirtingomis dienomis.
Spermatozoidų įvairovė ir tinkamiausia forma
Spermatozoidai nėra vienodi. Jie gali skirtis savo forma: pasitaiko spermatozoidų su kreivomis galvomis, susisukusiomis uodegomis, dvigubomis galvomis ar kitokiais pakitimais. Geriausiai apvaisinimui tinkamas ilgas spermatozoidas su nesusisukusia uodega ir vidutinio dydžio galva.
Veiksniai, turintys įtakos spermos kokybei
Vyrų spermos kokybė bėgant metams paprastai prastėja. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis vyrų turi prastos kokybės spermą. Be jau minėtų veiksnių, tokių kaip stresas ar žalingi įpročiai, spermos kokybei gali turėti įtakos ir:
- Gyvenimo būdas: sveikas gyvenimo būdas, vengimas didelio karščio (pvz., saunos) ir streso mažinimas gali pagerinti spermos kokybę.
- Genetika: kai kuriais atvejais, prasta spermos kokybė gali būti nulemta genetinių veiksnių, kurių pagerinti neįmanoma.
- Sėklidžių temperatūra: per didelis karštis gali neigiamai paveikti spermatozoidų gamybą.
Kai kurių vyrų spermoje visai nerandama spermatozoidų, o tai yra viena iš nevaisingumo priežasčių. Tokiu atveju, deja, pakeisti situacijos nepavyksta.
Kaip duoti spermos mėginį
Spermatozoidų donorystė ir pagalbinis apvaisinimas
Spermatozoidų donorystė yra svarbi pagalbinio apvaisinimo proceso dalis, leidžianti susilaukti vaikų poroms, kurioms kyla sunkumų natūraliai pastoti dėl vyro nevaisingumo. Donorystės procesas yra griežtai reguliuojamas, o donorų spermą sudaro sveiki ir jauni vyrai, kurie praeina daugybę medicininių patikrinimų. Naudojant donoro spermą, atliekama apvaisinimo procedūra, kuri gali būti:
- In vitro fertilizacija (IVF): kiaušialąstės apvaisinamos spermatozoidais laboratorijoje ir vėliau perkeliami į moters gimdą.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstės vidų, naudojamas esant itin prastai spermos kokybei.
- Intrauterininė inseminacija (IUI): paruošta sperma įšvirkščiama į moters gimdą.
Donorystės ląstelės gali būti naudojamos tik dirbtiniam apvaisinimui, o pagalbinio apvaisinimo įstatymas nustato sąlygas, kuriomis turi būti sunaikintos nepanaudotos lytinės ląstelės. Donorų duomenys saugomi specialiuose registruose ir nėra viešai prieinami, o donoro tapatybė nėra atskleidžiama recipientams.
Spermos kokybės gerinimas yra svarbus žingsnis siekiant sėkmingo apvaisinimo, tiek natūraliu būdu, tiek per pagalbinio apvaisinimo procedūras.
| Rodiklis | Geros spermos normos | Blogos spermos rodikliai |
|---|---|---|
| Spermatozoidų kiekis (mln./ml) | ≥ 20 | < 13.5 |
| Sėklos tūris (ml) | ≥ 2 | Nenurodyta |
| Bendras spermatozoidų skaičius (mln./ejak.) | ≥ 40 | Nenurodyta |
| Gyvybingumas (%) | ≥ 75 | Nenurodyta |
| Normali forma (%) | ≥ 30 | < 9 |
| Judrumas pirmyn (%) | ≥ 25 | < 30 |
Kiekvienos poros, planuojančios šeimos pagausėjimą, susiduria su klausimu, kada yra didžiausia tikimybė pastoti. Svarbu suprasti moters mėnesinių ciklo ypatumus ir vaisingumo laikotarpį. Ovuliacija - tai ciklo etapas, kai subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas. Nors ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną, tai gali skirtis priklausomai nuo ciklo trukmės.
Tikimybė pastoti per mėnesines yra labai maža, tačiau ne visai nulinė. Jei mėnesinės trunka ilgai, o ovuliacija įvyksta netrukus po jų, sperma gali "išlaukti" kiaušinėlio ir įvykti apvaisinimas. Specialistai nerekomenduoja naudoti mėnesinių kaip natūralios kontracepcijos.
Galite pastoti iškart po mėnesinių, nes sperma gali išgyventi iki penkių dienų. Jei ciklas trumpas (21-24 dienos), ovuliacija gali įvykti jau 8-10 ciklo dieną, todėl pastojimo tikimybė išauga.
Didžiausia tikimybė pastoti yra per ovuliaciją arba jos metu. Tačiau svarbu žinoti, kad kiaušinėlis gyvybingas tik apie 12-24 valandas po ovuliacijos. Todėl lytiniai santykiai per 36 valandas iki ovuliacijos yra pats palankiausias metas.
Po ovuliacijos tikimybė pastoti tampa maža, nes gimdos kaklelio gleivės sukietėja ir sudaro kamštį, kuris trukdo spermai patekti į gimdą.
Nustatyti ovuliaciją galima stebint gimdos kaklelio pokyčius, išskyras, pajutus skausmą ar diskomfortą, pastebėjus libido padidėjimą ar krūtų jautrumą. Ovuliacijos testai taip pat gali padėti nustatyti tikslų ovuliacijos laiką.
Nevaisingumui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, įskaitant hormoninius sutrikimus, amžių, gyvenimo būdą, stresą, mitybą ir žalingus įpročius. Sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba ir streso valdymas yra svarbūs tiek moters, tiek vyro vaisingumui.
tags: #keliu #spermatozoidu #reikia #kiausineliui #apvaisinti
