Straipsnyje panagrinėsime iškilaus asmens - Vytauto Skruibio - biografiją, jo gyvenimo kelią ir pasiekimus.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
V. Skruibis gimė mažame kaime, kuriame vyravo lenkiška kultūra. „Tėtis pase buvo lietuvis, mama - lenkė. Visas kaimas buvo lenkiškas ir visi kalbėjo lenkiškai, tik dainavo lietuviškai. Šeima buvo religinga, kiekvieną sekmadienį lankydavosi bažnyčioje.
Pasak V. Skruibio, vaikystė nebuvo lengva. „Vieno kambario butas, be jokių patogimų. Kolonėlė vandens lauke, tualetas už 200 metrų, mūrinis su trim skylėm. Koklinė krosnis buvo kambary, ja rūpindavosi tėvas.“
V. Skruibis atsimena, jog vaikystėje vieninteliu rimtu hobiu jis laikė žvejybą, kuri padėjo ne tik likti užsiėmusiam, bet džiugindavo ir namiškius.
Mokykliniai metai
V. Skruibis prisimena savo nenorą lankyti mokyklą. „Labai į mokyklą eiti nenorėjau, baisiai verkiau, trypiau, klykiau, buvo liūdnas vaizdas. Tėvas mane išmokė kelių žodžių: kai duosiu, tai žinosi. Tai aš tuos įsikaliau.“
„Paauglystė buvo sumišusi su pomėgiu žvejoti, į mergaites irgi žiūrėjau, bet kažkodėl man patikdavo tik tos, kurios gerai mokėsi. Tai vieną, tai kitą buvau įsižiūrėjęs, bet tik iš tolo. Iš arti man buvo tik žvejyba. Paskutinėje klasėje bendraklasė pakvietė mane į gimtadienį, sakė, kad bus sauso vyno.“
Studijos ir karjeros pradžia
Po mokyklos didžiausia Vlado bėda tampa nenoras tarnauti sovietų kariuomenėje. Už viską labiau jis norėtų dainuoti operoje, kaip Virgilijus Noreika, bet nedrįsta.
„Mane į konservatoriją priėmė su viena sąlyga: kad išmokčiau šnekėti lietuviškai, nes visos mano balsės buvo ilgos, priebalsiai netaisyklingi. „Padėjo „blatas“, buvo toks žodis anksčiau. Vladislovas Blinstrubas į spektaklį pakvietė katedros vedėją Ireną Vaišytę. Vaidinau vieną iš pagrindinių vaidmenų, vėliau buvo šokiai, o per juos Irena pagyrė mano vaidmenį, bet nesakė stoti. Kai įstojau vis matydavau ją ir specialiai šypsodavausi. Rudzinskas vis klausdavo, ko dantis rodau, o aš atsakydavau - noriu jums patikti. Savy atradau netikėto lengvo įžūlumo.“
„Nenutolau nuo žvejybos, savų pramogų, buvau įsimylėjęs mergaitę iš Kauno, praleisdavau paskaitas. Sakė, kad dirbsime tik televizijoje ir niekur daugiau, o televizija mums buvo kaip kapinės. Su profesija baigta.“
„Buvo toks įspūdis, negalėjau patikėti, kad artistai taip gali vaidinti ir man atrodė, kad tai yra mano svajonių teatras. Toks jis ir buvo. Bet gavau šaukimą, buvau iš tų nedaugelio, kuris iš tiesų tarnavo tikroje kariuomenėje Baltarusijoje, raketinėje bazėje.“
„Gintauto Žilio spektaklyje „Trys seserys“ vaidinau Rode. Jis pasirodo du ar tris sykius, šiek tiek pabrazdina gitara, ką aš šiek tiek mokėjau, dar konservatorijoje grojau. Vėliau buvo masuočių, neketinau iš karto užimti kažkokios pozicijos teatre.“
17-metis Rolandas Rastauskas parašo pjesę „Lenktynių aitvaras“, kurioje rokenrolo muzikos fone deklamuojamos amerikiečių poeto Ginsbergo eilės.
„Mindaugas Urbaitis parašė dainas, aš dainavau, buvau vienas iš pagrindinių. Kadangi tai buvo psichodelinė pjesė, tai visko ten buvome prigalvoję. Gintautas Žilys sugalvojo, kad net mušimės scenoje iš tikrųjų. Mėgdavome versti vienas kitą, o to niekada nebūdavo.“
Darbas su režisieriumi E. Nekrošiumi
Aktoriui toliau sekasi ir profesiniame gyvenime, jis dirba su režisieriumi E. Nekrošiumi. Faustas, Otelas...
„Nežinau su kuo čia gali sulyginti, suvaidinti Otelą reiškia tą patį, kas pagauti labai didelę žuvį arba sutikti labai gražią moterį. Man visada būdavo šventė pabaigti spektaklį. Laikotarpis dirbant su E. Nekrošiumi buvo pasididžiavimo laikotarpis.
Tragiška žūtis Belgijos atvirajame parasparnių čempionate
Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacijos prezidentas 52 metų V. Skruibis užsimušė šeštadienį netgi nespėjęs užsiregistruoti Belgijos atvirajame parasparnių čempionate.
Varžybų dalyvių registracija turėjo prasidėti vakare, o vidurdienį vieno labiausiai patyrusių Lietuvos pilotų parasparnis nukrito kalnuose.
Krintantį parasparnį matė tuo metu ant kalno stovėjusi kito piloto - Kauno skraidymo klubo „Skrydis kartu“ vadovo Dariaus Lukoševičiaus - žmona.
Ieško liudininkų
Apie nelaimę iš karto buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu, bet atvykę gelbėtojai V. Skruibiui padėti nebegalėjo.
Kaip kilo ir krito V. Skruibio pilotuojamas parasparnis, kiti Lietuvos pilotai nematė. Į varžybų vietą ežerų nusėtame Le Gran Bornano rajone anksčiau atvykęs V. Skruibis treniravosi vienas.
„Sunku spėlioti, kokios galėjo būti nelaimės priežastys. Laukiame Prancūzijos ekspertų išvadų, o patys ieškome pilotų, kurie galėjo matyti šį įvykį. Tuomet būtų aiškiau - dėl techninių ar kokių kitų problemų galėjo įvykti nelaimė“, - pirmadienį „Lietuvos rytui“ sakė šiuo metu Prancūzijoje esantis D. Lukoševičius.
Komanda planų nepakeitė
Į Prancūzijos kalnuose vykstančias varžybas Lietuvos pilotai atvyko su šeimomis. V. Skruibis buvo atvažiavęs vienas.
„Vytautas buvo labai energingas, linksmas, todėl pradžioje buvo tikrai smagu. Dabar labai liūdna, bet varžybose dalyvaujame“, - taip apie lietuvių pilotų nuotaikas kalbėjo D. Lukoševičius.
Čempionato organizatoriams buvo pranešta apie lietuvio piloto žūtį, tačiau renginio tai nesutrikdė, nes nelaimė įvyko ne varžybų metu.
V. Skruibio palaikų pargabenimu rūpinasi jo šeimos nariai.
Be prisiregistruoti nespėjusio V. Skruibio, parasparnių čempionate tarp 140 pilotų dalyvauja dar trys lietuviai: D. Lukoševičius, Donatas Adžgauskas ir Rasa Grigoraitienė. Sekmadienį trečiąją vietą iškovojęs D. Adžgauskas vakar nestartavo dėl sveikatos problemų.
Jautėsi lyg paukštis
Prancūzijos pareigūnų išvadų laukia ir Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija, kuriai V. Skruibis vadovavo nuo praėjusių metų kovo.
Oficialiai skelbiama, jog šiais metais jis dalyvavo vienuolikoje varžybų, o parasparniu yra nuskridęs per tūkstantį kilometrų.
„Mane itin žavi tylus, begarsis sklendimas, nes skraidau laisvo skrydžio bemotoriais parasparniais. Šitaip tyliai sklendžiant pavyksta įsitraukti į skrydį su paukščiais, kurie, beje, laikosi tokių pat skrydžio taisyklių. O kur dar laisvės pojūtis, galimybė išsivaduoti iš visų žemiškų minčių“, - prieš metus leidiniui „Aviacijos pasaulis“ kalbėjo V. Skruibis.
Į dangų dairėsi nuo vaikystės
V. Skruibis juokavo, jog vienintelis reikalavimas parasparnio pilotui - pakelti 25 kilogramus sveriančią kuprinę.
Būtent tiek sveria parasparnis: „Juk parasparnis skraidina į priekį, o atgal jį jau reikia nešti pačiam.“
V. Skruibis aviacija susidomėjo mokyklos suole, o tapęs studentu pradėjo šokinėti parašiutu. Parasparnio piloto licenciją jis gavo prieš dešimtmetį ir tapo vienu labiausiai patyrusių šio sporto atstovų Lietuvoje.
2015 metais varžybose Graikijoje jis užėmė 2-ąją vietą.
