Pastaruoju metu Lietuvoje kilo diskusijų dėl vaikams skirtos literatūros turinio.
Viena iš knygų, sukėlusi nemažai aistrų, yra Vytauto Račicko knyga "Lukošiukas ir auklė".
Knygos turinys ir temos
Knyga pasakoja apie Lukošiuką, kuriam buvo ketveri metukai ir kuris nelankė darželio, todėl tėvai jam nusamdė auklę.
Tarp ištraukų iš knygos minimas auklės grasinimas: "Jeigu nevalgysi manų košės, - pagrasino auklė, - pakviesiu elgetą. Jis užklijuos tau lipnia juosta burną, kad negalėtum rėkti, įkiš į maišą, nuveš į Kalvarijų turgų ir parduos čigonams."
Lukošiukas atsako: "Kiek pagalvojęs Lukošiukas atkirto: "Jeigu seksi tokias kvailas pasakas, aš tave užmušiu, sukaposiu, įdėsiu į puodą, išvirsiu ir suvalgysiu.""
Taip pat minimas epizodas, kai tėvai po pokylio džiaugiasi, kad supleškėjo tik keli baldai, o ne visas namas, ir klausia, ką darys su Lukošiuku, kuris, atrodo, irgi susijęs su šiuo įvykiu.
Knygoje minimas ir personažas Lukošiukas, kuris sėda į valtį ir iriasi prie žvejo, kuris jam prideda pilną maišą ungurių.
Pasakojama apie Lukošiuko kelionę su luotu po marias, kai jis laukia motinos šauksmo, kad gautų maisto.
Ši liaudies pasaka pasakoja apie tai, kaip tėvas, bijodamas, kad raganos nepavogtų jo sūnaus, padarė jam luotą ir paleido į marias, liepdamas atplaukti tik išgirdus tam tikrą šauksmą.
Ragana, išgirdusi motinos šauksmą, pati bando šaukti Lukošiuką, tačiau jos balsas ir išvaizda skiriasi nuo motinos. Po daugybės raganos bandymų pasikeisti (prarasti ranką, koją, akį, suploninti liežuvį) ir galiausiai netekti galvos pas kalvį, ji miršta. Tėvai parsigabena vaiką namo.
Knyga pristatoma kaip linksma, sąmojinga, pamokanti, juokinga ir labai mėgiama vaikų.
Vytautas Račickas yra beveik kultinis autorius, kurio viena karta užaugo su jo Zuika, kita - su Šlepete.
Knyga "Lukošiukas ir auklė" yra V. Račicko kūrinių rinkinio "Gyveno kartą Lukošiukas: [Linsmi, liūdni ir kitokie Lukošiuko nutikimai šiame ir kituose gyvenimuose]" dalis.
Tėvų ir specialistų nuomonės
Kai kurie tėvai ir specialistai išreiškė susirūpinimą dėl tokio turinio tinkamumo mažamečiams vaikams.
Daugumos tėvų nuomonė buvo vienareikšmiška - toks kūrinys neskirtas trečiokams.
Tėvai komentavo: "Kas įdėjo šią knygą į sąrašą, yra kažkaip iškrypėlis." "Žiauru, kvailėjame." "Ai, nenoriu apie tai kalbėti, nes tai yra nesąmonė."
Autoriaus pozicija
Autorius V. Račickas savo kūrinį gina teigdamas, kad tai yra postmodernizmas vaikams.
Jis sako: "Į mane niekas nesikreipė dėl to smurto. Ta mano knyga - postmodernizmas vaikams. Ten tas Lukošiukas ir toks, ir šioks, ir gyvas, ir negyvas, ir mažas, ir užaugęs, ir kituose gyvenimuose. O dabar kažkas ištraukė iš konteksto vieną vaizdelį ir sako, kad V.Račickas smurtą propaguoja."
Autorius taip pat lygina savo kūrinį su liaudies pasakomis, kuriose taip pat pasitaiko žiaurumo elementų:
"Juk gražiausioje mūsų liaudies pasakoje žaltį užkapojo dalgiais. Tai irgi yra labai baisu. Bet tai nereiškia, kad vaikas, perskaitęs šią pasaką, bėgs ko nors kapoti. O mano tas personažas Lukošiukas yra savotiškas vaikas."
Rašytojas pabrėžia, kad šiais laikais svarbu, jog vaikai skaitytų knygas, net jei jos ir kelia diskusijų:
"Tekstas - kanibališkas, bet mane džiugina kitkas, kad šiais laikais yra mamų, kurios su savo vaikais kartu skaito knygas. Tai yra didelis pasiekimas. Nes dabar visuotinio apkiautimo ir neraštingumo epochoje, džiugu, kad ir tokias knygas kažkas paskaito."
Kitos nuomonės ir kontekstai
Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai vaikai internete susiduria su kur kas didesniu žiaurumu, todėl V. Račicko kūrinys jiems neturėtų daryti didelės įtakos:
"Pažiūrėkite, kas dabar internete vaikams yra rašoma, piešiama, rodoma ir vaidinama. O V.Račicko kūrinys man labai primena vaikų kalbą, kai suaugusieji jų negirdi. Pamėginkite paklausyti, ką kartais čiauška vaikai, tai net ausys iš gėdos linksta."
Kiti specialistai teigia: „Manyčiau, čia yra didesnė bėda nei knygos."
"Vaikui, pažinusiam interneto platybes, toks V.Račicko tekstas tikrai jokios įtakos nedarys, nes kompiuteryje jis mato kur kas daugiau žiaurumų, kanibalizmą, kankinimus, sadomazochizmą ir ką tik nori. Bet vaikai tuos dalykus priima kaip virtualų dalyką, kurį, paspaudus tam tikrą mygtuką, gali išjungti iš savo aplinkos."
Tačiau kiti mano, kad svarbu atsižvelgti į pasakų moralę ir tikslą:
"Dar galiu suprasti brolių Grimų pasakose ar įvairių šalių tautosakoje aprašomą smurtą, kurio tikslas buvo įbauginti vaiką, kad jis bijotų kažką padaryti, kas jam pačiam pakenktų."
Ponas Dainius pranešė, ką trečiokams skaityti rekomenduoja Švietimo ir mokslo ministerija.
Geriausia Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo mokytoja: „Reikšmingiausi man yra būtent vaikų pasiekimai“
Galbūt, autorius jau beveik kultinis.
Jei kas nors turi abejonių dėl lietuvių humoro jausmo, manau, tos abejonės labai greitai išsisklaido, kai pasižiūri "Dviračio šou", o ir šiaip pasitaiko perliukų, vertinant dienos aktualijas.
Tačiau daugumos tėvų nuomonė buvo vienareikšmiška - toks kūrinys neskirtas trečiokams.
tags: #lukosiukas #ir #aukle #kurybos #data
