Vienas iš liūdniausių išgyvenimų, skirtų moteriai - persileidimas. Persileidimu laikomas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Jis gali būti ankstyvas ir vėlyvas. Manoma, kad persileidimas yra natūralioji atranka, kai pati gamta atsikrato nesveikų vaisių.
Priežasčių, dėl kurių įvyksta persileidimas - galybė. Planuojant kitą nėštumą reikėtų jas bandyti išsiaiškinti, kad vėl neįvyktų tragedija. Persileidimas gali kilti dėl vaisiaus patologijų, mamos ligų, socialinių-ekonominių priežasčių, net dėl tėvo kaltės (dėl vyro spermos patologijų). Vis dėlto nemažai persileidimų yra neaiškios kilmės.
Vaisiaus patologijos
Jei sutrinka lytinių ląstelių brendimas, vystosi chromosominės patologijos. Kuo vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad sutriks lytinių ląstelių susidarymas. Apie 40-50 procentų ankstyvų persileidimų kyla dėl vaisiaus genetinių patologijų. Su chromosomos patologija (pakitusiu chromosomų skaičiumi ar struktūra) gimsta apie 0,6 proc. naujagimių. Tačiau yra žinoma, kad embrionų su chromosomos patologija užsimezga gerokai daugiau. Tai yra viena dažniausių pirmojo nėštumo trimestro persileidimų priežasčių. Taip gamta pati bando apsaugoti.
Apvaisinta kiaušialąstė po 6-7 parų pasiekia gimdą, kur implantuojasi. 7-14 dienos po apvaisinimo yra kritinis laikotarpis, kai bet koks žalingas veiksnys gali sukelti vaisiaus žūtį ir įvykti ankstyvas persileidimas.
Motinos sveikata ir jos įtaka nėštumui
Motinos sveikata labai svarbi vaisiui išnešioti. Dažnai persileidimą sukelia gimdos patologija (miomų mazgai, pertvara gimdoje, vystymosi anomalijos). Ji nustatoma atliekant tyrimą ultragarsu ar darant gimdos rentgeno nuotrauką.
Apie 3-7 procentai visų vėlyvų persileidimų įvyksta dėl gimdos kaklelio nepakankamumo. Jis gali būti įgimtas arba įgytas (dėl įvairių traumų gimdant, aborto metu).
Didžiulės reikšmės turi motinos lėtinės ir ūmios infekcijos. Svarbu nėštumo metu nesusirgti gripu, ūmia toksoplazmoze, citomegalija. Labai blogai, kai nėščioji serga chlamidine infekcija, makšties uždegimais. Todėl dar prieš planuojamą nėštumą reikėtų išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, jas gydyti, o nėštumo metu vengti kontaktų su šiomis ligomis sergančiais žmonėmis.
Vaisiaus žūtį ir persileidimą gali sukelti traumos (kai smūgio metu atsiskiria placenta), grubūs lytiniai santykiai, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, psichinės traumos, stresas. Svarbu ir nėščiosios darbo bei gyvenimo sąlygos.
Gimdos anomalijos ir jų įtaka nėštumui
Gimdos didelfis yra reta įgimta anomalija, kuriai būdingos dvi gimdos, du kakleliai ir dažnai makšties pertvara. Ši būklė atsiranda vaisiaus vystymosi metu, kai Miulerio latakai, sudarantys moters reprodukcinį traktą, netinkamai susilieja. Gimdos didelphys yra Miulerio latako anomalijos (MDA) tipas, dėl kurio susidaro dvi atskiros gimdos, kiekviena su savo gimdos kakleliu. Kai kuriais atvejais gali būti ir makšties pertvara, dėl kurios makšties kanalas yra padalintas. Ši būklė paprastai diagnozuojama vaizdinių tyrimų, tokių kaip ultragarsas ar MRT, metu ir gali būti įvairaus sunkumo. Nors daugelis moterų, sergančių gimdos didelfisu, gali gyventi normalų gyvenimą ir sėkmingai pastoti, šios būklės supratimas yra labai svarbus norint tinkamai diagnozuoti ir gydyti.
Gimdos gleivinės (endometriumo) hiperplazija - tai gimdos ertmę išklojančios gleivinės sustorėjimas, išvešėjimas. Ligos metu per daug suveša gimdos gleivinės liaukos ir jas supantis audinys. Dėl per didelio ląstelių aktyvumo, kartais jos negrįžtamai pakinta, ima nevaldomai daugintis (vyksta atipinė hiperplazija). Procesui progresuojant, gali išsivystyti endometriumo vėžys. Endometriumas išveša dėl pakitusios moteriškų hormonų pusiausvyros organizme (trūkstant gestagenų, esant per daug estrogenų). Gimdos gleivinės hiperplazija galima bet kokio amžiaus moterims (nuo brendimo iki pomenopauzinio laikotarpio).
Gimdos polipai yra nepiktybiniai liaukinio audinio dariniai, dažnai turintys ploną kojytę arba platų pagrindą, kuriuo laikosi ant gimdos sienelės. Bene pagrindinė polipų atsiradimo priežastis - hormonų disbalansas - estrogenų perteklius ir progesterono sumažėjimas antroje menstruacinio ciklo fazėje. Jis gali atsirasti dėl sutrikimų endokrininių liaukų sistemoje, su metaboliniu sindromu. Kitos priežastys tai dažni nėštumo nutraukimai, savaime įvykę persileidimai, nesivystantis nėštumas, ne visa po gimdymo pasišalinusi placenta. Taip pat, gimdos polipai gali atsirasti dėl gimdos endometriozės, streso, paveldimumo ir kitų priežasčių.
Persileidimo simptomai ir pagalba
Prasidėjus persileidimui, chorionas (placentos užuomazga) arba placenta (jei nėštumas didesnis) atsiskiria nuo gimdos sienelių, gimdos raumenys pradeda susitraukinėti ir gemalą išstumia. Kol audiniai atsiskyrę tik mažame plote, moteris jaučia nestiprius sąrėmių pobūdžio skausmus, pilvo tempimą. Iš makšties teka negausios kraujingos išskyros. Jei nėštumas didesnis, moteris jaučia, kad gimda tapo kietesnė, nei įprasta. Sukietėjimai gali kartotis arba nepraeiti, gali pradėti tekėti vaisiaus vandenys.
Pastebėjus nors vieną iš šių požymių, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei moteriai suteikiama skubi pagalba, vaisių dar galima išgelbėti. Nestabdant persileidimo, kraujavimas tampa gausus, vaisiaus nebeįmanoma išgelbėti.
Kartais vaisius žūva, bet lieka gimdoje. Vaisiui žuvus dingsta jo širdelės tonai ir judesiai, nustoja augti gimda, subliūkšta moters krūtys. Nėščia moteris jaučia negalavimą, greitą nuovargį. Kai žuvęs vaisius ilgai būna gimdoje, ant jo odelės susidaro pūslės, odelė ima luptis, audiniai persisunkia vandeniu ir kraujo serumu.
Planuojant kitą nėštumą
Dauguma moterų po persileidimo patiria vadinamąją kompensacijos maniją - troškimą kuo greičiau vėl pastoti… Tai klaida -- neskubėkite vėl be atodairos pastoti, kitą nėštumą būtinai planuokite. Laikas Jums reikalingas, kad pailsėtumėte ir atliktumėte kelis svarbius tyrimus. Pirmiausia išsitirkite dėl lytiniu keliu plintančių ir bendrų organizmo infekcijų. Apylinkės ginekologas patars, kur kreiptis, kokius atlikti laboratorinius tyrimus. Jei sužinojote, kad sergate chlamidioze ar kita lytiniu keliu plintančia infekcija, būtinai prieš vėl pastodama išsigydykite.
Prieš vėl pastojant reikėtų atlikti hormoninius tyrimus, apie juos išsamiau irgi papasakos ginekologas, jei reikia, jis skirs siuntimą pas gydytoją endokrinologą. Būtinai atlikite ultrgarsinį ar rentgenologinį gimdos tyrimą, gali daug kas paaiškėti (gal persileidimas įvyko dėl kokių gimdos patologijų).
Lengva patarti, bet vis dėlto - prieš vėl pastodama pasistenkite susitvarkyti buitį, darbo ir poilsio sąlygas. Tik tada, gydytojui leidus, bandykite pastoti vėl. Rekomenduojama valgyti daug vitaminų turinčio maisto, vartoti folio rūgšties, magnio. Pastoti patariama praėjus 4-6 mėnesiams po persileidimo.
Pirmasis nėštumo mėnuo: ką svarbu žinoti?
Negimdinis nėštumas ir jo pasekmės
Negimdinis nėštumas yra toks nėštumas, kurio metu vaisius pradeda vystytis ne gimdoje, o už jos ribų. Absoliuti dauguma negimdinių nėštumų vystosi kiaušintakyje, kuris yra siauras ir, augant apvaisintam kiaušinėliui, gali plyšti. Labai retais, pavieniais, stebuklu vadinamais atvejais moterims pavyko išnešioti kūdikį, kuris vystėsi ne gimdoje.
Pastojimo po negimdinio nėštumo prognozės yra geros. Bandyti pastoti reikėtų atsižvelgus į konkrečią situaciją ir gydytojo rekomendacijas. Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėn. Statistiškai 65% moterų sėkmingai pastoja per 18 mėn.
tags: #pastojimas #durimas #i #gimda
