Nėštumas yra ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą. Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 valandos) ir vėlyvąjį.
Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vykstantys procesai
Sparčiai mažėja gimdos svoris (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kinta jos padėtis - užgimus placentai gimdos dugnas (aukščiausiai esanti gimdos dalis) būna per 2 skersus pirštus žemiau bambos, o 10-14 parą nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš gaktinės sąvaržos jau nebečiuopiamas. Gimdos kaklelio išoriniai žiovekliai užsidaro po 2 savaičių ir, jei moteris gimdė per natūralius gimdymo takus, visam laikui lieka plyšio pavidalo.
Atsinaujina gimdos gleivinė - tai įvyksta 3-iąją savaitę po gimdymo, tačiau placentos aikštelėje šis procesas užtrunka ilgiau - iki 6-8 savaičių, todėl dėl galimos žaizdos infekcijos lytiniai santykiai nerekomenduojami visą pogimdyminį laikotarpį.
Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės bei atkrintančiosios gleivinės audiniai. Liochijų pobūdis kinta:
- 1-5-ąją parą po gimdymo kraujingos,
- 6-10-ąją parą rusvos,
- 11-15-ąją parą šviesiai gelsvos,
- dar vėliau skystos, šviesios, pilkai balkšvos, negausios,
- nuo 5-6-osios savaitės dažniausiai išskyrų nebėra.
Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas. Gleivinės įtrūkimai, plyšimai sugyja per 7-10 dienų. Makštis visam laikui lieka platesnė, raukšlės labiau išlygintos.
Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo, plyšimai, įkirpimai sugyja per 10-12 dienų.
Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios, sumažėja baltosios linijos (vertikalios pilvo srities linijos) pigmentacija.
Išveša krūtys. Iš pradžių iš jų skiriasi priešpienis, o nuo 2-4-osios dienos - pienas. Pieno gamybą stimuliuoja posmegeninės liaukos hormonas prolaktinas, kurio ypač padaugėja po gimdymo, kai nustoja veikti placentos hormonai. Pieno išsiskyrimą iš krūties skatina posmegeninės liaukos pulsiškai gaminamas hormonas oksitocinas. Pastarojo gamybą gali sukelti net naujagimio verksmas, o slopinti - stresas.
Nuo pirmųjų dienų po gimdymo kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, tačiau funkcionuojančios krūtys stabdo ovuliaciją.
Tolesnio žindymo laikotarpio fiziologija
Krūties spenelio ir aplink jį esančio laukelio - areolės dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Šis hormonas veikia dvejopai: skatina pieno gamybą, slopindamas folikulus stimuliuojančiojo hormono (FSH) ir liuteinizuojančiojo hormono (LH) išskyrimą posmegeninėje liaukoje, užslopina ir dezorganizuoja folikulų brendimą kiaušidėse, t.y. slopina vaisingumo atsistatymą.
Prolaktino koncentracija ima didėti tuo momentu, kai kūdikis yra žindomas, ir aukščiausią lygį paprastai pasiekia praėjus 30-45 min. nuo žindymo pradžios. Per kitas 2 val. prolaktino koncentracija nukrenta iki pradinio lygio. Taigi kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pasigamina prolaktino ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai. Pažymėtina, jog nutraukinėjant pieną pientraukiu prolaktino koncentracija tiek neišauga, kaip žindymo metu. Žindant naktį prolaktino išsiskiria daugiau, negu dieną, todėl sumažinus žindymą naktį neretai sumažėja tiek pieno gamyba, tiek vaisingumo slopinimas.
Vaisingumo slopinimui reikšmingi ne tik žindymo dažnis bei intensyvumas, bet ir moters mitybos ypatumai, psichiniai stresai, ligos, pradėjimo žindyti po gimdymo momentas.
15 proc. nežindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia per 6 savaites po gimdymo, 30 proc. - per 3 mėnesius po gimdymo, nors pirmieji ciklai gali būti ir anovuliaciniai. Anksčiausia dokumentuota ovuliacija yra įvykusi 27 dieną po gimdymo. Daugeliu atvejų po pirmosios ovuliacijos liuteininė ciklo fazė būna nevisavertė.
Žindančioms moterims vaisingumas dažniausiai grįžta vėliau, nei nežindančioms. Joms mėnesinių gali nebūti net iki 3 metų ar daugiau. Nutraukus žindymą vaisingumas paprastai atsistato labai greitai - po 2 savaičių, nors pasitaiko, kad mėnesinių nebūna dar 2-3 mėnesius.
Pirmosios mėnesinės po gimdymo neretai būna sunkios, ypač jei prieš jas neįvyko ovuliacija.
Žindymo sąlygotas mėnesinių nebuvimas vadinamas laktacine amenorėja. Kita vertus, net ir krūtimi maitinanti moteris gali sulaukti pirmųjų mėnesinių netikėtai anksti. Kai kurie autoriai yra pastebėję, jog anksčiau vaisingumas atsistato toms moterims, kurių ciklai iki nėštumo buvo itin reguliarūs, jų beveik neveikė stresai. Taigi žindymas negarantuoja nevaisingumo. Tai patvirtina daug netikėtų nėštumų maitinant krūtimi.
Vis dėlto, PSO teigimu, pasaulyje didžiausią įtaką nėštumui išvengti turi ne visos kontraceptinės priemonės kartu sudėjus, o natūralus žindymas. Apskaičiuota, jog norint išlaikyti nepakitusį vaisingumą tokioje šalyje, kaip Bangladešas, galima tai pasiekti dvejopai - arba suintensyvinti žindymą, kad amenorėja po gimdymo truktų vieną mėnesį ilgiau, arba padidinti dirbtinės kontracepcijos naudojimą nuo 9 iki 32 proc.
PSO rekomenduoja kūdikį žindyti bent 2 metus. Žindymo nauda kūdikiui yra milžiniška, bet čia jos neaptarinėsime. Motinai žindymas:
- mažina pogimdyminio laikotarpio kraujavimą (mažiau prarandama kraujo),
- skatina gimdos involiuciją,
- slopina vaisingumą,
- greitina iki nėštumo buvusios kūno masės atsistatymą,
- mažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką,
- galimai sumažina osteoporozės bei šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką senyvame amžiuje,
- mažina tikimybę sirgti reumatoidiniu artritu.
Pirmųjų ciklų po gimdymo ypatumai
Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai:
- 1-2 anovuliaciniai ciklai,
- vėluojanti ovuliacija,
- trumpa liuteininė fazė (vidutiniškai 8-10 dienų),
- ilgiau trunkantis gleivių etapas,
- daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu - jei moteris matuoja bazinę kūno temperatūrą (BKT), tai nesukelia jokių vertinimo problemų, nes BKT pakilimas būna artimas paskutiniojo gleivių etapo piko dienai, o po ankstesnių gleivių etapų BKT išlieka žema, kas rodo, jog vaisingoji fazė tebesitęsia.
Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau, pvz. vėlyvoji nevaisingoji fazė gali būti trumpesnė nei įprastai visą žindymo laikotarpį.
Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)
Laktacinės amenorėjos metodo (LAM) apibrėžimas (dar vadinamas Bellagio konsensusu): Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra: pagimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius, amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo), maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi.
Pats žindymas nėra šeimos planavimo būdas, tačiau juo yra LAM. Tai šiuolaikinis, efektyvus, ekologiškas bei pigus šeimos planavimo metodas, galintis tapti įvadiniu metodu kitiems NŠP metodams.
Kūdikis maitinamas tik krūtimi arba beveik tik krūtimi
Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto:
- nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko,
- dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val.,
- kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus,
- iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.
Kūdikiui augant ir mažėjant jo poreikiui bei norui valgyti naktį:
- pažindykite kūdikį vėlai vakare ir anksti ryte,
- išlaikykite tarp šių žindymų ne didesnį nei 6-7 val. intervalą.
Kai kurie autoriai taip pat nurodo, jog kūdikis turi būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra paros žindymo trukmė turi būti ne mažiau kaip 2 val.
PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).
Kaip teigia LAM apibrėžimas, maitinimas krūtimi turi būti visai arba beveik natūralus. Tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5-15 proc. visų maitinimų kiekio (pageidautina dar mažiau). Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, porai derėtų žinoti, jog bet koks maisto papildymas ar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.
Reti maitinimai ar reguliarus kūdikio raciono papildymas kitu maistu yra susiję tiek su mėnesinių grįžimo rizika, tiek su padidėjusia galimybe, jog prieš pirmąsias mėnesines įvyks ovuliacija. Todėl LAM sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip yra maitinamas kūdikis: išimtinai tik krūtimi ar gauna dar ir kitų papildomų priedų.
Skirtingus žindymo modelius apibrėžia ir jų fiziologinę įtaką vaisingumui bei pieno gamybai pažymi schema:
Žindymas pagal grafiką, stengiantis kūdikį kuo anksčiau pripratinti išmiegoti visą naktį, naudojant buteliukus ir žindukus, motinai paliekant kūdikį prižiūrėti kitiems žmonėms lemia trumpesnius ir retesnius maitinimus krūtimi, trumpesnį bendrą žindymo laikotarpį, o vaisingumą slopina dažniausiai menkai. Paprastai taip žindančios motinos vaisingumas atsistato per pirmuosius 3 mėnesius po gimdymo, tačiau gali atsinaujinti praėjus vos 4 savaitėms po gimdymo arba, retais atvejais, tik visiškai atjunkius kūdikį. Tokias plačias ribas lemia žindymo pobūdis (kiek dažnai ir gausiai žindoma) ir individualūs moters organizmo ypatumai.
J. ir S. Kippley skiria dar vieną žindymo modelį - ekologinį žindymą, kuris yra griežtesnis ir už išimtinį. Esminis skirtumas - labai svarbu ne tik neduoti kūdikiui jokio papildomo maisto ar gėrimo, bet ir nuolat būti su kūdikiu. Ekologinis žindymas nusakomas 7 reikalavimais:
- pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius maitinkite kūdikį tik krūtimi, neduokite jokio papildomo maisto ar gėrimo, net vandens,
- raminkite kūdikį žindydama,
- nenaudokite buteliukų ir žindukų,
- nakties metu kūdikį migdykite vienoje lovoje šalia savęs ir žindykite pagal poreikį,
- pamiegokite šalia kūdikio dienos metu,
- dažnai maitinkite tiek dieną, tiek naktį, nesilaikydama jokio grafiko,
- nepraktikuokite nieko, kas trukdytų žindymui ar atskirtų jus nuo kūdikio.
J. ir S. Kippley duomenimis, tik apie 50 proc. vien išimtinai žindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia vėliau, nei praėjus 6 mėn. po gimdymo. Likusioms vaisingumas atsistato anksčiau. Tuo tarpu kruopščiai laikantis visų 7 ekologinio žindymo reikalavimų (nuo 6 mėn. lieka 6 reikalavimai), kol moteriai nebuvo jokio kraujavimo, tikimybė pastoti per pirmuosius 3 mėn. po gimdymo praktiškai lygi nuliui, nuo 4 iki 6 mėn. ji mažesnė nei 1 proc., 70 proc. atvejų mėnesinės atsinaujina 9-20 mėn. po gimdymo (vidutiniškai 14-15 mėn. po gimdymo), o kartais tik po 2-3 metų.
Nėra buvę kraujavimo
Moteriai nėra buvę jokio kraujavimo vėliau, nei 56 dienos po gimdymo. Kraujavimu laikytinas net minimalus tepimas kraujingomis išskyromis, trunkantis vos 1-2 dienas.
Tai svarbiausias iš trijų LAM kriterijų. Pastebėta, kad: jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta nepraėjus 6 mėn., dažniausiai iki jos būna buvęs didesnis ar mažesnis kraujavimas, jei pirmoji ovuliacija po gimdymo įvyksta praėjus 6 mėn. ar daugiau, dažniausiai iki jos nebūna buvę jokio kraujavimo.
Kūdikis jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus
Tai mažiausiai svarbus LAM kriterijus. Paprastai 6 mėn. amžiaus kūdikiai ima patys reikalauti papildomo maisto. Rekomenduojama papildomo maisto bent pasiūlyti, tačiau pasitaiko, kad kūdikis jo atsisako iki 8 mėn.
Iš pradžių kūdikis papildomo maisto suvalgo labai nedaug, o maisto poreikis, didėjant kūno masei, auga gan sparčiai, tad žindymo intensyvumas kurį laiką gali beveik nepakisti. Jei kūdikis ir toliau maitinamas krūtimi dažnai, duodant ir papildomą maistą, motina yra iš dalies apsaugota nuo neplanuoto pastojimo. Kai kurie mokslininkai teigia, jog LAM galėtų būti efektyviai taikomas 9-12 mėn. ir net ilgiau.
Pradėjus kūdikį primaitinti papildomu maistu rekomenduojama kiekvieną valgymą pradėti žindymu. Taip pat svarbu palikti maitinimų vien motinos pienu, ypatingai paskutinį maitinimą vakare prieš miegą ir pirmąjį anksti ryte.
Po gimdymo
Pirmąsias 6-8 savaites po gimdymo susilaikykite nuo lytinių santykių dėl galimos infekcijos. Jei dėl tam tikrų priežasčių nusprendėte ar esate priversta nežindyti, nenaudokite hormoninių preparatų pieno gamybos slopinimui - jie gali iškreipti vaisingumo požymius. Diskomforto jausmą krūtyse galite sumažinti nusitraukdama šiek tiek pieno rankomis - nežindant jo gamyba liausis savaime per keletą dienų.
Pogimdyminis laikotarpis prasideda iškart po gimdymo ir tęsiasi kol mamos kūnas beveik visiškai sugrįžta į būklę iki nėštumo. Tai trunka maždaug šešias - aštuonias savaites. Šis laikotarpis buvo ir yra svarbus visose tradicijose ir kultūrose, daugelyje vadinamas auksiniu mėnesiu. Pirmasis naujagimio miegas po gimimo būna pats giliausias, juk jis taip sunkiai dirbo, iškeliavo į kitą pasaulį, taigi stipriai pavargo. Mamos po gimdymo - priešingai, dažnai pilnos euforijos žiūri į savo miegantį turtą ir negali užmigti. Bent jau pirmą parą po gimdymo nepriimti lankytojų ligoninėje, o geriausiai išvis paprašyti aplankyti jau grįžus namo. Tėtis yra tas žmogus, kuris gali „pasaugoti“ naujagimį, kol mama miegos, o miegoti reiktų visada, kai tik yra tam proga. Artimiausius kelis mėnesius nenusimato prabanga nepertraukiamai miegoti aštuonias valandas. Pirmosiomis savaitėmis pagrindinis mamos darbas ir pareiga - pamaitinti vaikelį ir pasirūpinti savimi. Taigi priimkite visą siūlomą pagalbą, net jei ir fiziškai jaučiatės puikiai, didžiuosius namų ruošos darbus patikėkite kitiems. Nebijokite lankytojams pasiūlyti vietoj barškučio naujagimiui atnešti gero naminio maisto naujiems tėvams ar paprašyti išsiurbti kilimus. Taupykite jėgas ir laiką - kūdikio lovelė nuimamu kraštu prie Jūsų lovos yra didelis privalumas naktį. Kasdien bent kelioms minutėms išeikite į lauką. Jei su naujagimiu ir vežimėliu dėl kažkokių priežasčių išeiti negalite, palikite jį namuose su tėčiu ar patikimais lankytojais ir pasivaikščiodama apeikite ratą bent aplink namą.
Nėra buvę kraujavimo vėliau nei 56 dienos po gimdymo. Kraujavimu laikytinas net minimalus tepimas kraujingomis išskyromis, trunkantis vos 1-2 dienas.
Gimdos involiucija. Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama. Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra. Po 3 - 4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaišius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4 - 5 savaitėm po gimdymo.
Gimdos kaklelis, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, telpa du pirštai. Tarpvietė gimdymo metu yra ištempiama, traumuojama ar įkerpama.
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo.
Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų.
Po gimdymo mėnesinės (jei žindomas kūdikis) gali būti labai nereguliarios. Gali skirtis tiek ciklas, tiek kraujavimo intensyvumas, tiek pačių mėnesinių trukmė. Kartais menstruacijos gali vėl nepasirodyti kelis mėnesius. Tai yra normalu, kol žindomas kūdikis.
Kada prasideda mėnesinės po gimdymo kiekviena moteris į šį klausimą atsakytų skirtingai. Tad svarbu sekti ir klausyti savo organizmą ir nesivadovauti kitų patirtimi. Taip pat svarbu nepamiršti pasirūpinti ne tik naujagimiu, bet ir savimi ir po 6 savaičių pirmą kartą pasirodyti pas ginekologą.
Kada po gimdymo prasideda mėnesinės jau išsiaiškinome, tačiau yra keli veiksniai, kurie gali nulemti ankstesnį mėnesinių atsiradimą žindant kūdikį. Dažniausiai moterys, maitinančios kūdikius motinos pienu (žindant ar nutraukinėjant), pirmus 6 mėnesius be pertraukimų pirmomis mėnesinėmis po gimdymo suserga tarp 6-9 mėnesio. Tačiau yra moterų, kurioms menstruacijos atsinaujina tik po 1-1.5 metų arba tik nutraukus žindymą. Moterys, kurios kūdikį maitina mišriai žindant arba nutrauktu motinos pienu ir mišinuku - joms menstruacijos vidutiniškai atsinaujina 3-5 mėnesį. Natūralu, kad kol kūdikis yra žindomas (priklausomai nuo dažnių, trukmės ir maitinimo būdų), mėnesinės susireguliuoja į normalų ciklą per 1-2 metus.
Kada po gimdymo atsiranda mėnesinės anksčiau gali nulemti ir kiti veiksniai: kai kūdikis nėra žindomas, kai kūdikis dažnai naudoja čiulptuką, kai dienos metu kūdikis yra žindomas rečiau nei kas 4 val., naktį - kas 6 val., kai moters organizme natūraliai progesterono kiekis yra mažesnis.
Kada prasideda mėnesinės po gimdymo vėliau: Kai kūdikis yra žindomas dažnai ir ilgai (nėra laikomasi grafikų ir atliepiamas kūdikio natūralus noras žįsti); Kai tarp žindymų nėra didesnių nei 4 val. tarpų; Kai kūdikis gauna oda-oda kontaktą ir miega kartu su mama lovoje; Kai moters organizme yra aukštesnis progesterono kiekis.
Svarbu pastebėti, kad atsiradusios mėnesinės neturi jokios įtakos žindymui ir kūdikį galima žindyti toliau. Pieno kokybė ir sudėtis dėl to nekinta, gali kiek pakisti tik skonis dėl hormoninių svyravimų tarp ciklų.
Kitas ne mažiau svarbus dalykas, kad žindymas nėra apsauga nuo pastojimo. Moteris tampa vaisinga dar prieš susirgdama mėnesinėmis.
Pirmąsias dienas po gimdymo dėl ekstremalių hormonų pokyčių daugelis moterų patiria pogimdyminį liūdesį (baby blues). Jis gali pasireikšti nuovargiu, baime, jautrumu, verkimu atrodytų dėl nieko, dirglumu, nusivylimo jausmu, nekantrumu. Paprastai tai trunka kelias dienas ir praeina savaime, be gydymo. Svarbiausia rasti laiko pailsėti ir išsimiegoti. Leiskite kitiems pasirūpinti Jumis, kad Jūs galėtumėte pasirūpinti savo kūdikiu. Jei simptomai neišnyksta, būtinai kreipkitės į gydytoją, nes gali prasidėti pogimdyminė depresija. Laimei, kūdikiai yra stiprūs ir išgyvena nepaisant nepatyrusių tėvų. Situacija palengvės, jei atvirai kalbėsite su vyru ir artimaisiais, prašysite konkrečios pagalbos. Nesistenkite būti tobuli.
Po gimdymo natūraliais takais tarpvietė dar kurį laiką būna patinusi, jautri, ypač, jei yra siūlių. Diskomfortą lengvina ledo kompresai. Galite paprasčiausiai užšaldyti vandenį nedideliame buteliuke, o išėmusios iš šaldiklio apvyniokite plonu rankšluostėliu ar popieriniu rankšluosčiu ir naudokite kaip šaldantį kompresą. Kitas panašus būdas - vandeniu sušlapinti higieninį paketą ir įdėti į kamerą. Pasaulyje daug kur praktikuojamos, bet Lietuvoje mažai žinomos yra sėdimosios vonelės. Kas tai? Tai indas, į kurį moteris gali atsisėsti, pripiltas maloniai šilto vandens su vaistažolių (medetkų, ramunėlių ar kitų, pasižyminčių priešuždegiminėmis savybėmis) nuoviru. Galima įdėti ir kupiną šaukštą jūros druskos. Skysčio turi būti tiek, kad apsemtų lytinius organus. Tokios vonelės skatina audinių gijimą, mažina tinimą, skausmą. Procedūrą rekomenduojama praktikuoti jau nuo pirmosios dienos po gimdymo (deja ligoninėje tai nelabai realu) visą pirmąją savaitę tris kartus per dieną po 20 min. Efektas tikrai labai geras.
Pirmąjį mėnesį gali atrodyti, kad krūtys išprotėjo: tai jos pilnos, net gruoblėtos, tai, atrodo, visai tuščios, išgirdus vaiko verksmą teka pienas, o kartais net švirkščia fontanu… Visa tai yra normalu, reguliuojamas pasiūlos atitikimas paklausai. Tačiau pirmasis iššūkis dažniausiai pasitinka vos grįžus namo iš ligoninės, 2 - 3 parą po gimdymo. Priešpienį ima keisti pienas, krūtys tampa akmeninės, naujagimis nespėja ryti, o kartais net negali apžioti krūties dėl sukietėjusios areolės… Pieną atleisti padės šiluma - kompresai, masažas, šiltas dušas. Po maitinimo gelbės šaltis. Galite naudoti gelinius kompresus, bet prisiminkite ir seną gerą kopūstą. Jis laikomas šaldytuve, atskiriama po vieną lapą, viduryje išpjaunama skylutė speneliui ir laikomas ant krūties, kol sušils, tada keičiamas nauju. Kodėl jis toks geras? Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą liemenėlę, ji turėtų būti natūralaus audinio, be lankelių, neveržianti. Išmėginkite specialius žindymo marškinėlius ant petnešėlių - gali būti, kad nebenorėsite nieko kito. Jei pirmosiomis paromis speneliai jautrūs, namuose vaikščiokite išvis be liemenėlės, tik užsimetusios lengvus marškinius, taikykite oro vonias. Pieno sugertukus rinkitės medžiaginius, vienkartinius naudokite tik kai tikrai reikia.
Pirmus kartus po gimdymo šlapinantis dažniausiai peršti. Todėl rekomenduoju tai daryti duše ar bidė, pilant vandenį ir taip “skiedžiant” šlapimą. Pirmą kartą pasituštinti po gimdymo turėtumėte per 48 valandas. Dažnai moterims tai atrodo baisiau, nei vėl pagimdyti. Jei baisu, kad išplyš tarpvietės ar pilvo siūlės (taip tikrai nenutiks, bet baimė - dalykas rimtas), uždėkite ant jų švarų rankšluostėlį ar paprasčiausią tualetinį popierių ir lengvai prispauskite ranka. Jokiu būdu neatidėliokite tuštinimosi, nes kuo daugiau laiko praeis, tuo turinys bus kietesnis ir procesas sunkesnis.
Po gimdymo daugelis moterų patiria apatinės nugaros dalies skausmus, nepriklausomai nuo gimdymo būdo. Poilsis po gimdymo nereiškia, kad visą laiką leidžiate lovoje. Kūnui atsigauti ir raumenims sustiprėti reikalingas lengvas fizinis aktyvumas, intensyviau sportuoti rekomenduojama, kai nebėra kraujingų išskyrų, t. y. Po gimdymo galioja visi taisyklingos laikysenos patarimai: sėdėti tiesiai, nekryžiuoti kojų, žindant rankas atremti į ranktūrius ar pagalves, kaklą laikyti tiesiai, nuo žemės daiktus kelti atsitūpus ir kt. Jei nešiojate vaiką ant vienos rankos ar klubo - būtinai reguliariai keiskite puses.
Iš karto po gimdymo gimda traukiasi ir grįžta į įprastinį dydį bei svorį, koks buvo iki nėštumo, per 6 savaites. Po gimdymo, traukiantis gimdai, atsidalinantys audiniai iš gimdos išskyrų (lochijų) pavidalu pasišalina per makštį. Pirmąsias dienas po gimdymo išskyros būna raudonos, vėliau šviesėja, tampa vandeningesnės, o apie 10 dieną įgauna baltą ar baltai gelsvą atspalvį. Tarpvietės patinimas ir kraujo priplūdimas praeina per 1-2 savaites. Pilvo sienos tonuso sugrįžimas į būklę, buvusią iki nėštumo, priklauso nuo fizinių pratimų. Mėnesinių atsiradimas priklauso nuo žindymo dažnumo, pieno kiekio ir maitinimo. Pradėjus primaitinti ar retėjant žindymams, didėja ovuliacijos (t.y. ir pastojimo) tikimybė. Pirmąsias 2-5 dienas po gimdymo krūtyse gaminasi priešpienis (gelsvas, lipnus skystis).
