Kada kūdikiui išdygsta pirmieji dantukai, yra labai individualu. Vienam pirmas dantukas pasirodo penkių mėnesių, o kitam - tik sulaukus pirmojo gimtadienio. Būna, kad išdygsta ne vienas, o iš karto keli pieniniai dantys. Ką svarbu žinoti apie besikalančius dantis?
Kada išdygs pirmasis dantukas, yra individualu
Nėra tikslios datos, kada turėtų išdygti pirmieji dantukai, nors vidutiniškai dažniausiai jie pradeda dygti maždaug 6 mėnesių kūdikiams. Mažyliams nevienodu metu ima kaltis dantukai ir nevienodas jų skaičius. Pirmieji išdygsta iki pirmojo kūdikio gimtadienio, o visi pieniniai - kol mažylis sulaukia dvejų metukų. Prieš dygstant dantims, paburksta, parausta dantenos, o jeigu per jas pavedžiosite pirštu, pajusite, kad atsirado kauburėlių. Jei yra tokių požymių, greičiausiai netrukus dantukas išdygs. Paprastai jis gali dygti nuo dviejų savaičių iki poros mėnesių. Dažniausiai pirmieji išsikala du apatiniai, o vėliau - du viršutiniai kapliai, tačiau pasitaiko išimčių iš taisyklės. Vėliausiai kalasi iltiniai.
Kūdikio dantukų dygimo pradžia ir reikšmė.
Pirmieji kūdikio dantukai išdygsta vidutiniškai apie 6 mėnesį, tačiau kai kurie kūdikiai gali pradėti šį procesą anksčiau arba vėliau - kai kuriems mažyliams pirmieji dantukai išdygsta net ir 4 mėnesių amžiaus. Pirmieji išdygsta apatiniai priekiniai dantukai, o vėliau seka viršutiniai. Visų pieninių dantų atsiradimas užtrunka iki maždaug 3 metų amžiaus, tačiau šis procesas vyksta palaipsniui.
Kada pradeda dygti pirmieji dantukai? (Dantų dygimo schema)
Kiekvienas vaikas skirtingas, bet vidutiniškai:
- 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
- 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
- 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
- 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
- 16-23 mėn. - iltiniai dantys
- 23-33 mėn. - antrieji krūminiai
Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Pirmieji pieniniai dantukai gali pradėti dygti 1,5-2 mėnesių kūdikiui, tačiau kai kuriems gali nepasirodyti iki 1,5 metų (dažniausiai kalasi 6 -7 mėnesį).
Vaikų dantų dygimo pasireiškimas labai skirtingas. Vieniems pieniniai dantys dygsta sparčiau, kitiems lėčiau. Bendrinės dantų dygimo gairės:
- 7-9 mėn. vaikai turi 4 centrinius dantis.
- 10-12 mėn. vaikai turi apie 8 dantis, išdygsta visi kandžiai apačioje ir viršuje.
- 12-16 mėn. vaikams išdygsta pirmieji krūminiai dantys.
- 16-20 mėn. vaikams išdygsta iltiniai dantys.
- 24-30 mėn. vaikams sudygsta paskutiniai krūminiai dantys pačiame gale.
Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20).
Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.
Pieninių dantukų dygimo eiliškumas parodytas schemoje. Pirmosios pasirodo centrinės kandžių poros apačioje ir viršuje, vėliau šoniniai kandžiai, iltys ir krūminiai. Žinoma, tai nėra taisyklė be išimčių. Dantukai kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Tai priklauso ir nuo vaiko kaulų struktūros, ir nuo genetikos. Kartais dygimą stabdo persirgtos ligos ar paveldimumas.
Viršutinis žandikaulis:
- Centrinis kandis: dygsta apie 8-12 mėnesį, iškrenta 6-7 metų.
- Šoninis kandis: dygsta apie 9-13 mėnesį, iškrenta 7-8 metų.
- Iltinis: dygsta apie 16-22 mėnesį, iškrenta 10-12 metų.
- Pirmasis krūminis: dygsta apie 13-19 mėnesį, iškrenta 9-11 metų.
- Antrasis krūminis: dygsta apie 25-33 mėnesį, iškrenta 10-12 metų.
Apatinis žandikaulis:
- Centrinis kandis: dygsta apie 6-10 mėnesį, iškrenta 6-7 metų.
- Šoninis kandis: dygsta apie 9-13 mėnesį, iškrenta 7-8 metų.
- Iltinis: dygsta apie 16-23 mėnesį, iškrenta 9-12 metų.
- Pirmasis krūminis: dygsta apie 14-19 mėnesį, iškrenta 9-11 metų.
- Antrasis krūminis: dygsta apie 23-32 mėnesį, iškrenta 10-12 metų.
Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai - apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti: rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireikšiančios ūminės infekcinės ligos.
Dantų dygimo požymiai
Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai: paraudusios ir paburkusios dantenos, didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas, gausesnis seilėtekis, nedideli veido bėrimai aplink lūpas, didesnis vaikučio irzlumas, dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, nežymus karščiavimas.
Dantų dygimo simptomai - kaip atpažinti?
Dažniausi požymiai (ne visi vaikai juos turi):
- Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną
- Dantenos patinusios, raudonos, kartais su baltu „burbuliuku“
- Vaikas viską graužia, kiša kumštuką į burną
- Dirglumas, prastas miegas, verksmas
- Apetito sumažėjimas
- Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada
- Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo)
Svarbu: aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Kreipkitės į gydytoją!
Dantukų dygimo simptomai yra įvairūs ir gali skirtis priklausomai nuo vaiko, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Patinusios ir paraudusios dantenos - Vienas iš pirmųjų požymių, kad dantukai pradeda dygti, yra dantenų patinimas ir paraudimas. Dantenos tampa jautresnės ir gali būti skausmingos, kai dantys pradeda prasiveržti pro jas.
- Dirglumas ir neramumas - Kūdikiams dažnai būna sunku susikaupti, jie tampa irzlūs, nes skausmas gali būti gana stiprus. Dažnai jie yra nepatenkinti ir nori būti laikomi, o kartais gali atsirasti net ir verksmas.
- Padidėjęs seilėjimasis - Vienas iš labiausiai pastebimų simptomų yra seilių padidėjimas. Kūdikiams dygstant dantukams, seilės pradeda išsiskirti gausiau, nes organizmas bando apsaugoti dantenas ir sušvelninti skausmą.
- Noras kramtyti daiktus - Kūdikiai dažnai pradeda kramtyti įvairius daiktus, nes tai padeda mažinti dantenų skausmą ir niežėjimą. Kramtymas taip pat padeda kūdikiui išlaikyti savo dėmesį ir nuraminti diskomfortą.
- Miego sutrikimai - Dantų dygimas gali sutrikdyti kūdikio miegą. Dėl skausmo ir diskomforto kūdikis gali keltis viduryje nakties, būti neramus ir prastai miegoti.
- Šiek tiek padidėjusi temperatūra - Nors karščiavimas nėra dažnas simptomas, kai kuriems kūdikiams gali šiek tiek pakilti temperatūra, kai prasideda dantų dygimas.
*Svarbu pažymėti, kad šie simptomai yra normalūs ir neturėtų kelti susirūpinimo. Tačiau jei pastebite aukštą temperatūrą arba kitus neįprastus simptomus, kaip vėmimą ar viduriavimą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kaip atrodo dantenos kai dygsta dantukai?
Dantenos tampa:
- Raudonos ir patinusios
- Blizgančios, kartais su mėlynomis hematoomis
- Vaikas jas kaso pirštuku
- Po dantena matosi baltas dantuko kraštelis
Dantų dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Dantukų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra, lengva sloga, vidurių paleidimu, irzlumu, apetito stoka, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, tad pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją.
Kūdikis verkia, seilėjasi, kiša viską į burną, karščiuoja arba dantenos patinusios? Tai klasikiniai dantukų dygimo simptomai. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6-10 mėn., o visas procesas trunka iki 3 metų.
Dygstantys dantukai gali sukelti įvairių fizinių ir emocinių reakcijų, o viena iš dažniausių - prastas miegas. Daugelis tėvų pastebi, kad mažylis tampa neramesnis, dažniau prabunda, verkia ar net visiškai atsisako miego naktimis. Kodėl taip vyksta ir kaip galima padėti savo vaikui?
Dantų dygimas - tai fiziologiškai sudėtingas procesas, lydimas tam tikrų nemalonių pojūčių:
- Dantenų skausmas ir spaudimas. Dygstant dantims, dantenos patinsta ir tampa jautrios. Tai sukelia nemalonų spaudimą, kuris naktį, kai nėra kitų dirgiklių, jaučiamas dar stipriau.
- Padidėjęs seilėtekis. Gausus seilių kiekis gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir odos sudirginimą aplink burną, o tai dar labiau trikdo miegą.
- Dirglumas ir nuotaikų kaita. Skausmas ir diskomfortas veikia kūdikio emocinę būseną. Vaikas gali būti nervingas, verkšlenti be aiškios priežasties, jaustis nesaugus ir reikalauti daugiau tėvų dėmesio.
- Dažnesnis pabudimas naktį. Naktinis miegas tampa fragmentiškas - kūdikis dažnai pabunda, nerimsta, sunkiai užmiega iš naujo.
Dantų dygimas gali būti painiojamas su kitais sveikatos sutrikimais. Todėl svarbu žinoti būdingus dygimo požymius:
- Kūdikis dažnai kiša pirštus ar daiktus į burną ir juos kandžioja.
- Padidėjęs seilėtekis.
- Paraudusios, patinusios dantenos.
- Kartais - lengvas temperatūros pakilimas (iki 37,5 °C).
- Sutrūkinėjęs ar pablogėjęs apetitas.
- Odos paraudimas ar bėrimas aplink burną (nuo seilių).
- Padidėjęs neramumas ir miego sutrikimai, ypač naktį.
Svarbu paminėti, kad stiprus karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas nėra būdingi dantų dygimui - tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip sušvelninti dygstančių dantukų skausmą?
Jeigu vaikas dėl dygstančių dantukų yra neramus, galite naudoti specialius šaldomojo poveikio kramtukus. Taip pat verta išbandyti dantenų masažą (jeigu tik mažylis leidžia tą daryti). Šalto maisto gabalėliai irgi gali padėti sumažinti skausmą, tačiau šis būdas tinka tik jei vaikas jau ragauja papildomo maisto ir neužsprings. Vaistinėse galima įsigyti nereceptinių priemonių, kurios malšina dygstančių dantukų skausmą.
Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą? (Saugūs būdai)
- Šalti kramtukai - įdėkite į šaldytuvą (ne į šaldiklį!)
- Dantenų masažas - švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes
- Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas (vyresniems)
- Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino
- Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju
- Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms
Dantukų dygimo metu tėvai gali pasitelkti įvairias priemones, kurios padės sumažinti kūdikio skausmą ir diskomfortą. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Šaldyti kramtukai - Kramtukai, ypač šaldyti, yra viena iš geriausių priemonių palengvinti dantų dygimo skausmą. Šaltis padeda sumažinti dantenų patinimą ir nuraminti diskomfortą. Svarbu rinktis kramtukus, pagamintus iš natūralių, saugių medžiagų, kad kūdikis galėtų juos kramtyti be jokių rizikų.
- Dantenų masažas - Švelnus dantenų masažas su švariu pirštu arba specialiu masažo įrankiu taip pat gali padėti palengvinti skausmą. Toks masažas gali nuraminti patinusias dantenas ir suteikti kūdikiui laikinas palengvėjimą.
- Paprasti žaislai, kurie gali būti kramtomi - Pasirinkite žaislus, kurie yra funkcionalūs ir gali būti kramtomi. Tai padeda kūdikiui atsikratyti skausmo, o paprastų žaislų naudojimas remiasi Montessori metodais, kuriuose svarbu paprastumas ir funkcionalumas.
- Vanduo ir šaltas pienas - Kūdikiams gali būti naudingas šaltas vanduo arba pienas. Šaltas skystis padeda nuraminti dantenų skausmą ir atgaivina kūdikį.
- Patogumas ir ramybė - Dantų dygimo laikotarpiu kūdikiai gali tapti jautrūs ir neramūs, todėl svarbu suteikti jiems saugią ir ramią aplinką. Kantrybė ir fizinio artumo suteikimas padeda kūdikiui jaustis saugiai ir patogiai.
Gelis. Puikiai veikia specialūs geliai (pvz., Anaftin Baby, Kamistad), kurie skirti tepti dantenas, kai dygsta dantukas ir vaikas rodo ženklus, kad jam skauda. Juose reikia naudoti teisingai, stengtis tepti ant sausų dantenų. Gelį pageidautina tepti kūdikiui pavalgius ir prieš užmiegant, kad geriau susidarytų plėvelė ir ilgesnį laiką būtų malšinamas skausmas.
Vaistai. Jei kalantis dantukams vaikas yra labai neramus ir atsisako valgyti - galima skirti paracetamolio. Kūdikiams nuo 3 mėnesių iki vienerių metų vienkartinė dozė yra 60-120 mg, 1-5 metų 120-250 mg. Vienkartinė dozė gali būti skiriama ne dažniau kaip 4 kartus per parą.
Dantukų dygimo diskomforto palengvinimas
Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas (jeigu vaikas jau primaitinamas), šaltas kramtukas, dažnesnis žindymas, nuskausminamieji geliai dantenoms ar poreikiui esant gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai.
Kramtukai - būtina pagalba dantukų dygimo metu
Kramtukai yra viena iš populiariausių ir efektyviausių priemonių, padedančių kūdikiams per dantukų dygimo laikotarpį. Kramtymas padeda mažyliams atsikratyti diskomforto, o taip pat skatina jų motorinių įgūdžių vystymąsi. Pasirinkdami kramtukus, būtinai rinkitės tuos, kurie pagaminti iš natūralių ir ekologiškų medžiagų, nes jie yra saugesni kūdikiui ir nekenkia aplinkai.
Kramtukai būna įvairių formų ir tekstūrų, kurie ne tik padeda sumažinti dantenų skausmą, bet ir stimuliuoja kūdikio pojūčius. Kai kurie kramtukai turi įmontuotus masažuojančius paviršius, kurie padeda dar efektyviau palengvinti skausmą ir niežėjimą.
Specialūs žiedai-kramtukai. Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluostuko kraštą. Niekuomet neduokite tokių priemonių, kurios yra mažos ir jomis mažylis gali užspringti.
Dantenų trynimas.
Skausmo palengvinimas. Yra įvairių vaistų, kurie palengvina dantų dygimo skausmą. Jais reikia tepti pačias dantenas.
Kaip padėti kūdikiui, kai dygsta dantukai?
Nors dantų dygimas neišvengiamas, yra būdų, kaip sumažinti su juo susijusį diskomfortą ir pagerinti vaiko miegą:
- Masažuokite dantenas Švelnus dantenų masažas švariu pirštu ar specialiu silikoniniu šepetėliu gali sumažinti spaudimą ir skausmą.
- Naudokite kramtukus Atšaldyti (bet ne sušaldyti) kramtukai padeda malšinti dantenų niežulį ir dirginimą. Svarbu, kad jie būtų saugūs ir neturėtų mažų detalių.
- Pasitarkite su gydytoju dėl gelių ar vaistų Kai kurie dantų dygimo geliai turi šaldantį ar priešuždegiminį poveikį. Tačiau prieš naudojant bet kokias priemones būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
- Rami atmosfera prieš miegą Sukurkite ramią, saugią ir pastovią miego rutiną - maudynės, švelni muzika ar lopšinė gali padėti vaikui atsipalaiduoti prieš miegą.
- Tėvų artumas Kartais viskas, ko reikia vaikui - tai mamos ar tėčio apkabinimas. Jūsų buvimas ir švelnus kalbėjimas nuramina bei padeda lengviau užmigti net ir skausmo metu.
Dantų dygimas ir miegas: tėvų požiūris
Labai svarbu, kad tėvai šiuo laikotarpiu išliktų kantrūs ir supratingi. Naktiniai pabudimai ir neramios dienos gali išvarginti visą šeimą, tačiau svarbu suprasti, kad tai laikina. Dantų dygimas yra natūrali vystymosi dalis, kuri rodo, kad vaikas auga ir bręsta.
Tėvų emocinė būsena taip pat perduodama vaikui. Jei mama ar tėtis nuolat įsitempę, nervingi ar nekantrūs, kūdikis tai jaučia ir tampa dar neramesnis.
Pieninių ir nuolatinių dantų priežiūra
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Tai padeda sumažinti seilėtekį ir pagerinti savaiminį burnos apsivalymą. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvutė ir befluorę dantų pastą. Vyresniems vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojamos nedidelį (250-500 ppm), o paaugliams didesnį (1000-1100 ppm) fluoro kiekį turinčios pastos. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Tai pat labai svarbus tinkamo pavyzdžio rodymas.
Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.
Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis. „Ozo“ klinikos odontologai pasiruošę suteikti profesionalią pagalbą, kai jos labiausiai reikia.
Vos išdygus pirmajam dantukui, reikia pradėti jį valyti. Šiam tikslui rekomenduojama įsigyti specialų antpirštį su šereliais, skirtą kūdikių dantims valyti. Jis puikiai tiks ne tik pirmiesiems dantukams valyti, bet ir dantenoms masažuoti bei dantų dygimo metu atsirandantiems nemaloniems pojūčiams mažinti.
Pirmasis vizitas pas vaikų odontologą išdygus pirmam dantukui padės išvengti ėduonies ir anksti pastebėti problemas.
Burnos higiena - visos šeimos reikalas. Kūdikiai gimsta burnoje neturėdami kariesą sukeliančių bakterijų. Ir, deja, tik tėvai (ar kiti prižiūrintys asmenys) padaro taip, kad tokių bakterijų jo burnytėje atsirastų. Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo. Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis. Kūdikio primaitinimo etapas neretai tampa gera paskata visai šeimai pradėti maitintis sveikiau. Taigi, skirkite laiko ir pasidomėkite sveikais produktais bei kokius patiekalus iš jų galėtumėte pagaminti. Susiplanuoti meniu ir pasisemti gerų idėjų galite iš maisto gaminimo tinklaraščių. Žmonės, atradę sveikos mitybos teikiamą naudą ir įvaldę tokių patiekalų gaminimo įpročius, noriai tuo dalijasi su kitais!
Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys būna skirtingų tipų: Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje. Vaikai ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 dantis viršutinėje ir apatinėje eilėje. Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Maži vaikai kaplių neturi. Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar vadinami protiniais, kurių iš viso yra 4.
Skirtingo tipo nuolatinių dantų dygimo laikas:
- Viršutinis žandikaulis:
- Centrinis kandis: dygsta apie 7-8 metus.
- Šoninis kandis: dygsta apie 8-9 metus.
- Iltinis: dygsta apie 11-12 metus.
- Pirmasis prieškrūminis: dygsta apie 10-11 metus.
- Antrasis prieškrūminis: dygsta apie 10-12 metus.
- Pirmasis krūminis: dygsta apie 6-7 metus.
- Antrasis krūminis: dygsta apie 12-13 metus.
- Trečiasis krūminis (protinis): dygsta apie 17-21 metus.
- Apatinis žandikaulis:
- Centrinis kandis: dygsta apie 6-7 metus.
- Šoninis kandis: dygsta apie 7-8 metus.
- Iltinis: dygsta apie 9-10 metus.
- Pirmasis prieškrūminis: dygsta apie 10-12 metus.
- Antrasis prieškrūminis: dygsta apie 11-12 metus.
- Pirmasis krūminis: dygsta apie 6-7 metus.
- Antrasis krūminis: dygsta apie 11-13 metus.
- Trečiasis krūminis (protinis): dygsta apie 17-21 metus.
Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.
Dantų sluoksniai ir tipai
Dantį sudaro šie pagrindiniai sluoksniai:
- Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Tai lemia struktūrinis kalcio apatito (hidroksiapatito) nanokristalų išsidėstymas.
- Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Jis yra gelsvos spalvos.
- Pulpa - gyva danties dalis, sudaryta iš nervų ir kraujo ląstelių.
- Cementas - jungiamojo audinio sluoksnis, laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio.
Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.
Tam, kad vaikų dantų dygimas būtų kuo sklandesnis, patariama pasirūpinti tinkama profilaktika, kurią gali užtikrinti „Ozo“ klinikos specialistai.
Ar blogai, jei pieniniai dantys dygsta ne pagal įprastą schemą?
Labai dažnai pieniniai dantukai dygsta ne pagal schemą. Dažniau negu nuolatiniai, ir čia tikrai nėra nieko blogo. Dėl pieninių dantų sąkandžio būna kur kas mažiau problemų negu dėl nuolatinių. Pradėjus dygti nuolatiniams, reikia stebėti, ar jie dygsta simetriškai. Pieniniams dantims dažniau ortodontinis gydymas neskiriamas. Tik tam tikrų sąkandžio anomalijų atvejais reikia ortodonto įsikišimo. Tą jums pasakys patyręs vaikus gydantis odontologas. Tiesa, australai yra sukūrę ankstyviausią, 3-5 metų vaikams skirtą prietaisą „treinerį“, kuris skatina kvėpuoti per nosį, nurodo tinkamą liežuvio padėtį burnoje ryjant seiles. Lietuvoje tokie prietaisai netapo populiarūs, nes juos labai sunku pritaikyti, - vaikas tiesiog per mažas, kad su juo pavyktų susitarti nešioti tokį ortodontinį prietaisą. Nors jis galėtų būti net kaip čiulptuko pakaitalas. Iki to laiko labai svarbu stebėti vaikučio įpročius, ypač kvėpavimą per burną. Jei vaikas kvėpuoja per burną, reikia aiškinti, kodėl taip vyksta ir stengtis atstatyti kvėpavimą per nosį. Vaiko lūpos ramybės metu turėtų būti sučiauptos, nes tuomet ir liežuvio galiukas tikėtina bus savo vietoje, aukštai prie gomurio, už viršutinių priekinių dantų, kandžių. Tėveliai taip pat turėtų pastebėti žalingus įpročius - piršto čiulpimą ar tušinuko, pieštuko kramtymą. Šiuos įpročius pravartu būtų pašalinti iki 6-7 metų.
Liaudyje nuo seno sakoma, kad jei vėliau dygsta, dantys bus tvirtesni. Tai logiška, nes jei pirmieji dantukai išdygsta ne 4-5 mėnesių, o 10-12, jie gauna mažiau naktinių maitinimų, vyresniam vaikui dantukus lengviau išvalyti. Todėl tas mamas, kurios sielojasi, kad vis dar nėra dantukų, nuraminsiu: ateis laikas, ir dantukai išdygs. Tokių tyrimų, kaip skiriasi natūraliai ir mišiniais maitinamų kūdikių dantų dygimo laikas, man neteko skaityti.
Kūdikis smarkiai susitrenkė dantenas - kaip tai gali pakenkti būsimiems dantims? Kol dantukai dar nėra nė kiek prasikalę, turbūt sutrenkimas neturės didesnių pasekmių. Juk būsimus dantis saugo lūpos, dantenos, o pats dantukas dar glūdi giliai pasislėpęs. Žinoma, tuo metu, kai vaikas išmoksta atsistoti ar pradeda savarankiškai vaikščioti, jis dažnai griūna ir susitrenkia. Jei dantukas jau nors kiek išdygęs, ir vaikas susitrenkė, - tada yra rizika, kad jis gali įsimušti giliau, tokiu atveju gali pradėti ir dygti kiek vėliau. Nuo smūgio dantukas gali pasistumti į šoną, pakeisti kryptį. Jis gali išaugti kiek kreivesnis.
Tuo metu, kai vaikas viską kiša į burnytę ir kaso dantenas, nėra didelio skirtumo, ką jis grauš: marliuką, morką, guminį žaisliuką ar specialų kramtuką. Nepastebėjome, kad vienos firmos kramtukas būtų geresnis už kitos firmos. Pats danties dygimo metu burnos higiena turėtų būti labai švelni ir atsargi, nes paburkusios dantenos labiau linkusios pakraujuoti, jos jautrios. Geriausia burnytę ir jau išdygusius dantis valyti suvilgytu vandeniu marliuku su truputėliu pastos arba specialiu ypač švelniu šepetėliu. Tokie šepetėliai rekomenduojami po danties šalinimo procedūrų, kai dantenos pažeistos, skausmingos. Dar labai rekomenduojama naudoti vadinamąjį vieno danties, vieno pluošto šepetėlį. Kol išdygę tik kandžiai, patogiausia valyti drėgnu marliuku. Tada mamos geriau jaučia, ar nuvalė visą paviršių. Pasirodžius krūminiams dantukams, marliukas nebetinka, nes krūminiai turi vagelių, kurias galima išvalyti tik šepetėliu. Nuo pat pirmųjų dantukų reikėtų naudoti pastą su fluoru. Pastebiu, kad šeimos vis dar mano, kad pasta su fluoru tinkama tik nuo trejų metų. Ne! Odontologų rūmai ir PSO rekomenduoja pastą, turinčią 1000 ppm fluoro, jau nuo pirmojo dantuko. Tik nuo 0 metu reikia pasta suvilgyti tik shereliu galiukus. Ir to tikrai pakaks. Išimtis galėtų būti tik pajūrio gyventojai, kurie vartoja geriamąjį vandenį su didesniu fluoro kiekiu. Fluoro kiekis rašomas ant pastos pakuotės ir matuojamas matavimo vienetu ppmF. Nuo 3 metų vaikeliui jau galima naudoti dantų pastas, kuriose yra virsh 1000 ppm F iki 1450 ppm, ypač, jei yra ėduonies rizika. Žinoma, nuo 1,5-2 metų reikia mokyti vaikiuką išspjauti dantų pastos likučius, bet kol jie to dar nemoka ir nuryja kažkiek pastos, tikrai nereikia bijoti. Po kiekvieno valymo mama būtinai turėtų apžiūrėti, ar vaikutis gerai nuvalė paviršių, ar nėra minkštųjų apnašų. Nebijokite atversti vaiko lūpytę, pažiūrėti prieš šviesą. Praktika rodo, kad valydami vaikams dantis, tėvai vis dėlto nepakankamai pašalina minkštąsias apnašas. Kartais galvoja - kol išdygę tik keli dantys, jų visai nereikia valyti. Išdygus dantukams, mama turėtų kontroliuoti ir vaikučio valgymų skaičių per parą. Dažnai vaikas visą dieną ką nors kramto - obuolį, sausainį, džiūvėsį, dar užsigeria sultimis. Burnoje nuolat yra maisto likučių, kurie sudaro palankias sąlygas daugintis ėduonies bakterijoms. Visada patarčiau pasikonsultuoti su vaikų gydytoju, ar labai blogos vaiko savijautos priežastis tikrai dantų dygimas. Galbūt vaikui skauda ką kita. Paprastai sunkiau būna tada, kai vienu metu dygsta keli dantukai, pavyzdžiui, visi 4 viršutiniai. Tada paburkęs didesnis dantenų plotas, ir tai sukelia vaikui nepatogumų. Tikrai būna ir tokių atvejų, kai vaikutis tampa irzlesnis net 2-3 mėnesius, iki kol pradeda dygti dantukas.
Kada kreiptis į vaikų odontologą?
Pirmas vizitas rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų
- Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C
- Dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja
- Dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn.
Išvados
Dantų dygimas - natūralus, bet dažnai sunkus laikotarpis kūdikiui ir tėvams. Dauguma simptomų praeina savaime, o tinkama pagalba (šalti kramtukai, geliai, kantrybė) padeda mažyliui lengviau ištverti. Pirmasis vizitas pas vaikų odontologą išdygus pirmam dantukui padės išvengti ėduonies ir anksti pastebėti problemas.
Atsargi rekomendacija
Jei kūdikis karščiuoja aukščiau 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija. Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo duokite tik pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, tiksliai laikydamiesi dozės pagal svorį ir amžių.
Dažnai tėvai klausia, ar gali čiulptukas ir piršto čiulpimas pakenkti vaiko sąkandžiui ateityje? Kaip tai vertina odontologai? Reikėtų stebėti, ar kūdikis neturi tokių įpročių: nuolatinis kvėpavimas pro burną, lūpų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų ar piršto čiulpimas. Pastebėję netipinius reiškinius, pasikonsultuokite su pediatru. „Ir čiulptuko, ir piršto čiulpimo padariniai turi būti koreguojami pieninio sąkandžio formavimosi etapu, todėl jokio chirurginio įsikišimo nereikia.“, - paaiškina gydytoja odontologė Gabrielė Petrauskaitė. Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5-5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai. Dažnai šią problemą jau gimdymo namuose pastebi akušerės ir nukreipia pas specialistus. Ne visais atvejais problemą būtina spręsti chirurginiu būdu, kartais trumpas pasaitėlis žįsti netrukdo. Kitais atvejais, kai reikia chirurginio įsikišimo, atliekama vos kelių minučių trukmės chirurginė procedūra. Procedūrą atliekama ir klinikoje „RG clinic“, kurioje chirurgas Raimundas Golubevas priima naujagimius nuo pirmųjų gyvenimo dienų.
