Nors dauguma atvejų, kai ant kūdikio galvos atsiranda minkštas guzelis, yra nepavojingi ir susiję su smulkiais sužeidimais ar uždegimais, svarbu žinoti, kokie simptomai turėtų kelti susirūpinimą ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Gimdos ir gimdymo metu atsiradę guzeliai
Ne visi naujagimiai gimsta tobulai dailūs. Kai kurių galvytės gali būti deformuotos dėl pūpsančio guzelio viename ar abiejuose šonuose, primenančio ragelius. Mažylio kelias į šį pasaulį nebūna lengvas - gimdymo metu naujagimiui tenka kovoti su išoriniais veiksniais, dėl kurių gali atsirasti paviršinių pažeidimų tose kūno dalyse, kurios pirmos pereina gimdymo takais. Dažniausiai tai būna galva, o esant sėdimajai pirmeigai - sėdmenys.
Vaikeliui gimus patinimo vietoje ar kitur galima pamatyti kraujosruvų, dar vadinamų hematomomis. Jos susidaro sutrūkus labai smulkioms kraujagyslėms - kapiliarams. Odoje gali matytis žvaigždutės formos raudoni taškeliai, vadinami petechijomis.
Iškilę guzeliai - kefalohematomos - taip pat yra hematomos, atsiradusios kraujui išsiliejus tarp galvos kaulų (dažniausiai momenkaulio) ir antkaulio. Kefalohematomų pasitaiko retai - apie 1,5-1,7 proc. visų naujagimių Lietuvoje. Jos dažnesnės berniukams. Kartais jos susidaro net ir po cezario pjūvio operacijos, kai ji atliekama dėl netinkamos galvutės padėties, prasidėjusios vaiko hipoksijos ar kitų priežasčių.
Kefalohematomas svarbu atskirti nuo priešgalvio pagal simptomus. Tokio naujagimio galva būna asimetriška, o esant abipusei kefalhematomai - nenormalios formos. Vaiko galvytėje matomas gumbas, čiuopiant jaučiamas kaip minkštas, elastingas darinys.
Hematomos ir kefalohematomos atsiranda ne tik dėl mechaninio gimdymo takų spaudimo, bet ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, sunkiai gimstant petukams, apsisukus virkštelei apie kūdikio kaklą, kuri užsitęsusio ar greito gimdymo metu dar labiau pradeda veržti kakliuką, padidėja spaudimas kraujagyslėse. Dėl to gali sutrūkinėti smulkiosios kraujagyslės veide, akių junginėje ar net akies tinklainėje. Kai vaikelis gimsta sėdmenimis į priekį, kraujosruvos atsiranda pėdutėse, sėdmenyse, nes čia yra daug minkštųjų audinių, todėl jie labiau pažeidžiami. Hematomos - tai tarsi mėlynės, atsirandančios toje vietoje, kur sėdmenys spaudėsi prie gimdos kaklelio.
Nors hematomos mažylio gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelia, jos gali sutrikdyti jo adaptaciją. Kai jų daug ir jos plačios, joms rezorbuojantis pradeda irti kraujas, todėl gali užsitęsti ir ryškėti naujagimių gelta. Neretai gydyti pasitelkiama šviesos terapija. Esant plačioms kraujosruvoms, naujagimį atidžiau stebi neonatologas. Jis įvertina mažylio būklę, o esant reikalui atlieka tyrimus (echoskopiją ir kt.). Tačiau dažniausiai nedideli guzeliai nesutrikdo nei bendrosios vaiko būklės, nei jo prisitaikymo po gimimo. Jokio gydymo nei hematomos, nei kefalohematomoms nereikia. Kraujosruvos veide, akies junginėse rezorbuojasi per 10-12 dienų. Kefalohematomos rezorbuojasi per 4-6 savaites. Dauguma atvejų jos negydomos ir nepunktuojamos.
Kitos minkšto guzelio ant galvos priežastys
Pastebėjus kietą guzelį galvoje, natūralu sunerimti. Nors daugelis atvejų yra nepavojingi ir susiję su smulkiais sužeidimais ar uždegimais, kartais tai gali būti simptomas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį.
Sumušimai ar traumos - viena iš dažniausių priežasčių, ypač vaikams. Guzelis susidaro dėl po oda susikaupusio kraujo ar patinimo. Tėvai nerimauja pastebėję guzą vaiko galvoje, tačiau dauguma atvejų yra nekenksmingi.
Lipomos - tai riebalinio audinio augliai, kurie dažniausiai susiformuoja po oda. Jie yra minkšti, ovalūs dariniai, čiuopiami po oda, virš raumenų. Lipomos yra dažniausias minkštųjų audinių auglys, aptinkamas 1 iš 1000 žmonių. Paprastai jų dydis būna apie 2-5 cm, tačiau pasitaiko ir didesnių. Nors nėra nustatyto aiškaus ryšio su lytimi, šiek tiek dažniau jos iškyla vyrams. Jų atsiradimo priežastis nėra aiški, tačiau pastebėtas genetinis polinkis, taip pat jos dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems nutukimu, hiperlipidemija ar cukriniu diabetu. Jų atsiradimas siejamas ir su patirtomis traumomis. Lipomos dažniausiai pastebimos rankų ir kojų srityse, ant nugaros, kaklo srityje ar ant peties. Poodiniai riebaliniai gumbai dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau gali kelti diskomfortą dėl estetinio vaizdo ir dydžio, kai tampa nepatogu judėti ar dėvėti drabužius. Jei lipoma atsiranda šalia nervo, gali sukelti skausmą. Diagnostika nėra sudėtinga, paprastai pakanka klinikinio ištyrimo ir/ar ultragarsinio tyrimo.
Padidėję limfmazgiai - vaikams kakle dažnai atsiranda guzelių, kurie gali būti padidėję limfmazgiai. Priežastis dažniausiai būna akivaizdi, pavyzdžiui, sloga ar angina, tuomet padidėja abiejų kaklo pusių limfmazgiai. Jie gali būti kieti ir skausmingi, sukelti kaklo skausmą. Limfmazgiai čiuopiant lygūs, paprastai minkšti. Jie gali labai padidėti. Padidėję limfmazgiai byloja apie organizme esančią infekciją. Bendra organizmo infekcija, pavyzdžiui, gripo, gali sukelti viso kūno limfmazgių padidėjimą. Vienas kaklo guzelis taip pat gali būti padidėjęs limfmazgis. Paprastai odos guzeliai pirštais lengvai paslenka ir pasistumia drauge su oda. Vieno limfmazgio padidėjimas paprastai būna dėl šalia esančios kūno vietos infekcijos, tačiau priežastis gali būti kita, pavyzdžiui, tuberkuliozė arba limfoma (limfmazgių vėžys).
Įgimtos cistos - vaikams kakle gali būti guzelių nuo gimimo. Tai dažniausiai įgimtos cistos: apvalūs dariniai, pripildyti skysčio, kurie susidaro dėl neesminių embriono vystymosi sutrikimų nėštumo metu. Pagal guzelio vietą nustatoma problemos priežastis.
Kiaulytė - tai virusinė infekcija, kuria galima užsikrėsti ligoniui kalbant, čiaudint, liečiant jo daiktus. Kiaulytei būdingas patinimas po apatiniu žandikauliu, kuris gali būti padidėjusios pažandės seilių liaukos požymis. Dažna jų patinimo priežastis - kiaulytė. Pažandės liaukos patinimas vyresniam vaikui gali būti joje besiformuojančio akmens požymis.
Skydliaukės padidėjimas - guzelis priekinėje kaklo dalyje, kuris juda, kai vaikas ryja, gali būti padidėjusios skydliaukės požymis. Jei įtariate, kad vaikui padidėjo skydliaukė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Plokščios galvos sindromas (plagiocefalija) - tai kūdikių sveikatos būklė, kuri gali būti įtakota įvairių priežasčių ir turėti skirtingą įtaką vaiko galvos formavimuisi. Plagiocefalija yra labiausiai paplitusi kaukolės deformacijos forma. Daug kas tai sieja su miegojimo ant nugaros rekomendacija, tačiau kartu pastebėtas ir šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagiocefalijos atvejų skaičius. Kita priežastis yra tortikolis (kaklo raumenų disbalansas), kuris diagnozuojamas 85% kūdikių su plagiocefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę. Dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę. Plagiocefalijos atveju, kai pažvelgiate į vaiko galvą iš viršaus, jos forma primena rombą. Svarbu! Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė.
Kraniosinostozė - tai labai reta ir rimta liga, pasireiškianti dėl per ankstyvo vienos ar kelių kaukolės siūlų sukaulėjimo. Kaukolė negali normaliai augti ir deformuojasi. Kraniosinostozės gali lemti ne tik galvos ir veido deformaciją, bet ir padidėjusį intrakranijinį slėgį, akispūdį ir spaudimą į regos nervą. Kraniosinostozę galima diagnozuoti naudojant kaukolės rentgeną arba kompiuterinę tomografiją.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis guzelio atvejų yra nepavojingi, svarbu žinoti, kokie simptomai turėtų būti laikomi rimtesniais. Stebėkite vaiką 24-48 valandas. Dažnai gydytojui pakanka apžiūros, palpavimo ir išklausytų simptomų.
Jei guzas atsirado vaikui, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą. Jei guzas didėja, keičia formą, sukelia skausmą, karščiavimą arba vaikui pasireiškia kiti neįprasti simptomai (pvz., pasikeitė elgesys, atsirado neįprastų akių judesių), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kai kuriais atvejais, kaip pasakojo Tatjana, net ir nedidelis guzelis gali būti pirmasis labai sunkios ligos, tokios kaip limfoblastinė leukemija (kraujo vėžys), simptomas. Jos dukrai atsiradęs guziukas virš antakio, vėliau su mėlyne, iš pradžių buvo palaikytas cista. Laiku atlikti tyrimai ir gydytojų budrumas padėjo diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje ir pradėti gydymą.
Leukemija, priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon pasakojo, kad leukemijos atveju sutrinka kraujo gamyba, „supiktybėja“ kraujo ląstelės. Kaip šis procesas paveiks vaiko savijautą - labai neaišku. Kraujo ląstelės, kurios normaliai gaminamos kaulų čiulpuose, ten nebetelpa ir „išsisėja“ po visą organizmą. Piktybinės ląstelės gali kauptis limfiniuose mazguose, kaulų čiulpuose, blužnyje, rečiau - kepenyse, galvos bei nugaros smegenyse, ir sukelti šių organų tinimą. Jos gali patekti į kaulus ir sukelti kaulinius skausmus. Dėl to leukemija sergantys vaikai kartais gydomi dėl artrito ar uždegimų, nes kenčia nuo kaulinių skausmų. Vaikučiams tenka apsilankyti ir pas ortopedus, chirurgus ar reumatologus.
Gydytojos teigimu, kartais leukemija gali pasireikšti peršalimo simptomais, mat sutrinka imunitetas. „Kartais tai būna gerklės ar plaučių uždegimas, besikartojančios infekcijos. Ligą gali išduoti ir daržnos, savaime atsirandančios mėlynės, pakraujavimai iš nosies ar burnos gleivinės, dantų. Leukemijai taip pat būdingas ir blyškumas. Visgi didžiausius įtarimus sukelia bendras kraujo tyrimas - gydytojas mato pakitimus. Todėl tėveliams žinia turėtų būti ta, kad vaikų profilaktiniai patikrinimai - būtini. Taip ligą galima aptikti ankstyvoje stadijoje“, - tikino pašnekovė.
Vystantis ūminei limfoblastinei leukemijai, kaulų čiulpai gamina gerokai daugiau nesubrendusių limfocitų, vadinamų limfoblastais. Negydoma liga greitai progresuoja. Ja dažniausiai serga 4-7 metų vaikai.
Vaikų onkohematologijos centro vadovė skaičiavo, kad trečdalį visų vaikams diagnozuojamų navikų sudaro kraujo vėžys. „Kitas trečdalis - smegenų navikai, o likusiems pacientams nustatomi mišrūs navikai. Tai gali būti ir kaulų, inkstų, kepenų ir kitų organų navikai“, - sakė gydytoja.
Pasaulyje tradiciškai visą rugsėjį kalbama apie vaikų onkologines ligas, dalijamasi patirtimis ir sėkmės istorijomis. J. Rascon nuramindama pabrėžė, kad vėžys vaikams visgi pasitaiko retai. „Lietuvoje per metus juo suserga apie 80 vaikų, kurių 80 proc. pasveiksta. Jie auga, mokosi, dirba. Tačiau likusių 20 proc. atvejų, deja, nugali vėžys. Šiuolaikinės vaikų onkologijos tikslas - suteikti šansą pasveikti šiems vaikams. Tam tikslui būtinos gydymo naujovės, kurios diegiamos vykdant klinikinius tyrimus“, - sakė J. Rascon.
Būtent darbas su likusiais 20 proc. gydytoja ir įvardijo kaip didžiausią iššūkį. „Blogiausia, kai žinai, kad nepavyks išgydyti vaiko, kai liga nepasiduoda gydymui. Darbas su mažaisiais onkologiniais ligoniais yra nuolatinis gaisrų gesinimas. Tie gaisrai - tai komplikacijos, kurios įsiplieskia labai greitai. Atrodo, kad vieną dieną vaikučio būklė labai gera, praeidamas pasisveikini, o jau už dviejų valandų gali jo netekti. Šis darbas - it vaikščiojimas peilio ašmenimis. Yra daug streso, bet tavo kaip gydytojo sprendimai turi būti greiti ir, svarbiausia, teisingi. Viena klaida pacientui gali būti lemtinga. Todėl ir reikia daug patirties, stiprių, šaltų nervų, psichologinių įgūdžių - juk mes dirbame ne tik su vaiku, bet ir jo tėvais“, - pasakojo gydytoja.
Tatjanos dukrelei diagnozuota limfoblastinė leukemija (kraujo vėžys). Jau kitą dieną buvo pradėtas gydymas chemoterapija. „Gydymas buvo labai sunkus. Dukra vemdavo kas 15 minučių. Man vienai susitvarkyti buvo neįmanoma, greta dukters buvome abu su vyru. Keletą dienų vyresniąją dukrą teko palikti likimo valiai. Jai vienai namie irgi buvo labai sunku - su visomis mintimis“, - mena Tatjana. Gydytojos tėvus ramino, sakydamos, kad kuo blogiau organizmas reaguoja į gydymą, kuo blogiau vaikui, tuo blogiau ir ligai. Mergaitė per du mėnesius neteko 12 kilogramų. Tatjana pasakojo dukrai neminėjusi ligos pavadinimo. „Sakėme, kad kraujyje yra bakterija. Nemelavau. Nemėgstu liaudiško ligos pavadinimo ir jo niekur nevartoju“, - sakė ji.
Šiandien mama sako, kad ant dukros kaktos iššokęs guziukas - tarsi Dievo pagalba - paskatinimas laiku kreiptis į medikus, kol dar ne vėlu.
Tatjanos dukrelei jau dukart teko atsisveikinti su plaukais. „Buvo sunku. Ypač dėl to, kad atrodo, jog plaukus skuti dar visiškai sveikam vaikui - juk pradžioje ji neturėjo jokių simptomų, ji pati nejautė ligos. Paimi ją iš realaus gyvenimo, kur ji šoko, dainavo, buvo visiškai sveika. Tada staiga - vėmimai, prasta savijauta ir kai reikia pasakyti vaikui, kad ji dar neteks ir plaukų, tai - labai žiauru. Pamažu ėmėme apie tai kalbėti. Iš pradžių dukrelė klausė, o gal visgi nutiks taip, kad jie visi neiškris? Tačiau kai plaukai pradėjo slinkti patys, jie slenka kuokštais, o tai vaiką tik dar labiau nervina. Tada ji pati pasakė - kviečiam kirpėją, kerpam juos dabar“, - tikino moteris. Antrą kartą viskas vyko daug linksmiau - „Mamų unija“ surengė šventę, išpildė vieną dukrelės svajonę. „Buvo siūlyta nukelti kirpimą, bet dukra sakė, ne, padarykim tai iškart, mane nervina, kai jie slenka. Geriau lauksiu naujų, gražių plaukų“, - mena mama.
Dukros diagnozė buvo didelis smūgis šeimai, ją tik sustiprinęs. „Kiek beturėtume draugų ar artimųjų, tik patys artimiausi bei gydytojai gali suprasti mūsų skausmą. Iš pradžių buvo visko. Visi žmonės yra skirtingi. Kai namie atsiranda tokia bėda, išryškėja visi mūsų charakterio bruožai. Man reikėjo daugiau bendravimo, reikėjo kalbėtis. Vyras, priešingai, iš pradžių užsidarė, negalėjo kalbėti. Po truputį išsikalbėjome, išsiaiškinome, ko vienas kitam reikia. Aš kartais per jėgą patylėdavau, kad jis galėtų atgauti jėgas. Kitą kartą jis per jėgą pabendraus, išklausys. Radome auksinį viduriuką, dabar - viskas gerai“, - atviravo pašnekovė.
„Dabar yra palaikymo-gydymo fazė. Jei viskas bus tvarkoje, gydymą baigsime tik kitų metų pabaigoje. Kol kas prognozės yra geros, tikimės, kad taip ir bus toliau“, - sakė ji. Dabar mergaitė geria vaistus ir kartą per du mėnesius atliekama liumbalinė (juosmeninė) punkcija į smegenų kanalą - įleidžiama chemija. Kartą per dvi savaites atliekamas kraujo tyrimas, pagal jo rezultatus reguliuojami vaistų kiekiai. „Dabar turime laikyti trigubai mažesnį leukocitų kiekį negu turi sveikas vaikas. Dukros imunitetas turi būti tris kartus mažesnis. Dėl to ji jaučiasi šiek tiek silpniau nei kiti vaikai. Turime ją labiau saugoti - tai ir yra mūsų gyvenimo ypatumas. Lyg ir galėtume visur eiti, tačiau turime daug ką riboti, net bendravimą su bendraamžiais. Pirmiausia visada reikia išsiaiškinti, gal kas kosėja, ar neseniai nesirgo“, - atviravo Tatjana.
