Sveikos gyvensenos ugdymas yra itin svarbus vaikų raidai, ypač priešmokykliniame amžiuje. Šis laikotarpis yra ypatingas, nes formuojasi vaikų gebėjimai bendrauti su šeimos nariais, draugais ir pedagogais, ugdomi sveikos gyvensenos įgūdžiai, kurie tampa pasirengimu sėkmingam mokymuisi mokykloje. Siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerą savijautą ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Sveikos gyvensenos ugdymo svarba
Priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymas yra svarbus, nes vaikams reikalinga sveika, saugi ir laiminga aplinka. Vaikų gyvenimas daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų pokyčių ir tik vėliau nuo ugdymo įstaigos. Sveikatos rodikliai tarp vaikų kasmet prastėja: plinta dantų kariesas, bloga laikysena, regos sutrikimai ir net psichikos ligos. Todėl kyla klausimas dėl tinkamiausių būdų apsaugoti ir stiprinti vaikų fizinę bei psichinę sveikatą, taip pat kurie veiksniai turi didžiausią įtaką sveikos gyvensenos ugdymui.
Įgūdžiai ir papročiai išlieka ilgiausiai ir išlieka ilgiau, jei įgyjami priešmokykliniame amžiuje. Vaiko gyvenimo būdą formuoja fizinis aktyvumas, judrieji žaidimai, aplinkos veiksniai, sveika mityba, higienos žinios, ugdytojų ir tėvų vaidmuo ugdant sveiką gyvenseną. Suplanuotos, inicijuotos ir įgyvendintos veiklos suteikia daug informacijos ir praktinių žinių priešmokyklinio amžiaus vaikams, kaip apsaugoti ir stiprinti savo sveikatą.
Sveikos gyvensenos ugdymo aspektai
Priešmokyklinio amžiaus vaikų raidai ypatingą reikšmę turi judesių raida, rūpinimasis sveikata, asmens higienos laikymasis, bendravimas ir bendradarbiavimas, domėjimasis savo kūnu. Vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną, kuria trumpus nuoseklius pasakojimus, išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
Bendraudami ir tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja ir supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.
Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja arba pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius.
Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Bendradarbiavimo svarba
Tėvai ir ugdytojai turi keistis informacija apie sveiką gyvenseną, spręsti vaikų sveikatos problemas, domėtis ugdymo programomis ir gebėti jas tobulinti, taip pat dalyvauti ugdymo procese ir siekti gerų rezultatų. Planuojama vykdyti daugiau projektinių veiklų, išvykų. Reiktų vykdyti daugiau projektų, kurie skatintų sveiką gyvenseną, įtraukiant tėvus.
Sveiki įpročiai, kuriuos turi žinoti kiekvienas vaikas! | Patarimai, kaip sveikai gyventi augantiems vaikams
Augalų ir gyvūnų pažinimas
Vaikai mokosi atpažinti ir pavadinti kai kuriuos artimiausioje aplinkoje augančius medžius, krūmus, žoles. Žaisdami, įgydami patirties susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdami susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
Žaisdami, tyrinėdami paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudami bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdami artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
Gamtos reiškinių ir išteklių pažinimas
Vaikai tyrinėdami, stebėdami, dalyvaudami bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
Žaisdami, tyrinėdami artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų, augalų, grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui ir gydymui, drabužiams. Dalyvaudami bendrose veiklose, aptardami kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
Žaisdami, tyrinėdami aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #sveikos #gyvensenos #ugdymas
