Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai yra gana sudėtingas procesas, nes reikia surinkti moteriškas lytines ląsteles - kiaušialąstes ir laboratorijoje jas sujungti su spermatozoidais - vyriškomis lytinėmis ląstelėmis. Pradėjus kelioms dienoms po apvaisinimo, apvaisinta kiaušialąstė perkeliama į moters gimdą.
IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m. Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų. IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 sav.
IVF procedūros etapai
Tyrimai ir pasiruošimas
Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną.
Kiaušidžių stimuliacija ir stebėjimas
Kiekvieno natūralaus ciklo metu kiekvieną mėnesį pradeda bręsti grupė kiaušialąsčių. Įprastai tik viena jų pakankamai subręsta būsimajai ovuliacijai, o kitos suyra. IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Vėliau labai svarbus stebėjimas: kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais. Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 val.
Spermos surinkimas
Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną.
Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija)
Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 min. Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių. Po kiaušinėlių paėmimo (punkcijos) pasireiškiantys nemalonūs simptomai: lengvas pilvo pūtimas, maudimas; dėl didesnio estrogenų kiekio atsiradęs krūtų jautrumas; nedidelis tepliojimas; vidurių užkietėjimas.
Apvaisinimas
Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje. Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt. Sėkmės atveju apvaisintos kiaušialąstės ims dalintis ir paaugusios galės būti perkeltos į moters gimdą.
Embrionų auginimas
Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai.
Embriono perkėlimas į gimdą
Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Be to, moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis). Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą.
Nėštumo užsimezgimas
Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 d.
IVF istorija ir statistika
Pasaulyje maždaug kas dešimta šeima negali susilaukti vaikų. Kartais tam nėra jokios objektyvios priežasties - tad vaiko norinčioms šeimoms tenka griebtis dirbtinio apvaisinimo.
XIX a. pabaigoje mokslininkų pradėti eksperimentai reiškė bandymą nuo jo pabėgti. 1890 m. Anglijos gydytojas Walteris Heape’as, atlikęs bandymus su daugybe gyvūnų rūšių, pranešė, kad jam pavyko triušio patelei įsodinti embrioną. Panašų in vitro metodą su triušio patelėmis išbandęs amerikiečių mokslininkas Gregory G. Pincusas 1934 m. pranešė viltingą žinią, kad žinduolių (tikėtina, ir žmonių) kiaušinėliai mėgintuvėlyje gali normaliai vystytis. Pirmąjį sėkmingo in vitro metodo taikymo įrodymą 1959 m. pateikė kinų biologas Min Chueh Changas. Jam pirmajam pavyko mėgintuvėlyje apvaisintą žinduolio (triušės) kiaušinėlį įsodinti patelei ir ji atsivedė triušiukų vadą.
1973 m. australai Carlas Woodas ir Johnas Leetonas paskelbė apie pirmąjį dirbtinai apvaisintos moters nėštumą. Deja, po kelių dienų mokslininkams teko pranešti apie persileidimą. 1976 m. po dirbtinio apvaisinimo pastojo britų Patricko Steptoe ir Roberto Edwardso pacientė. Nesėkmė ištiko ir šį kartą - nėštumas buvo negimdinis. Po metų šie mokslininkai mėgintuvėlyje apvaisintą kiaušialąstę sėkmingai įsodino į gimdą, ir 1978 m. liepos 26 d. Anglijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis, vardu Louise.
2004 m. Louise Joy Brown atšoko savo vestuves, tarp svečių buvo ir R. Edwardsas. 2010 m. jam įteikta Nobelio premija už nuopelnus medicinos ir fiziologijos srityje.
Lietuvoje pirmoji apvaisinimo mėgintuvėlyje eksperimentus bendradarbiaudama su Londono karališkojo universiteto ligonine 1993 m. pradėjo gydytoja Gražina Bogdanskienė. Anglijoje ji atliko procedūrą, po kurios 1994 m. panevėžietė pagimdė pirmąsias mūsų šalyje dvynukes „iš mėgintuvėlio“.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 6 reprodukcinio amžiaus porų bent kartą gyvenime susiduria su tam tikromis vaisingumo problemomis. 9,0 proc. 20-44 metų moterų negali pastoti bent 1 metus laiko. Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, 20-30,0 proc. nevaisingumo atvejų būna dėl vyrų nevaisingumo, 20-35,0 proc. - dėl moterų, 25-40,0 proc. - dėl abiejų partnerių, o 10-20,0 proc. atvejų nevaisingumo priežastis lieka neaiški.
Dažniausiai pagalbinio apvaisinimo procedūros atliekamos 30-39 metų moterims. Vidutiniškai po pirmosios pagalbinio apvaisinimo procedūros pastoja ir pagimdo apie 25,2 proc. moterų. Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, pasaulyje kasmet įvyksta apie 1,5 mln. apvaisinimo ciklų, iš kurių gimsta apie 350 tūkst. naujagimių.
Etiniai ir socialiniai aspektai
Štai paprastų piliečių nuomonė apie spermos banką: „Žiauru, kad žmones užsišaldai kaip kokią mėsą ar picą, o paskui išdaliji dešimčiai moterų...“ „Kur čia gali būti siela, jei užšaldai kelių ląstelių embrionus, kurie atrodo lyg taškas mano sakinio gale.“ Ši nuomonė atspindi tam tikrą konfliktą tarp naujų medicinos technikos stebuklų ir senamadiškų etikos dalykų. Medikams žmogaus pradžia yra ląsteliena, pica, o kunigams - dvasia. Lyg matematiko ir lyriko konfliktas.
Jausdama begalinį norą turėti vaikų, žmonija prisiima Dievulio misiją - konstruoti žmones už didelius pinigus. Jei Dievas yra impotentas, jam gali padėti žmogus?
Bažnyčios požiūris
Vatikanas dirbtinį apvaisinimą laiko amoraliu, nes atliekant šias procedūras sunaikinama daug vystytis pradėjusių gemalų. Vatikanas sukritikavo sprendimą skirti Nobelio premiją už laimėjimus medicinoje apvaisinimo in vitro (IVF) pradininkui R. Edwardsui, kurio darbas užtikrino tėvystės džiaugsmą milijonams nevaisingų porų. „Jeigu ne R. Edwardsas, nebūtų rinkos, kurioje parduodama milijonai kiaušialąsčių, taip pat pasaulyje nebūtų daugybės gemalų pilnų šaldiklių, - teigė popiežiui atstovaujantis Gyvybės akademijos vadovas Ignacio Carrasco de Paula. - Geriausiu atveju jie perkeliami į gimdą, tačiau labiausiai tikėtina, kad jie bus apleisti arba sunaikinti. Bažnyčios manymu, per dirbtinį apvaisinimą mėgintuvėlyje pažeidžiamas žmogaus gyvybės principas: gyvybė suskirstoma į daugiau ir mažiau vertingą. Vienoms suteikiama teisė egzistuoti, o „atliekamosios" užšaldomos, išmetamos į šiukšlių dėžę. Juk pagal vieną iš visuotinių moralės normų niekas neturi teisės atimti žmogaus gyvybės. Dėl šios normos pažeidimo Bažnyčia yra prieš dirbtinį apvaisinimą in vitro. Naujos gyvybės pradžia laikomas apvaisinimo momentas. Nuo pat naujos ląstelės atsiradimo yra ir siela - juk pasakyta: kai tik atsiranda kūnas, Dievas įkvepia sielą. Ir tokia kaina - atimant gyvybes - negalima siekti tikslo, kuris savaime yra gražus - kad gimtų vaikas.
Verslas ir spermos bankai
Verslas yra verslas. Kol mes įteisinsime mažutį žmogiškosios spermos bankelį, pasaulyje gal gimdys vyrai? Užtat Lietuvoje jau yra šunų spermos bankas. O pasaulyje sparčiai auga žmonių spermos fabrikai ir duoda milijoninių pelnų. Štai žinios lyg iš biržos. JAV spermos bankas krizės akivaizdoje mažina kainas. „Xytex International“ paskelbė, kad tam tikrų donorų sperma bus parduodama iki 200 dolerių pigiau. Pigiau bus parduodama sėkla tų vyrų, kurie sėkmingai duoda spermos kelis kartus per savaitę, todėl sukauptos didelės jos atsargos. Dabar jų spermos galima įsigyti už 250-350 dolerių. „Standartinė“ spermos porcija kainuoja nuo 385 iki 585 dolerių. Didžiausios pasaulyje spermos banko Danijos „Cryos“ verslas sparčiai auga. „Cryos“ eksportuoja 85 proc. iš 15 000-20 000 spermos dozių į 400 klinikų 60 pasaulio valstybių.
Su spermos bankais susiję visokie aferų. Antai du britai įkūrė nelegalų spermos banką ir sugebėjo užsidirbti 250 tūkst. svarų sterlingų. Vyrai sukūrė interneto svetainę, kurioje moterys, norinčios pasinaudoti donoro sperma ir susilaukti vaiko, galėdavo išsirinkti tėvelį. Sumokėjusios 80 svarų sterlingų prisijungimo mokestį moterys dar turėdavo sumokėti 300 svarų sterlingų už spermą, kurios joms vėliau kurjeris atveždavo tarsi picą už 150 svarų sterlingų pristatymo mokestį.
Draudimas spermos donorystės Lietuvoje nesunaikino, tik nustūmė į pogrindį. Ir Lietuvoje būta nelegalių spermos bankelių. Valstybės kontrolieriai patikrinę vieną sostinės įmonę nustatė, kad joje buvo saugoma apie 3 000 žmogaus spermos mėginių, nors įmonės įstatai numatė tik jaučių ir kuilių spermos gamybą, kaupimą ir platinimą.
Galima rasti tokių skelbimų: „Už atlygį galėčiau būti spermos donoru. Esu sportuojantis, nevartoju alkoholio, nerūkau. Esu vedęs ir turiu du nuostabius sveikus vaikus. Konfidencialumą garantuoju. Esu rimtas.“ Jei yra spermos prašančių moterų skelbimų, kodėl negalėtų atsiliepti Jonas? Kur nesutarimas?
Kas yra IVF ir ar tai etiška?
Lietuvos kontekstas
Lietuvoje pirmoji apvaisinimo mėgintuvėlyje eksperimentus bendradarbiaudama su Londono karališkojo universiteto ligonine 1993 m. pradėjo gydytoja Gražina Bogdanskienė. Anglijoje ji atliko procedūrą, po kurios 1994 m. panevėžietė pagimdė pirmąsias mūsų šalyje dvynukes „iš mėgintuvėlio“.
Lietuvoje bene dešimtmetį vyksta aršių diskusijų dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo. Lietuva vienintelė iš ES valstybių jo vis dar neturi. Maloningai leidžiamas tik apvaisinimas sutuoktinio sperma ir neleidžiama spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė. Lietuva ir Latvija - vienintelės Europos Sąjungoje nekompensuoja išlaidų nei nevaisingumui gydyti, nei vaistams. Kitur kompensuojama arba viena, arba kita.
Lietuvoje kas penkta šešta pora negali susilaukti vaikų. Kasmet atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų. O neišgalintiems sumokėti 10 tūkst. litų už dirbtinio apvaisinimo procedūrą atimta paskutinė viltis susilaukti vaikelio.
„Dirbtinio apvaisinimo procedūra turėtų būti nemokama, nes nevaisingumas yra liga, kaip ir kiti sveikatos sutrikimai, o jo kamuojami žmonės moka tokius pat mokesčius, kaip visi gyventojai“, - teigia Seimo narė Birutė Vėsaitė.
Lietuvoje parengtos dvi šio įstatymo redakcijos - palankesnė produktyviam medikų darbui ir griežtesnė, draudžianti dirbtiniu būdu vienu metu apvaisinti daugiau nei tris iš moters kiaušidžių paimtas kiaušialąstes. „Jeigu bus pasirinktas griežtasis variantas, nevaisingoms šeimoms liks mažiau vilčių susilaukti trokštamo kūdikio, nes apvaisinimo procentas sumažėja“, - prognozuoja gydytoja akušerė ginekologė Audronė Usonienė. Šis variantas įteisintas Italijoje.
Nors atliekant ICSI kiaušialąsčių apvaisinimo procentas dažniausiai būna yra didesnis, palyginti su IVF (daugiau kaip 70,0 proc. ICSI palyginus su 60,0 proc. IVF), tačiau embrionų vystymosi greitis, kokybės ir moterų pastojimo dažnis bei pagimdžiusių moterų procentas po abiejų procedūrų yra labai panašus - pagimdo apie 25 proc. moterų.
tags: #kas #atrado #apvaisinima #megintuvelyje
