Užgavėnės - viena smagiausių ir linksmiausių žiemos švenčių, kai tradiciškai spaudžiamas pasaulis ir išvaroma žiema. Šios šventės neatsiejama dalis yra persirengėliai ir įvairiausios kaukės, kurios suteikia šventei išskirtinumo ir žaismingumo. Gaminame kaukes, kurios vaikučiams tikrai patiks.
Vaikų Užgavėnių kaukės gali būti pačios įvairiausios, nuo paprastų ir lengvai pagaminamų iki sudėtingesnių ir meniškesnių. Svarbiausia - leisti pasireikšti fantazijai ir kūrybiškumui.
Tradicinės ir modernios kaukės: nuo ko pradėti?
Kaukėms pagaminti reikės:
- Popierinių pirkinių maišelių
- Spalvoto popieriaus
- Įvairių spalvų krepinio popieriaus
- Flomasterių
- Klijų
- Žirklių
Gaminame:
- Pirmiausia atsargiai išverčiame popierinius maišelius į kitą pusę, kad nebesimatytų užrašų su prekinių ženklų pavadinimais.
- Pasimatavę ir pasižymėję, kurioje vietoje yra vaiko akys ir burna, iškerpame „langelius“ veidams.
- O dabar leidžiame pasireikšti savo fantazijai! Dekoruojame baisuoklių galvas - nupiešiame arba iš spalvoto popieriaus priklijuojame akis, žandus, dantis ir pan.
- Galiosiai iš krepinio popieriaus sukarpę jį juostelėmis pritvirtiname barzdą ir plaukus. Juosteles galima priklijuoti klijais, tačiau patogiausia jas tiesiog prisegti segikliu popieriui.
- Štai ir viskas!
Anksčiau skelbėme ir dar vieną paprastą būdą pasigaminti Užgavėnių kaukę. „Nebūtina ieškoti kažkokių išskirtinių specifinių ir šiuo metu sunkiai randamų priemonių - užtenka apsidairyti po namus. Tikiu, kad kiekvienas ras tinkamų priemonių ir medžiagų. Pavyzdžiui, nuo siuntinių likusių kartoninių pakuočių, putų polistirolo, įvairių medžiagų atraižų ar pan. Iš šių priemonių ir siūlau pasigaminti šiųmetes kaukes“, - patarimus dalijo kūrybinio tinklaraščio „Teptlep“ kūrėja Martyna Juodeškienė.
M. Juodeškienė dalijosi trijų kaukių gaminimo eiga: „Zuikio ir ožio kaukių pagrindą gaminome iš popieriaus, o jaučio - iš polistirolo. Išsipjovę atitinkamas gyvūnų formas ėmėme kaukes dekoruoti. Tam prireikė lipalo klijų ir audinio. Beje, svarbu, kad jis būtų plonas, bet kuo mažiau temptųsi. Klijuojant medžiagą ant pagrindo galima išgauti įdomią faktūrą, raukšleles, iš medžiagos sukūrėme ir ožio barzdą.“
Išdžiuvus klijams kaukės tampa tvirtos ir lanksčios, o tada belieka jas nuspalvinti. „Ir vėl - laisvė improvizacijai. Mes šį kartą naudojome guašą ir spalvotą popierių“, - atskleidė dailės mokytoja. Tiesa, jeigu namuose nerandate gumos, kad kaukę būtų galima pritvirtinti prie veido, vietoj jos galima panaudoti elastinį tvarstį, kurio, tikėtina, rasite ir savo namų vaistinėlėje, paskutine gudrybe pasidalijo M. Juodeškienė.
Papjė mašė technika: sudėtingesnis, bet įspūdingesnis variantas
Užgavėnių kaukėms gaminti naudojamos tradicinės natūralios medžiagos - mediena, medžių tošys, kailis, siūlai, popierius. Dar vienas variantas - kaukė iš kartono. Sudėtingesnis variantas - kaukė iš specialios popieriaus (vadinamos papjė mašė).
Laikraščio lapai suplėšomi nedidelėmis (maždaug iki 3x3 cm dydžio) skiautelėmis. Ant stiklainio formuojame kaukės trafaretą - išlipdome nosį, žandus, akiduobes, burnos ertmę ir kt. Formuojame pirmąjį kaukės sluoksnį: dedame drėgnus laikraščius, taip užpildydami visą stiklainio paviršių, kad neliktų tarpelių. Patepame klijais ir klojame antrą laikraščių skiautelių sluoksnį. Padedame kaukę džiūti bent 1-2 paroms greta radiatoriaus. Tačiau jeigu kaukės reikia skubiai, galite ją atsargiai nuimti nuo stiklainio (taip, kad neliktų plastilino likučių) ir dėti džiovinti į orkaitę. Temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei 70-80 °C, kitaip kaukė gali susigarbanoti. Orkaitės dureles reikėtų palikti pravertas.
Tradicijų svarstymas: ar visos kaukės tinkamos?
Delfi atkreipia dėmesį, kad artėjant Užgavėnėms neišvengiamai darželiuose ar mokyklose pasigirsta raginimų apsirengti žydais arba čigonais. Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai teigia, kad „čigonų“ ir „žydų“ vaizdavimas Užgavėnių kaukėse neigiamai stereotipizuoja romų ir žydų bendruomenes.
Prieš kelerius metus minėta organizacija atliko ir tyrimą, kuriame analizuoja romų ir žydų bendruomenes Lietuvoje. Nurodoma, kad žydų bendruomenės personažų naudojimas Užgavėnių šventės metu yra buitinio antisemitizmo apraiška. „Viena iš paplitusių buitinio antisemitizmo raiškų Lietuvoje - tai tropai, „kultūriškai“ įsišakniję posakiai ar reiškiniai, kurie gali būti tiesiogiai nenukreipti prieš žydų tautą ar net nesąmoningi, tačiau savyje talpina neigiamas konotacijas žydų atžvilgiu ir yra antisemitizmo dalis. Vienas iš ryškiausių tokių reiškinių pavyzdžių - tai Užgavėnių šventės metu naudojami žydų personažai. Nors tą dažnai mėginama pateisinti lietuviškomis tradicijomis, toks žydų vaizdavimas Lietuvos žydams yra nemalonus, žeidžiantis ir atrodo absoliučiai netinkamas“, - pabrėžia specialistai.
Tai - ne šių dienų aktualija. Lietuvos žmogaus teisių atstovai prieš kelerius metus dalijosi straipsniu, kuriame įvairių sričių specialistai pasisakė apie tradicijas, kurios šiandien turėtų būti nustumtos į šoną. Štai profesorius Libertas Klimka siūlė nepamiršti, kad politiniai ir istoriniai įvykiai veikia žmonių sąmones ir tradicijas. Socialinis Užgavėnių aspektas labai svarbus ir to nereikėtų pamiršti. Žydų ir romų „kitoniškumas“ - XIX a. aktualija, kuri tiesiog atkartojama nesigilinant į jos turinį. „Pašiepdami žmonių ydas, persirengėliai stengdavosi jas iš visuomenės šalinti“, - pasakojo profesorius. Jis ragino būti kūrybiškesniems ir žaismingesniems. Anot L. Klimkos, vaikams tinkamesnės gyvūnų ar kitų mitologinių būtybių kaukės. Pasidaryti tokią kaukę reikia daugiau vaizduotės ir išmonės. Profesorius prisipažino, kad pats šiandien mieliau pašieptų šių dienų veikėjus, kurių elgesys visuomenėje ne visai tinkamas.
Savo ruožtu mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas nupasakojo hipotetinę situaciją, kaip atrodo tradicijos, atkartojamos be jokio susimąstymo. „Jeigu aš užsidėjęs žydo kaukę staipyčiausi gatvėje ir ateitų žmogus, šiuo atveju, pirmiausia žydas, kuris sakytų: „Kodėl tu mane niekini? Ar tu manęs nekenti?“ Šioje vietoje juokai baigiasi. Čia nėra jokios pretenzijos. Bent jau aš tą kaukę nusiimčiau, nes nebejuokinga toliau šį žaidimą žaisti“, - kalbėjo jis. D. Razauskas abejojo, ar šaržuotas žydo personažas Užgavėnėse toks jau svarbus, kad be jo nebūtų galima apsieiti.
Vis dėlto skirtingų sričių specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Delfi kalbinta etnografė Eglė Valentė sako, kad persirengti minėtų tautų atstovais - nieko blogo. Anot jos, derėtų atskirti mitologiją ir tautosaką nuo realaus gyvenimo. „Sako, kad negerai persirengti žydais ir čigonais, neva tai tam tikrų tautų paniekinimas ar pašiepimas. Na, yra ir kitų dalykų, kurie atsitinka auklėjimo plotmėse, pavyzdžiui, skaitant pasakas. Ta pati kraujo tema, baisi simbolika - visa tai kvailai išsikreipia todėl, kad mes neatskiriame simbolio, neatskiriame mitinio pasaulio nuo realaus pasaulio, kuriame gyvename. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Tiesiog dabar tai yra suplakama į vieną ir, atrodo, kad jei persirengsiu čigonu, tai tarsi išniekinsiu tautą, bet jei persirengsiu kiškučiu, tai kiškučiui dėl to nepakenksiu. Tai yra kvailystė. Tada negalima rengtis nei kiškučiais, nei raganomis, nei velniais ir apskritai niekuo, nes bus baisu, kad kažką įžeisi“, - įsitikinusi etnografė.
Kitų tautų arba vadinamųjų svetimųjų kaukės - pavyzdžiui, vengrų, čigonų, žydų - iš mūsų tautosakos, sako pašnekovė. Bet jei pažiūrėtumėte į dabartines Užgavėnes, tai mes išvystume ir persirengusių rusais, iraniečiais, arabais, juodaodžiais, priduria ji. „Tais svetimaisiais persirengti dėl to ir gerai, nes jie nėra mūsų kasdienybė, mes nesame jais kiekvieną dieną - kaip ir nesame velniai ar raganos. Tai nieko bendro neturi su tikruoju čigonu ar tikruoju vengru, rusu. Šioje šventėje nėra jokios realybės - tai tiesiog žaidimas. Žaidime yra perkeltinės prasmės, vaidmenys. O suvaidinti galime visus ir bet ką. Ir kuo juokingiau, tuo geriau“, - įsitikinusi E. Valentė.
„Tada eikime į bažnyčią ir sakykime - kunige, o kodėl tu Kristaus kraują geri? Ir kodėl man Kristaus kūną duodi į burną? Bet čia niekam dvejonių nekyla, nes bažnyčia turi autoritetą. Tai čia palyginimui - Kristaus kūną valgome, o žydu persirengti negalime? Kristaus kūnas yra menamas, lygiai taip pat menamas yra ir žydas. Mes menamai atliekame menamo žmogaus veiksmus. Mūsų elgesys yra apie menamą žydą mumyse, o ne apie kažkokį tikrą asmenį, - įsitikinusi E. Valentė. - Mūsų nepasitenkinimas kyla iš šių laikų sudaiktėjimo, iš pragmatinio požiūrio į mitologiją. O mitologija nėra tai, kaip mes įsivaizduojame duoną kasdieninę. Bet jeigu nebūtų mitologijos, mes nei susišnekėtume su kuo nors, nei gyventi galėtume, nes tai yra visas mūsų dvasingumas.“
Savo ruožtu Lietuvos Žmogaus teisių centro atstovai su šia nuomone nesutinka - jų manymu, kai kurių tradicijų turėtume sąmoningai atsisakyti suprasdami, kad jos nebeatitinka šių dienų realijų arba yra tiesiog žalingos. „Šiuo atveju turėtume išgirsti bendruomenes, kurios nenori, kad jų etninės ir religinės tapatybės būtų Užgavėnių pajuokos objektu“, - sako specialistai.
Prieš šešerius metus panašią nuomonę išsakė ir Yossi Levy, tuometis Izraelio ambasadorius Lietuvoje. „Su nuostaba ir pasibjaurėjimu išklausėme „mokslinį“ paaiškinimą, kodėl antisemitiškos šventės apraiškos yra ne rasizmas, bet tik tradicija ir papročiai. Daug amžių žydai Europoje buvo žeminami ir demonizuojami panašių vadinamų linksmų tradicijų. Tokios tradicijos ilgą laiką formavo atitinkamą visuomenės požiūrį, kuris galiausiai prisidėjo prie vadinamų „svetimų“ žydų kaimynų, gyvenusių šalia daugybę amžių, sunaikinimo. <...> Antisemitizmas nėra juokingas. Tai yra liga, kuri pražudė daugybę žmonių. Raginame susimąstyti ir atsisakyti šios „tradicijos“ visiems laikams. Vykite žiemą, o ne žydus“, - rašė jis.
Profesorius Libertas Klimka ragino būti kūrybiškesniems ir žaismingesniems, o vaikams tinkamesnėmis laikė gyvūnų ar kitų mitologinių būtybių kaukes.
Nuostabi karnavalo kaukių istorija visame pasaulyje! - Animacinis istorinis vaizdo įrašas vaikams anglų kalba
Praktiniai patarimai ir edukaciniai užsiėmimai
Nuostabiai šventei - nuostabios kaukės, kurios vaikučiams tikrai patiks. Atsispausdinkite kaukes, ir tegu jūsų šeimos šventė bus nuotaikinga ir įsimintina. Išsirinkite personažus, kuriais būsite jūsų šventės metu. Vienas kaukes galite nuspalvinti savo mėgstamomis spalvomis, apklijuoti blizgučiais ar dar kaip nors jas papuošti. Kitos kaukės jau pateiktos spalvotos, taigi liks tik priderinti aprangą. Atspausdintas kaukes priklijuokite prie kartono, kad jos būtų tvirtesnės ir nesuplyštų. Prie kaukės šonų prisiūkite gumelę, kad galėtumėte užsidėti ant galvos.
Vasario 7 d. 17.30 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje, Raseinių g. 26, vyks edukacija „Užgavėnių kaukės gamyba“, kurios metu išmoksime, kaip lengvai ir paprastai pasigaminti kaukę Užgavėnėms.
Pasidarykite įdomesnių patiekalų. Pasigaminkite Morę ir ją sudeginkite kieme. Morė tradiciškai gaminama iš medienos ir šiaudų karkaso, kuris apvelkamas drabužiais. Smagiai pavakarokite prie laužo, šokdami ir dainuodami dainas.
