Ikimokyklinis ugdymas - tai kryptingas edukacinis procesas, skirtas vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus, kurio tikslas ne tik suteikti pradinius akademinius įgūdžius, bet ir formuoti visapusiškai išsivysčiusią asmenybę. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi holistiniu požiūriu į vaiką. Tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne tik bazinių raštingumo ar skaičiavimo įgūdžių formavimui, bet ir vaiko socialinių kompetencijų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir savarankiškumo ugdymui. Pagrindinis ikimokyklinio ugdymo tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu, vadovaujant kvalifikuotiems pedagogams. Ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi valstybinėmis gairėmis, kurios nustato pagrindinius ugdymo principus ir tikslus. Šios gairės pabrėžia vaiko individualumo pripažinimą, aktyvaus mokymosi skatinimą ir bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigos, šeimos ir bendruomenės.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Ikimokyklinio ugdymo turinys ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiai iš pasiekimų sričių:

1. Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

1. Mityba: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą (tepa, laužo, mirko). Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
2. Higiena ir savitvarka: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
3. Sauga: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.

2. Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

1. Judėjimas ir koordinacija: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
2. Smulkioji motorika: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti savo individualų tapatumą ir dalyvauti kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atsiliepia prigimtiniam vaikų smalsumui, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Finansinio raštingumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Nors profesionalios edukacinės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, tėvų dalyvavimas ir namų aplinka yra ne mažiau reikšmingi veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo sėkmę. Visų pirma, tėvai turėtų aktyviai dalyvauti ugdymo procese, domėdamiesi tuo, ką vaikas veikia darželyje, kokias temas nagrinėja, kokius įgūdžius lavina. Šis susidomėjimas ne tik sustiprina vaiko motyvaciją mokytis, bet ir padeda tėvams sukurti palaikančią aplinką namuose, kuri papildo darželyje vykstantį ugdymą.

Vaikų ugdymas(is) pagal ikimokyklinio ugdymo programą vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu - pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

Vis dažniau kalbant apie finansinį raštingumą, neretai kyla klausimas: kada yra tinkamas laikas pradėti to mokyti vaikus? Kai kalbama apie finansinį raštingumą, tai atrodo didelė ir sudėtinga tema. Bet iš tiesų tai yra įgūdžiai, kurių mokytis jau reikia nuo ikimokyklinio amžiaus. Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė J. Jankauskienė, vedama 5 metų amžiaus vaikų žingeidumo, parengė projektą „Mokausi valdyti finansus“. Šio projekto tikslas - vaikų finansinio raštingumo pradmenų ugdymas, sąmoningumo didinimas suprantant pinigų vertę.

Veiklos metu vaikai sužinojo, kad turint monetą reikia paskaičiuoti, ar jos užteks norimam daiktui įsigyti? Vaikai patyrė labai daug emocijų, o grįžę į grupę aptarė: ką reiškia finansinis raštingumas ir kaip teisingai valdyti savo finansus. Po ugdomųjų veiklų įgyvendinimo pastebėta, kad vaikų atsakymai apie finansus buvo konkretesni, aiškesni, išsamesni, vaikai drąsiai reiškė mintis ir savo supratimą apie taupymą, pinigų vertę ir reikšmę.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #vaiku #rastingumo #ugdymas

• Gimdymas ir onkocitologinis tyrimas
• Apie 1998 m. asmenis ir įvykius Laisvės kovų archyve
• Daugiau apie tėvystės mokymus
• Vaikų olimpinės žaidynės: sporto ir vertybių ugdymas
• Kaip įrengti vaiko kambarį