Vienas dažniausiai nėščiosioms užduodamų klausimų - ar jos ketina kūdikį žindyti. Nors kūdikio maitinimas krūtimi yra prigimtinis ir natūralus, tačiau ne visoms moterims tai pavyksta savaime. Tam, kad galėtumėte nuspręsti, ar žindymas - jūsų kelias, svarbu įvertini daugybę savo gyvenimo aspektų.
Pasikalbėkite su vaikus auginančiais artimaisiais ar draugais, paprašykite jų pasidalyti patarimais. Jei kažkas neramina (pavyzdžiui, ar galėsite žindyti, jei speneliai įdubę), konsultuokitės su gydytoju, diskutuokite forumuose, lankykite nėščiųjų ar net specializuotus žindymo kursus, skaitykite šios tematikos straipsnius ir knygas.
Medikai ragina gimdyves, jei tik tai įmanoma, jau per pirmąją valandą po gimdymo priglausti mažylius prie apnuoginto kūno: tai vadinamasis oda prie odos kontaktas. Tai padeda užmegzti artimesnį ryšį ir skatina sėkmingą žindymo pradžią.
Žindymas - tai didelis įsipareigojimas: ne tik mažyliui, bet ir pačiai sau. Žindančios mamos vieną dieną gali būti euforijoje, o kitą vos tramdo norą paduoti kūdikiui buteliuką su pieno mišiniu. Todėl kasdien svarbu rasti bent kiek laiko sau. Itin tinkama veikla maitinančioms mamoms - raminančios muzikos klausymasis, kvėpavimo pratimai ar paprasčiausias miegas. Atminkite: išsekimas trikdo pieno gamybą.
Žindymo svarba ir nauda
Žindymas yra viena iš nuostabiausių gamtos dovanų, duodama mums, mamoms, kurią galime suteikti savo vaikams. Motinos pienas yra tinkamiausias naujagimių ir kūdikių maistas, o žindymas turi ypatingą poveikį motinos, vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus, sveikatai, asmenybės formavimuisi.
Žindymas vaikui teikia ne tik patį geriausią maistą, bet ir saugumą, greitą ir užtikrintą nusiraminimą, garantiją, kad jis yra mylimas. Žindymas yra neatsiejamas nuo meilės. Jie abu - nepakeičiami!
Žindymas taip pat yra naudingas ir motinos sveikatai: stabdo kraujavimą po gimdymo, gerokai sumažina osteoporozės ir krūties vėžio atsiradimo pavojų vėliau gyvenime.
Praktiniai patarimai žindymui
Sveikai maitintis ir gerti daug skysčių svarbu kiekvienam žmogui, tačiau maitinančiai mamai - ypač. Kasdien būtina išgerti bent apie 2,5-3 l skysčių, geriausia vandens. Taip pat įsidėmėkite, kad kasdien pieno gamybai sudeginama per 500 kcal, tad žindymo laikotarpis - ne metas laikytis dietų ar apriboti mitybą.
Žindymas - intymi veikla, todėl mamai turi būti patogu, ji neturi girdėti triukšmo, niekas jai negali kelti streso. Tad žindymui pasirinkite ramią patalpą (pavyzdžiui, miegamąjį), įsitaisykite, kad tiek jums, tiek kūdikiui būtų patogu. Tiesa, maitinti kūdikį galima ir fotelyje, krėsle, ant sofos ir kt. - nebūtinai ant lovos.
Labai pravers būti susipažinus su žindymo pozomis. Pirmomis žindymo dienomis, kartais ir vėliau praverčia spenelių kremai, sumažinantys diskomfortą.
Atrodytų, koks skirtumas, kokią liemenėlę dėvėti. Tačiau žindymo liemenėlės ne tik yra patogios ir palaiko krūtinę, bet ir užtikrina gerą kraujotaką, tad mažesnė tikimybė, kad pieno latakėliai užaks. Užsikimšus pieno latakams moteris ne tik jaučia skausmą, bet ir sumažėja pieno.
Žindymo pozos
Žindymo padėtys gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra.
Klasikinė "lopšio" poza
Mama turi atsisėsti, kūdikį pasiimti į glėbį, pasiguldyti ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis.
Poza "po pažastimi" arba "iš šono"
Jai prireiks vienos didesnės ar kelių mažesnių pagalvėlių. Mama atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios.
Žindymas atsigulus ant šono
Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu. Galima atvirkštinė žindymo atsigulus ant šono poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno.
Žindymas ant nugaros
Tokiu atveju atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.
Kaip taisyklingai apžioti krūtį
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų pasukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę. Mažylis iš pirmo čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žanduką, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja.
Reikia stebėti, ar vaikas nevalgo per greitai, negiliai žįsdamas, ar nesigirdi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai. Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti šie: kūdikis čiulpia vien tik spenelį suėmęs lūpomis, dantenomis. Lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę. Burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia. Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje.
Jei kūdikiui žįsti gali būti sunkiau, jei pienas teka pernelyg stipriai, tokiu atveju jo šiek tiek reikėtų nuspausti rankomis arba leisti savaime nutekėti. Arba parinkti kitą žindymo padėtį. Pavyzdžiui, pasiguldžius kūdikį ant pilvo. Jei kūdikis moka sėdėti, tokiais atvejais geriausia žindyti jį sėdintį.
Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš kurios nors vienos krūties, taip gali būti todėl, kad kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Dažniausiai tai būna susiję su anatominėmis ypatybėmis. Galima pasinaudoti tokia gudrybe: pirma duoti kūdikiui tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau.
Kada ir kiek žindyti?
Mamos dažnai nerimauja, kaip dažnai reikia žindyti kūdikį, kaip ilgai jis turi žįsti, kad būtų sotus? Reikia žinoti, kad žindant pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2-3 val. dieną ir kas 3-4 val. naktį. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8-12 kartų. Laikantis šių rekomendacijų, pieno gamyba kasdien didėja. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba.
Pasaulio sveikatos organizacija visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti.
Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys labai pilnos. Tačiau tai būdinga pirmosiomis žindymo savaitėms, kai organizmas dar tik taikosi prie kūdikio poreikių. Pieno gamybai susireguliavus, tai yra krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis suvalgo, jos būna gan minkštos, kartais net atrodo tuščios.
Pieno gali sumažėti ir žindant daromų klaidų. Pavyzdžiui, neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas reaguoja ir pieno gamina mažiau. Tai natūralūs procesas, įvykstantis vaikeliui paaugus, kuomet jis žindomas vis rečiau, o mamos pieno jam reikia vis mažiau. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko lengviau, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvį ir žandikaulis juda šiek tiek kitaip. Todėl prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai ir lemia pieno sumažėjimą.
Ką daryti, kai kūdikis žindymo metu blaškosi ar atsisako krūties?
Ką daryti, kai paūgėjęs kūdikis žįsdamas blaškosi? Kai kurie jų pasukdami galvą nepaleidžia ir traumuoja spenelį. Pajutus tai mama gali švelniai įkišti švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, ir spenelis išsilaisvins. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame nėra kitų žmonių, triukšmo.
Kaip išspręsti situaciją, kai kūdikis, iki tol puikiai žindęs, staiga atsisako krūties? Kai mažylis krūties neima, verkia, sukasi nuo jos, reikėtų pirmiausia jį nuraminti - panešioti, pakalbinti, priglausti ir pasūpuoti, o krūtį vėl siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia - ką tik prabudusiam ar mieguistam.
Augančio kūdikio poreikiai keičiasi. Normalu, kai jis vieną kartą suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau arba krūties prašo įvairiu dažnumu, kitaip tariant, keičiasi laiko tarpas tarp žindymų. Bendra taisyklė - krūtis nesiūloma, kai jos neprašo. Kai kurie kūdikiai gali norėti žįsti tiesiog dėl nusiraminimo, ne tik norėdami pavalgyti.
Nustatyta, kad pieno neturi tik 1-2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas.
Žindymo patarimai 101 naujoms mamoms: apžiojimas, padėtys, nutraukinėjimas, spenelių priežiūra, priešpienis
Knygos apie žindymą ir vaikų auginimą
Laikas prieš vaikelio gimimą - kupinas nerimo, laukimo ir jaudinančio džiugesio. Naujoms mamoms tai neatrasta teritorija, į kurią įžengus, kyla milijonas klausimų, į kuriuos ne taip paprasta rasti atsakymus. Vis dėlto, literatūros apie pasiruošimą gimdymui ir vaikų ugdymą - nors vežimu vežk.
1. Kazimieras Vitkauskas „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“
Tai išsami monografija apie naujagimio ir kūdikio maitinimą, kurioje rasite daug naudingų praktinių patarimų mamai ir šeimai bei naujausias mokslo žinias. Knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gimimo laukiančiai mamytei.
2. Heidi Murkoff „Ko laukti, kai laukiesi“
Šios knygos jau parduota daugiau nei 22 milijonai egzempliorių, tad nieko keisto, jog knyga jau yra įgijusi „nėščiųjų biblijos“ pravardę. Autorė šią knygą išleido nusivylusi, kad nėra jokio naudingo nėštumo vadovo būsimoms mamoms.
3. John Medina „Kaip vystosi kūdikio smegenys“
Mokslininkas atskleidžia, kaip televizoriaus žiūrėjimas veikia vaikus, kaip geriausiai išmokyti vaikus valdyti pyktį, kodėl svarbu girti pastangas, o ne protą, bei kodėl vyrai turėtų atlikti daugiau namų ruošos darbų.
4. Susan Forward, Craig Buck „Toksiški tėvai“
Knyga apima temas apie mitus dėl miegojimo kartu, vaiko maitinimą, drausmę, vaikų nepaklusnumą, tėvų barnius, vienišų mamų gyvenimus ir psichologinę pagalbą.
5. G. Neufeld, G. Mate „Mano vaikai nesipyksta“
Šeimoje atsiradus mažyliui, įprastas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Kaip išmokyti kūdikį miegoti naktimis? Ką daryti, kad vaikelio maitinimas netaptų vieninteliu būdu jį nuraminti kaskart nenumaldomai pravirkus?
Recenzija apie Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“:
Šiandieną jau neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimių ir kūdikių maistas, o žindymas turi ypatingą poveikį motinos, vaiko, o vėliau ir suaugusio žmogaus, sveikatai, asmenybės formavimuisi. Tai nulėmė aktyvią Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), UNICEF, įvairių visuomeninių organizacijų veiklą propaguojant ir skatinant kūdikių žindymą. Maitinimo krūtimi rėmimas tapo daugelio tarptautinių ir nacionalinių mitybos gerinimo ir sveikatos stiprinimo programų dalimi. PSO ir Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose akcentuojama žindymo skatinimo reikšmė.
Dauguma motinų gali sėkmingai žindyti savo kūdikius. Deja, dažnai dėl laiku nesuteiktos kvalifikuotos pagalbos, neretai ir dėl klaidingų patarimų, trūkstant žinių, moterys susiduria su įvairiais sunkumais ir savavališkai, dažnai be pagrindo, nutraukia žindymą. Tyrimai rodo per mažą sveikatos priežiūros darbuotojų aktyvumą skatinant kūdikių žindymą, trūksta ir literatūros kūdikių žindymo klausimais.
K. Vitkausko knyga „Kūdikio žindymas" parengta remiantis ne tik šiuolaikinėmis teorinėmis žiniomis, bet ir ilgamete gydytojo patirtimi propaguojant ir skatinant kūdikių žindymą. Čia pateikta daug vertingų praktinių patarimų, kaip išvengti įvairių žindymo sunkumų ir kaip elgtis susidūrus su problemomis. Žindančios motinos ras atsakymus į dažniausiai joms iškylančius klausimus. Knygoje apžvelgta kūdikių maitinimo istorija, pateiktos išsamios žinios apie laktacijos fiziologiją, motinos pieno svarbą ir privalumus, žindymo naudą kūdikiui ir motinai, maitinimo krūtimi taisykles ir žindymo techniką. Todėl ji bus labai naudinga ir sveikatos priežiūros darbuotojams.
Neabejoju, kad ši knyga, parašyta nuoširdaus pokalbio su motina stiliumi, paskatins dar neapsisprendusias moteris ir padės žindyti norinčioms, o medikams bus gera pagalbininkė propaguojant natūralų kūdikių maitinimą ir sprendžiant žindančioms motinoms iškilusias problemas. Dr.
