Muzika yra neatsiejama vaikystės dalis, o vaikiškos dainelės atlieka svarbų vaidmenį ugdant vaikų muzikinį skonį ir kūrybiškumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius vaikiškų dainelių albumus, jų sudarymo principus ir įtaką vaikų muzikiniam ugdymui.
Lietuvių liaudies dainos vaikams: tradicijų puoselėjimas
Turim gerą žinią, žiūrėkit, ką atradom: yra toks 1948m. išleistas, labai kruopščiai atrinktas lietuvių liaudies dainų vaikams rinkinys. Jį sudarė Jadvyga Čiurlionytė (M.K.Čiurlionio sesuo) “Lietuvių liaudies dainos vaikams”. Su meile ir atidumu sudarytas rinkinys. Kiekvienai dainai pateiktos natos, kiekviena papuošta gražiomis iliustracijomis. Trumpiau tariant - bandykit įsigyt. Aš susižvejojau pdf kažkur iš interneto. Galbūt kažkur galima įsigyti padevėtą.
O štai dar geresnė dalis: rinkinio daineles galima išgirsti įdainuotas, ir ne bet kaip, o garsios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės. Malonu ausiai. Tikrai malonu ausiai.
Ir dar viena nuoroda į smagų projektą: Tiliduda dainelės vaikams (įdainuotos ir įdomiai animuotos lietuvių liaudies dainelės "Tindi rindi riuška", "Du gaideliai", "Žvirbli, žvirbli", "Plaukė žąselė", "Aš turėjau gaidį" ir kt; viso dešimt).
"Dainynas" ir poezijos bei muzikos dermė
Sugavojau surinkti ir išleisti vaikiškų dainelių rinktinę. Pavadinau ją „Dainynas“ (leidėjas Lietuvos muzikų draugija, 1996). Susidėliojo nedidelio formato dešimties dainų knygelė, tačiau paaiškėjo, kad lieka tuščių lapų. Vadinasi reikia dar vienos, nedidelės apimties dainos.
Tiek pribėgamai apie daineles (man pritiko prie poezijos, nes mes namie eilėraščius dainuojam, o dainas skaitom - taigi viskas persipynę). Jei prieš kelis metus būtų manęs kas paklausęs, kokius vaikiškus eilėraščius žinau lietuvių kalba... hm. Būčiau pasakęs taip: kažkoks vienas apie žiemą (ten kur balta, balta), dar vienas apie rudenį (utititi šalta), dar toks ilgas apie Rudnosiuką ir vienas apie Grybų karą...
Antras reikalas: kaip mes su vaikais draugaujam su poezija? Kaip ir ką ir kada skaitome? Kol atradom tinkamą formatą - mėtydavomės. Problema buvo tame, kad orientuodavausi į kiekybę, o ne kokybę. Kuo daugiau, tuo geriau. Kad ir dešimt, dvidešimt eilėraščių per savaitę. Neblogai, ane? O vat ir ne. Tai beprasmiška. Kai šią vasarą perėjom prie 2 eilėraščių per savaitę, supratau, kad lėtas tempas yra pats geriausias. O dar geriau, mano nuomone, yra vienas poetas mėnesiui ir po du jo eilėraščius į savaitę (bet galbūt kitos šeimos atrastų savo tempą...).
Eilėraštis - tai iš raidžių ir žodžių išlietas meno kūrinys. Todėl poezija, mano manymu, yra labai svarbi vaikystės... ir paauglystės... ir netgi suaugusystės dalis. Sudainuota. Tokie prašyte prašosi būti sudainuojami, o gal ir pašokami.
Ramutė Skučaitė ir muzikiniai atradimai
Jau esu kažkur rašiusi apie tai, kad esame dideli Ramutės Skučaitės eilių fanai ir kad šios unikalios poetės eiles tobulai tinka dainuoti. Youtube radom dainą „Žirnių malūnas“, sukurta būtent skrabalams. Pasiklausėm, pasiuostinėjom ir tuomet sėdom skaityti paties eilėračio „Pasiklausykim skrabalų“.
Albumas "Miražai": šiuolaikinės akademinės muzikos atspindys
2025 metų balandžio pradžioje lietuvių akademinės muzikos gerbėjai sulaukė brandžios kūrybinės dovanos. Kompozitorė Zita Bružaitė kartu su Kauno fortepijoniniu trio išleido kompaktinę plokštelę „Miražai“. Tai jau septinta Zitos Bružaitės autorinės muzikos plokštelė ir debiutinė Kauno fortepijoniniam trio, kurio nariai: Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė). Kartu su Kauno fortepijoniniu trio įrašuose skamba solisto Giedriaus Prunskaus (baritonas) balsas.
Kūrinius plokštelei parinko Zita, keletą iš jų išmokome specialiai šiam įrašui, bet ir vėl - aplankė nuostabus atradimo jausmas: čia tarsi mums parašyta!
Štai „Hi, Haydn“ premjera įvyko 2004 metų gegužės 1 d. Eizenštadte (Austrija), kur kadaise vasaras leido ir daugelį metų Esterhazių šeimai tarnavo Franzas Josephas Haydnas.
| Kūrinys | Metai | Pastabos |
|---|---|---|
| Hi, Haydn | 2004 | Premjera Eizenštadte, Austrijoje |
| Trioletai | 1995 (2003) |
Populiariausi vaikiškų dainelių rinkiniai
Visų laikų populiariausias vaikiškas daineles dainuoja 3-12 metų vaikai. Šiuose rinkiniuose dažnai skamba tokios dainelės kaip:
- AŠ DAR MAŽAS, DAR BE ŪSŲ (KUO AŠ BŪSIU)
- AUS, BAUS, BUS MEDAUS (SKAIČIUOTĖ)
- JURGELI MEISTRELI
- KROKODILO DANTYS
- GARNYS, GARNYS
- GRAŽI MŪSŲ ŠEIMYNĖLĖ
- PATS VALYSIU BATUKUS
- KLAUSĖ ŽVIRBLIS ČIULBUONĖLIS
- KAS KAIP MOKA, TAS TAIP ŠOKA
- AŠ BUVAU PIPIRAS
- O TA MUSĖ - VILKO PUSĖ
- GRAŽI, PONE, PELĖDA
- NYKŠTUKAS TUKAS
- TUPI ŽVIRBLIS KAMINE
Lietuviškos muzikos atradimai: nuo populiarumo iki alternatyvos
Lietuviška muzika mylima be galo, todėl sudarytas sąrašas, kuriame atsispindi muzika, nuolat sugrįžtanti į gyvenimą ir tampanti jo fonu. Čia daugiausia populiariosios ir šiek tiek alternatyviosios lietuviškos muzikos.
Sąraše - lietuviška muzika, kuri vis sugrįžta į gyvenimą ir fragmentiškai tampa jo fonu. Daugiausia čia - populiariosios bei šiek tiek alternatyviosios lietuviškos muzikos. Tiesa, daviau sau tam tikrą kriterijų - daina ar bent didžioji dalis jos turi būti atlikta lietuviškai, į sąrašą patenka tik po vieną grupės ar atlikėjo kūrinį (nebent atliekamas jungtinis kūrinys).
Pagal leidėjų ir platintojų pateiktus pardavimų rezultatus buvo sudarytas 2009-2013 m. išleistų 20-ies auksinių lietuviškų albumų sąrašas. 2000 metais priimtas auksinio ir platininio albumo bei singlo reglamentas dėl pasikeitusios situacijos rinkoje buvo praradęs laikmečio aktualumą. Nuo šiol Lietuvoje auksiniu bus laikomas albumas, parduotas 5 tūkstančių vienetų tiražu, platininiu - parduotas 8 tūkst. tiražu.
Auksinio albumo tiražas (5000 vienetų - 3 milijonams gyventojų) nustatytas pagal lyderiaujančios Europos rinkos - Jungtinės Karalystės analogiją (100 000 vienetų - 65 mln.). Šios tiražų kartelės taikomos skaičiuojant bendrą parduotų egzempliorių kiekį, nepriklausomai nuo kainos ir formato, taip pat įskaičiuojant skaitmeninius pardavimus Lietuvoje ir muzikos klausymo svetainių perklausas.
DŽIMBA - Rudnosiukas
Nauji muzikos atradimai ir nepriklausomi atlikėjai
Rausdamasi po pagrindines lietuviškos muzikos pristatymo platformas užkimbi už albumo, kurio pavadinimo nesupranti ir kurio autorių girdi pirmą kartą. Dar smagiau, kai pagūglinusi nerandi absoliučiai nieko.
„Thinly Veiled“ (su ironiškai nutylėtu žodžiu „narcissism“) yra jo solinis darbas. O skamba kaip gera indie roko grupė. „Sėdžiu su gitara ir bandau sugalvoti ką nors įdomesnio. Kai sugalvoju, įrašau juodraštinę versiją, po to pamažu tobulinu, papildau kitais instrumentais. Viską įrašinėju namie, tik dėl būgnų reikia eiti į garažą, nes bute būtų per daug triukšmo. Man atrodo žavu, kad įmanoma viską padaryti pačiam ir minimaliomis priemonėmis. Rezultatas mėgėjiškas, bet daug visko patiri, išmoksti, nereikia daryti jokių kompromisų ir su niekuo tartis“, - taip albumo įrašus man pristatė autorius. Albumo pavadinimas - „paragauk stambiaplokštės statybos“ - kilo iš vaikystės atsiminimų: karštą vasaros pavakarę stoviu balkone, betoninis turėklas siekia man iki burnos, iš nuobodulio atremiu į jį galvą, jaučiu dantimis betono tekstūrą.
Repo kūrėjas Keanu Blunt (Džiugas Marčėnas) viešiau pasigirdo pernai - „Kablyje“ apšildė JAV repo komandą „Divine Council“, išleido EP „LOST“, su prodiuseriu Justicious sukūrė vis dar per mažai išgirstą hitą „Gucci Coffin“. Free Finga/Fingalick (Tomas Narkevičius) žinomas gerokai seniau - ir kaip elektroninio R&B solo kūrėjas, ir kaip „Without Letters“ narys. Pernai pasirodė jo puikus albumas „EGO“.
Kai šie jauni, rodos, dar niekam nežinomi kauniečiai koncertavo Kauno rotušės aikštėje, susirinko 1500 žmonių. Prieš mėnesį paskelbtas jų vaizdo klipas dainai „She Caribbean“ jau turi pusę milijono peržiūrų. Kauniečių ketveriukė nusprendė šią tolimą kultūrą pabandyti pradaiginti Lietuvoje. Vieni populiariausių mumble repo atstovų „Migos“, atrodo, tiesioginiai jų mokytojai. Grupės albumas vienodokas, bet su bangeriais, kurie iškart pakelia nuotaiką.
