Darželio lankymas - svarbus etapas vaiko socialiniame ir emociniame vystymesi. Tai vieta, kur jis mokosi bendrauti, žaisti ir dalintis su kitais vaikais. Tačiau kartais pasitaiko, kad vaikas darželyje nežaidžia su kitais, laikosi atokiai arba užsiima tik individualia veikla. Toks elgesys gali kelti nerimą tėvams, todėl svarbu išsiaiškinti priežastis ir rasti būdų, kaip padėti vaikui integruotis į grupę.
Vaikų elgesio problemos darželyje yra iššūkis, su kuriuo susiduria tiek pedagogai, tiek tėvai. Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.
Elgesio Problemų Priežastys
Vaikų elgesio problemų priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko aš, o pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.
Šeimos Veiksniai
- Fizinis smurtas prieš vaiką. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs.
- Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje.
- Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas.
Socialiniai Veiksniai
- Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas.
- Sutrikusi moralinių normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui.
Individualūs Vaiko Ypatumai
Visų pirma, svarbu atsižvelgti į individualius vaiko ypatumus ir temperamentą. Vieni vaikai yra labai judrūs, komunikabilūs ir lengvai užmezga kontaktus, o kiti - ramesni, lėtesni ir jiems reikia daugiau laiko apsiprasti naujoje aplinkoje. Yra vaikų intravertų, kurie mėgsta fantazuoti ir geriausiai jaučiasi žaisdami vieni. Tokie vaikai gali būti laimingi būdami vieni ir tai nereiškia, kad jie neturi bendravimo įgūdžių.
Vieni mažyliai yra labai judrūs, jau nuo ankstyvosios kūdikystės nori bendrauti, kiti - lėtesni, ramesni, jiems ir bendrauti reikia mažiau. Gebėjimą bendrauti, ko gero, lemia įgimtas žmogaus temperamentas. Tačiau tai labai priklauso ir nuo tėvų požiūrio į mažylį. Tačiau yra vaikų intravertų. Jie mėgsta fantazuoti, geriausiai jaučiasi, kai žaidžia vieni. Tokie mažyliai žaisdami labai įsijaučia ir yra laimingi būdami vieni. Tačiau tai nereiškia, kad jie neįgauna bendravimo įgūdžių.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir jo nereikia lyginti su kitais. Jei vaikas jaučiasi gerai būdamas vienas, tačiau retkarčiais žaidžia ir su kitais, tai nėra problema. Nerimauti reikėtų tada, jei vaikas nori bendrauti, bet nesugeba, jaučiasi vienišas ir nelaimingas.
Joris stovi ir šypsosi, kai vaikai žaidžia gaudynių. Kartais ir jis įsitraukia į darželinukų žaidimus, bet labai retai. Dažniausiai stebi iš tolo arba užsiima savo „darbais”. Net ir lauke, kai visi vaikai laksto kaip pašėlę, jis laikosi atokiai, stebi žole šliaužiančią miniatiūrinę kirmėlaitę, lėktuvą danguje. Joris kitoks nei jo draugai. Tai pastebėjo ir tėvai, ir auklėtojos. Jam nerūpi „vietinės” reikšmės muštynės, susistumdymai prie pietų stalo. Jis turi ką veikti. Dažniausiai daro tai, kas jam patinka. Joris labai gabus, pirmasis išmoksta eilėraštuką ar dainelę, tačiau parodyti tai, ką sugeba, neskuba.
Adaptacijos Sunkumai
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl vaikas darželyje nežaidžia, yra adaptacijos sunkumai. Darželio lankymo pradžia - didelis pokytis vaiko gyvenime, kuris gali sukelti stresą ir nerimą. Jam reikia laiko apsiprasti su nauja aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis. Adaptacijos procesas yra labai individualus ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
Adaptacijos sunkumai gali pasireikšti įvairiais būdais: vaikas gali verkti, nenorėti eiti į darželį, blogai miegoti, prarasti apetitą arba tapti irzlus ir dirglus. Svarbu suprasti, kad adaptacija yra laikinas procesas ir daugeliui vaikų galiausiai pavyksta sėkmingai integruotis į darželio grupę. Tačiau tėvų ir auklėtojų pagalba šiuo laikotarpiu yra labai svarbi.
Vakare pasireiškiantis vaikų irzlumas yra labai dažnas ir visiškai normalus reiškinys. Darželyje vaikai visą dieną susiduria su įvairiomis situacijomis, išgyvena tiek malonias, tiek nemalonias emocijas, jiems tenka laikytis susitarimų, bendradarbiauti, dalintis žaislais bei dėmesiu, išbūti tarp įvairių dirgiklių (garsų, šviesų, kvapų), o svarbiausia - jie turi visa tai patirti ir išbūti atsiskyrę nuo artimųjų. Kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja. Jis įvairiais būdais išgyvena visas emocijas, nuovargį, frustraciją. Kartais tie būdai būna tinkami, o kartais ne.
Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėn. Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o iš patirties žinome, kad paieška gali užtrukti. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.
Bendravimo Įgūdžių Trūkumas
Kita priežastis, kodėl vaikas gali nežaisti su kitais darželyje, yra bendravimo įgūdžių trūkumas. Kai kurie vaikai tiesiog nemoka užmegzti kontakto su kitais, prisijungti prie žaidimų arba išspręsti konfliktus. Tai gali būti dėl to, kad jie neturėjo pakankamai galimybių bendrauti su kitais vaikais arba nebuvo mokomi, kaip tai daryti.
Bendravimo įgūdžiai yra labai svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi, todėl tėvai turėtų skirti dėmesio jų ugdymui. Jie gali skatinti vaiką bendrauti su kitais vaikais žaidimų aikštelėse, parkuose arba namuose. Taip pat svarbu mokyti vaiką, kaip užmegzti kontaktą, prisijungti prie žaidimų, dalintis žaislais ir spręsti konfliktus.
Žmogus yra sociali būtybė, kuriai reikia bendrauti, sulaukti kitų pripažinimo, jausti ryšį su aplinkiniais. Tiesiog vieni vaikai nori bendrauti daug, ilgai, kitiems pakanka vieno tikro draugo. Taigi net ir vienatvę mėgstantis vaikutis mokės bendrauti, jeigu tėvai yra bendraujantys ir savo pavyzdžiu rodo, kaip tai daryti. Toks mažylis ir darželyje neatrodys labai išskirtinis.
Jeigu pastebėjote (o net jei ir ne), kad vaikas neryžtingas, šalinasi kitų, drovisi, parodykite jam, kaip reikia bendrauti. Būtinai pagirkite, kai ištiesia kitam vaikučiui ranką ir ragina kartu žaisti. Pagirkite, kai kitam mažyliui leidžia pažaisti savo žaislais. Sakykite tiesiai, ką turėtų daryti. Dažnai kartodama: „Koks tu šaunuolis, kaip gerai elgiesi”, sustiprinsite vaikučio norą ir toliau taip elgtis.
Bendravimas yra įgūdis, o įgūdžių mes mokomės. Tai nereiškia, kad intravertiškas vaikutis pasikeis ir ims norėti nuolat su kitais žaisti, tačiau mokės tai daryti. Vaikas, turintis didelį poreikį pabūti vienas, ir suaugęs toks bus. Nors puikiai mokės bendrauti, bet nenorės būti vakarėliuose, nejaus poreikio dažnai eiti į svečius ar kviestis svečių pas save. Paprastai vienišiams iš prigimties pakanka draugijoje pabūti valandą ir jie jau nori bėgti atgal į savo tylų ir ramų pasaulį.
Emociniai Sunkumai
Kartais vaiko nenoras žaisti su kitais darželyje gali būti susijęs su emociniais sunkumais. Jis gali jausti nerimą, baimę, liūdesį arba pyktį, kurie trukdo jam bendrauti ir žaisti. Emocinius sunkumus gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip šeimos problemos, patyčios, traumos arba netinkamas auklėjimas.
Jei tėvai įtaria, kad vaiko nenoras žaisti su kitais yra susijęs su emociniais sunkumais, svarbu kreiptis į specialistą - psichologą arba psichoterapeutą.
Tačiau jei darželinukas nuolatos būna vienas ir matyti, kad norėtų būti su kitais, bet nesugeba, tai rodo, kad nepasitiki savimi ir kitais. Akivaizdu, kad mažylis yra baikštus, drovus, o tėvai neparodė, kaip reikia bendrauti su kitais žmonėmis. Jau ankstyvoje kūdikystėje mažiukas suvokia, kad jis yra labai mylimas, laukiamas, geidžiamas, kad jo poreikius mama (tėtis) išgirsta ir į juos atsižvelgia. Dažniausiai išties vieniši yra tie vaikai, kurie pasąmoningai jaučia, kad nebuvo labai laukiami. Tokie mažyliai linkę užsidaryti savo vidiniame pasaulyje, kuriame saugiai jaučiasi. Tokia vaiko vienatvė rodo skausmingą patirtį. Iš prigimties jautriam mažiukui nedaug tereikia, kad pasijustų nelauktas. Tačiau vaikai skirtingi. Ne visi net kūdikystėje taip skausmingai reaguos į mamos liūdesį. Kiti kaip tik yra tikri linksmuoliai ir taip nori bendrauti, kad savo nuolatine šypsena sugeba pralaužti bet kokius ledus. Vaikų skirtumai išryškėja labai anksti.
Tie, kurie labai anksti nusišypso, anksti pradeda guguoti ir čiauškėti, sparčiau ieško ryšio su pasauliu, bus ir labiau bendraujantys. O kiti tyrinėja aplinką, tarsi laukia, kaip tėvai su jais bendraus. Negalima sakyti, kad priežastis - tik mama, kuri, kai kūdikiui labiausiai jos reikėjo, sirgo depresija. Tai priklauso ir nuo kūdikio, kitas turi daug vidinės energijos. Vis dėlto galima ištaisyti klaidas.
Netinkama Darželio Aplinka
Galiausiai, vaiko nenoras žaisti su kitais darželyje gali būti susijęs su netinkama darželio aplinka. Pavyzdžiui, grupėje gali būti per daug vaikų, trūkti žaislų arba auklėtojos neskiria pakankamai dėmesio vaikų bendravimui ir žaidimams. Taip pat gali būti, kad vaikui nepatinka auklėtojos arba jis jaučiasi nesaugus grupėje.
Jei tėvai įtaria, kad vaiko nenoras žaisti su kitais yra susijęs su netinkama darželio aplinka, svarbu pasikalbėti su auklėtoja ir darželio vadovu. Jie gali padėti išspręsti problemas ir sukurti vaikui tinkamą aplinką. Jei problemų išspręsti nepavyksta, gali tekti pagalvoti apie darželio keitimą.
Visi darželiai yra pritaikyti taip, kad juos galėtų lankyti visi vaikai, tame tarpe ir tie, kurių raida yra sutrikus. Visą tai reiktų gražiai primint ne tai mamai, o pačiai direktorei. Direktorė yra "kiemo šeimininkė" ir turi žinot, kas vyksta "jos kieme". Pasakykit, kad jūs darželio nepaliksite, viešinsite šitą reikalą taip pat.
Elgesio Problemų Sprendimo Būdai
Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas, kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti (pvz., skaičiuoti iki dešimt).
Bendravimas ir Emocijų Suvokimas
- Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas. Kalbėdamiesi su vaiku.
- Paaiškinti vaikui, kas yra auka, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
- Tinkamai reaguodami situacijoje. Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas. Sužinoti, kokios emocijos kamuoja, kaip tvarkotės su savo jausmais?
Veikla ir Pasitikėjimo Ugdymas
- Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu. Kartu su vaiku išdykauti ir žaisti.
- Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gerosios savybės pasireiškimą.
Aplinkos Organizavimas
Susidūrus su agresyviu vaiko elgesiu, nemaloniu veiksmu, jį iškart sustabdykite: jokiu būdu nemuškite vaiko, nepradėkite moralizuoti - tiesiog sulaikykite jį. Pasistenkite paroje turėti bent vieną valandą (pvz., vakarinio ritualo), kurią jūs kokybiškai praleisite su vaiku: tegu būna tai tik jūsų laikas - nusiteikite tuo metu skirti maksimalų dėmesį savo vaikui, sukurti gerumo bei intymumo atmosferą.
Pagalba Šeimai
Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli. Įtraukiama visa šeima. Psichologinio tėvų mokymo grupės. Vilties skatinimas. Tėvai jaučiasi beviltiškai ir bejėgiškai, nemato išeities, neranda sprendimų. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais. Problemų universalumo įvardijimas.
Taikomoji Elgesio Analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Tikslai ir Principai
Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žingsnelio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną. Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką.
Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. Komponentai Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intensyvumas siekia nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimai parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.
Kas yra taikomoji elgesio analizė (ABA)? | Vaikų proto institutas
Kada Sunerimti?
Dažnai tėvai ir mokytojai per daug pabrėžia, kad vaikas yra vienišas. Tikrai nieko tokio, jeigu jis sėdi kamputyje ir tyliai žaidžia, nors kiti „eina galvomis”. Nieko tokio, jeigu vaikučiui daugiau nei kitiems reikia pabūti vienam. Jei vaikui gera būti vienam, bet retkarčiais žaidžia ir su kitais. Bėda kyla tada, jei mažylis nori bendrauti, akys net spindi, kaip siekia žaisti su vaikais, bet nesugeba. Tokį mažylį reikėtų parodyti psichologui. Ir geriau kuo anksčiau. Būna, ateina paaugliai, kurie klausia: „Apie ką kalbėtis su bendraamžiais, ką jiems sakyti”?
Jeigu vaikas patiria didelį stresą darželyje, tai gali pasireikšti įvairiais būdais. Vaikai krykštauja, žaidžia, o jis stovi vienas ir stebi arba ramiai sau piešia įsispraudęs kamputyje. Galbūt jam viskas gerai, tiesiog reikia kelių gairių, patarimų ir jo elgesys pasikeis. Tokį mažylį reikėtų parodyti psichologui. Ir geriau kuo anksčiau.
Kaip Padėti Vaikui Bendradarbiauti?
Bendravimas yra įgūdis, o įgūdžių mes mokomės. Tai nereiškia, kad intravertiškas vaikutis pasikeis ir ims norėti nuolat su kitais žaisti, tačiau mokės tai daryti. Bus bendraujantis, mokės pasikalbėti, pasikeisti žaislais, o kai norės pabūti vienas, tai žais vienas.
Vaikas, turintis didelį poreikį pabūti vienas, ir suaugęs toks bus. Nors puikiai mokės bendrauti, bet nenorės būti vakarėliuose, nejaus poreikio dažnai eiti į svečius ar kviestis svečių pas save. Paprastai vienišiams iš prigimties pakanka draugijoje pabūti valandą ir jie jau nori bėgti atgal į savo tylų ir ramų pasaulį.
Taip pat svarbu atsiminti, kad vaikas gali turėti dėmesio ir aktyvumo sutrikimą. Tokiu atveju svarbu sudaryti jam tinkamas sąlygas darželyje ir namuose, bendradarbiauti su specialistais. Jei vaikas yra labai judrus, ne visada klauso paliepimų, yra smalsus, svarbu suprasti, kad tai gali būti jo būdo bruožai, tačiau jei tai kelia sunkumų bendraujant su kitais vaikais ar auklėtojomis, reikėtų ieškoti sprendimų.
Kitos Galimos Priežastys
Kai vaikas mokykloje ar darželyje dažniausiai būna vienas ir tėvai pastebi, kad jis nežaidžia su kitais, jie išsigąsta, kad jis gali pasirodyti esąs autistas. Tėvams svarbu neskubėti nustatinėti diagnozių, o pasistengti surasti tokio elgesio priežastį ir padėti savo atžalai. Kodėl vaikas neskuba susidraugauti su kitais?
Gali būti įvairių priežasčių, kodėl vaikas nenori žaisti su kitais. Kai kurie sugeba puikiai užimti save patys, kiti būna labai drovūs ir nedrįsta prieiti prie kitų vaikų.„Pasitaiko trimečių, kurie įžengia pirmą kartą į darželį ir pareiškia: „Aš atėjau!“. O kai kuriems penkiamečiams reikia artimųjų pagalbos, kad galėtų prieiti prie vaikų“. Kontaktai su bendraamžiais vaikui yra labai svarbūs, kad įgautų socialinio gyvenimo įgūdžių, išmoktų dalintis daiktais, derėtis ir kartu ieškoti sprendimų.
Kaip Atpažinti Droviškumą?
Jeigu drovumas yra priežastis, kodėl vaikas laikosi atokiai nuo kitų, reikėtų jam padėti stiprinti pasitikėjimą savimi. Pirmiausia vaiko drovumą išduoda nuraudimas, sutrikusi veido išraiška ir žvilgsnis į šalį, tylus kalbėjimas. Neretai drovius vaikus kiti laiko arogantiškais, pasipūtusiais ar nesidominčiais.
Kaip Suteikti Vaikui Daugiau Pasitikėjimo Savimi?
Pasitikėjimą savimi reikia skatinti nuo ankstyvos vaikystės. Pasistenkite, kad jūsų vaikas kuo anksčiau užmegztų kontaktus su bendraamžiais, pavyzdžiui, lopšelinukų grupėje ar kieme, vaikų žaidimo aikštelėje, smėlio dėžėje. Tada jam ateityje lengviau seksis prieiti prie nepažįstamų vaikų ir susidraugauti. Tėvai visada yra pirmasis pavyzdys vaikui. Jūs taip pat turite turėti gerų socialinių kontaktų ir susitikinėti su savo draugais. Taip jūsų atžala išmoks susirasti sau draugų. Jeigu patys esate uždari ir neturite gerų draugų, nesitikėkite to iš savo vaiko.
Jei konstatavote, kad jūsų vaikas nežaidžia su kitais, pasistenkite jam skirti daugiau dėmesio, o ne šaipytis iš jo. Droviems vaikams reikia juos palaikančio užnugario. Pasiūlykite jam pasikviesti į svečius kitų vaikų. Gerai pažįstamoje namų aplinkoje jis jausis drąsesnis.
Kada Kreiptis į Specialistus?
Jei vaikas patiria didelių sunkumų adaptuojantis prie darželio arba jaučia emocinius sunkumus, nebijokite kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą. Tokį mažylį reikėtų parodyti psichologui. Ir geriau kuo anksčiau.
Emocijų sprogimas grįžus iš darželio gali būti signalas ir apie gilesnius sunkumus, jei toks irzlumas ar pykčio protrūkiai būna intensyvūs ir nuolat kartojasi. Pavyzdžiui, vaikas verkia valandų valandas, naktį ima šlapintis į lovą ar žodinė kalba tampa ribota. Dažnai vaikai išgyvena stiprias emocijas, jei darželyje jaučiasi atstumti, nesuprasti, nesijaučia saugūs. Taip pat labai dažnai pasitaiko atsiskyrimo nerimas, kai sunku atsisveikinti su tėvais ryte. Sunkumai neišvengiamai kyla ir tada, kai vaikai išgyvena didelius pokyčius, pavyzdžiui, skiriantis tėvams, atsirandant naujam šeimos nariui ir pan. Visais šiais atvejais pirmiausia reikėtų pasikalbėti su grupės mokytoja, suprasti, kaip vaikas elgiasi dienos metu, kaip bendrauja su kitais vaikais. Atrasti tam tikras emocinės iškrovos tendencijas, kada kartojasi toks elgesys. Rekomenduojama su vaikais kalbėtis pasitelkiant projekcinius metodus (piešinius, žaisliukus) - tai padeda geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį. Jei patiems nepavyksta padėti vaikui, visuomet galima kreiptis į psichologą.
Kaip Padėti Vaikui Integruotis į Darželio Grupę?
Būkite kantrūs ir supratingi. Adaptacija darželyje yra procesas, kuriam reikia laiko. Nespauskite vaiko ir leiskite jam apsiprasti savo tempu. Kalbėkitės su vaiku apie darželį. Klauskite, kaip jam sekėsi, kas patiko, kas nepatiko. Skatinkite jį pasakoti apie savo jausmus ir patirtis. Susipažinkite su auklėtojomis ir kitais vaikais. Dalyvaukite darželio renginiuose, susitikite su kitais tėvais. Kuo geriau pažinsite darželio aplinką, tuo labiau jausis saugus ir jūsų vaikas.
Skatinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Organizuokite žaidimų susitikimus namuose, pakvieskite kitus vaikus į svečius. Mokykite vaiką bendravimo įgūdžių. Paaiškinkite, kaip užmegzti kontaktą, prisijungti prie žaidimų, dalintis žaislais ir spręsti konfliktus. Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi. Girkite jį už pastangas, skatinkite savarankiškumą ir leiskite jam patirti sėkmę.
Atsisveikinkite trumpai ir ramiai. Ilgi atsisveikinimai gali sustiprinti vaiko nerimą. Atsisveikinkite trumpai, bet šiltai ir užtikrinkite vaiką, kad grįšite. Būkite nuoseklūs. Stenkitės laikytis tos pačios darželio lankymo rutinos. Tai padės vaikui jaustis saugiau ir užtikrinčiau.
Surinkite visą teisinę informaciją, bet ne iš kaimynų, o iš savo darbą dirbančių ir išmanančių žmonių teisininkų (dalis jų tikrai tokiu klausimu prakonsultuos nemokamai), pasiskambinkit tiesiai į Švietimo ministeriją, taip pat galite kreiptis į žmogaus teisių gynėjų asociaciją.
Ir svarbiausiai, prisiminkit, kad visos mamos (jei ne visos, tai tikrai dauguma) susiduria su panašaus pobūdžio nemalonumais, jei ne darželyje, tai mokykloje. Jūs kaip mama turite išsiaiškinti visą informaciją pirmiausiai ne dėl kitų, o dėl savo vaiko. Gali būti, kad jis tikrai turi kokių sutrikimų ir jam reikia padėti. O galbūt jam viskas gerai, tiesiog reikia kelių gairių, patarimų ir jo elgesys pasikeis.
