Draugystė - tai vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo aspektų, ypač moterims. Moterys dažnai kuria stiprius ir artimus ryšius su savo draugėmis. Draugės gali būti atramos taškas, palaikymo šaltinis ir pagalbininkės įvairiose gyvenimo situacijose. Jos gali padėti įveikti stresą, sumažinti vienišumo jausmą ir padidinti pasitikėjimą savimi.
Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, jog jei moteris turi 5 geriausias drauges, tuomet ji gali net padidinti šansus susilaukti kūdikio. Oksfordo universiteto profesoriaus Robin Dunbar teigimu, moterims, kurios turi 5 geriausias drauges, nereikia niekada nerimauti dėl draugystės, vadinasi, sumažėja streso. Mažiau streso - daugiau šansų pastoti, nes hormonai, kurie yra atsakingi už pastojimą, reaguoja į stresą, kenkia menstruaciniam ciklui, endokrininiai sistemai, kuri turi didelės įtakos moters vaisingumui.
Tačiau, atsiradus kūdikiui, draugystės dinamika gali pasikeisti. Kūdikio gimimas - tai didelis įvykis moters gyvenime, kuris gali turėti įtakos jos santykiams su draugėmis. Kartais moterys pastebi, kad po kūdikio gimimo jų draugių ratas sumažėja. Tai gali būti susiję su tuo, kad moteris daugiau laiko skiria kūdikiui ir jai lieka mažiau laiko bendrauti su draugėmis. Taip pat gali būti, kad draugės, neturinčios vaikų, nesupranta moters rūpesčių ir poreikių.
Viena moteris pasakojo: "Kol neturėjom vaikų tai smagiai lb leisdavom laiką didelėse kompanijose ežerai barai ir pan amžinai veiksme, man to reikia kaip oro. Aš kompanijos žmogus esu ir manęs nevargina tai. Tai kol dukra maža buvo tai pasijautė tas atstūmimas iš aplinkos. Db va vėl buvo keli metai judesio."
Vis dėlto, kūdikio gimimas gali ne tik sumažinti, bet ir praplėsti draugių ratą. Jaunos mamytės, kurias sieja bendra tema - vaikai, gali tapti artimomis draugėmis. Jos gali dalintis patarimais, palaikyti viena kitą ir padėti įveikti sunkumus.
Iššūkiai draugystėje po kūdikio gimimo
Po kūdikio gimimo draugystėje gali kilti įvairių iššūkių:
- Laiko trūkumas. Moteris daugiau laiko skiria kūdikiui ir jai lieka mažiau laiko bendrauti su draugėmis.
- Interesų pasikeitimas. Moters interesai gali pasikeisti ir ji gali norėti bendrauti su kitomis mamomis, kurios supranta jos rūpesčius.
- Pavydas. Kartais draugės gali pavydėti moteriai, kad ji turi kūdikį, arba moteris gali pavydėti draugėms, kad jos neturi rūpesčių, susijusių su vaiku.
- Nesutarimai dėl auklėjimo. Moterys gali turėti skirtingus požiūrius į vaikų auklėjimą ir dėl to gali kilti nesutarimų.
- Gyvenimo būdo pasikeitimas: Jei moteris nusprendžia nebevartoti alkoholio, valgyti tik sveiką maistą, staiga nuolatiniai vakarėliai, kuriose rinkdavosi jos geriausios draugės, tampa tik tolimais prisiminimais, todėl kartais net paprastas gyvenimo būdo keitimas gali tapti draugių neturėjimo priežastimi.
Kaip įveikti iššūkius ir išsaugoti draugystę
Norint įveikti iššūkius ir išsaugoti draugystę po kūdikio gimimo, svarbu:
- Būti atvirai ir sąžiningai. Pasikalbėkite su draugėmis apie savo rūpesčius ir poreikius.
- Būti supratingai ir tolerantiškai. Stenkitės suprasti draugių situaciją ir gerbti jų požiūrį.
- Rasti laiko bendrauti. Planuokite susitikimus su draugėmis, net jei jie trumpi.
- Būti palaikančiai. Palaikykite drauges ir padėkite joms įveikti sunkumus.
- Ieškoti bendrų interesų. Stenkitės rasti bendrų interesų su draugėmis, kad galėtumėte kartu leisti laiką.
Psichologė Ana Sánchez pabrėžia, kad draugystė tai ne konkurencija - svarbu ne kas lengviau ar sunkiau gyvena, o gebėjimas viena kitą palaikyti.
Draugystė šeimoje
Kai kurioms moterims šeima yra geriausi draugai. Viena moteris teigė: "Seima yra mano draugai!". Šeimos nariai gali būti atramos taškas, palaikymo šaltinis ir pagalbininkai įvairiose gyvenimo situacijose. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šeima negali atstoti visų draugų.
Viena moteris pasakojo: "Man labai reikia draugių, turiu dvi be galo artimas nuo senų laikų ir būrį tolimesnių, su kuriomis irgi palaikom ryšius, tik matomės rečiau, bet susitikusios galim apie viską kalbėtis. Kai gimė dukra, ne tik kad niekas iš niekur manęs neišstūmė (artimiausios draugės be vaikų), bet ir susiradau daug naujų pažįstamų, su kuriom ir kavos išgeriam, ir kartu kur nors nueinam, ir smėlio dėžėse pasikapstom. Šeima man tikrai neatstoja viso pasaulio, oi kaip nenorėčiau, kad taip nutiktų…"
Tačiau, pasak kitos moters: "Žiauriai keistas požiūris, kad draugės - tai gyvatės… Matomai nesusiduret su tuo,tad ir nesuprantat kodel jos gyvetem palieka,seima tai ir brolis ir pusesere ir prie to paciu vyras ir mama."
Svarbu atminti, kad kiekviena draugystė yra unikali ir skirtinga. Nėra vieno teisingo būdo draugauti. Svarbiausia - būti atviram, sąžiningam ir palaikančiam.
Draugystė tarp moterų - dažniau mitas, nei tiesa?
Pavydas, išdavystė, melas, savanaudiškumas - tai moterų draugystės „nuodai“. Ar galima rasti jiems „priešnuodžius“? Prancūzų rašytojas Alphonse Karr yra pasakęs, jog dviejų moterų draugystė tėra tik sąmokslas prieš trečiąją. Išties, gyvenime dažnai nutinka taip, jog dvi draugės ima ir susimoko prieš trečią draugę iš savo bendro draugių rato. Tai itin dažnai nutinka mokyklos, studijų laikais, kuomet intrigos ir apkalbos tarp jaunų merginų yra tiesiog neišvengiamas reiškinys. Kita priežastis, kodėl taip dažnai išyra moterų draugystė - tai pavydas. Moterys iš prigimties yra linkusios tarpusavyje konkuruoti ir toks stiprus rungtyniavimo instinktas labai dažnai būna pavydo šaltinis.
Metų daugėja, o draugių mažėja
Dažnai moterys pastebi, jog su amžiumi mažėja jų draugių ratas. Žinoma, tai nestebina, nes gyvenime yra daug pakopų ir jomis kildami sutinkame vis kitus žmones. Psichologų teigimu, dauguma šiuolaikinių žmonių draugus renkasi epizodiškai ir priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių. Pavyzdžiui, mūsų draugėmis pirmiausiai tampa mergaitės, kurios vaikystėje su mumis lankė darželį. Vėliau, klasės draugė, su kuria sėdime viename suole. Pabaigus mokyklą ir įstojus į universitetą ar kolegiją, mūsų draugių ratą papildo studijų draugės, dar vėliau - kolegės, bendradarbės. Ir galiausiai, kai moteris nusprendžia gimdyti, atsiranda kitas moterų bendraminčių ratas - jaunos mamytės, kurias sieja bendra tema - vaikai. Tačiau greitai ateina laikas, kai vaikai jau užauginti, į karjeros kalnus įkopta, regis, būtų galima daugiau laiko skirti draugėms, tačiau supranta, kad jų mažai beliko. Tuomet it kokio skęstančio šiaudo kartais moterys griebiasi pačių paprasčiausių priemonių senai moteriškai draugystei atnaujinti: skambina buvusioms draugėms, kviečia jas susitikti… Tačiau tokie bandymai gali virsti nusivylimu. Kodėl? Jei moteris su amžiumi tobulėja, o jos draugės - ne, tuomet nebelieka bendrų temų, apie ką būtų galima pasikalbėti, nebelieka ir draugystės. Taip dažnai nutinka toms, kurios pernelyg įsisuka į savo kasdieninius darbus. Be to, moterys, kurios ilgą laiką atsiribojo nuo savo draugių, aplinkos, tampa vis konservatyvesnės.
Santykiai su vyru po kūdikio gimimo
Kūdikio gimimas gali turėti įtakos ne tik moters santykiams su draugėmis, bet ir santykiams su vyru. Po kūdikio gimimo pora gali patirti stresą, nuovargį ir miego trūkumą. Tai gali sukelti konfliktus ir nesutarimus.
Viena moteris pasakojo: „Kai ėmiau lauktis, maniau, prasidės pasaka. Mudu su vyru penkerius metus buvome geriausi draugai, negalėjau sulaukti, kol tapsime tėvais. Draugai įspėjo, kad greit pradėsime pyktis dėl nieko. Neklausiau. Po dukrytės gimimo praėjus penkiems sekinantiems mėnesiams, vis dažniau pagaudavau save galvojant, kad galėčiau užmušti savo puikųjį vyrą. Po metų gimė sūnus. Per tą laiką mes tiek kartų susikniovėme, kad galėtume rodyti nuosavą realybės šou. Sarkazmas ir taškų skaičiavimas pasiekė aukštumas („Aš ką tik prižiūrėjau vaikus dvi valandas!“, „Ir ką - nori medalio?“.
Norint išsaugoti gerus santykius su vyru po kūdikio gimimo, svarbu:
- Būti atviram ir sąžiningam. Pasikalbėkite su vyru apie savo rūpesčius ir poreikius.
- Būti supratingam ir tolerantiškam. Stenkitės suprasti vyro situaciją ir gerbti jo požiūrį.
- Rasti laiko vienas kitam. Planuokite pasimatymus ir praleiskite laiką kartu, net jei jis trumpas.
- Būti palaikančiam. Palaikykite vyrą ir padėkite jam įveikti sunkumus.
- Dalintis atsakomybe. Dalinkitės atsakomybe už kūdikio priežiūrą ir namų ruošą.
Psichologas Erikas Siudikas teigia, kad kuo greičiau pora ras laiko pabūti tik dviese, tuo jiems kaip porai bus sveikiau. Kartu pabūti intymiau, bendraujant vienam su kitu dvi tris valandas, yra labai svarbu, nes kai šeimoje yra kūdikis, susitikti vienam kitą akis į akį pavyksta nebent lovoje vėlai vakare, kai abu yra pervargę ir skuba bent šiek tiek pamiegoti, nes po trijų valandų kūdikis kelsis ir vėl reikės jį maitinti, nešioti ir t. t.
#2 santykiai gimus vaikams (su Sigita Valevičiene)
Įsivaizduojami draugai vaikų psichologijoje
Vaikų pasaulis kupinas fantazijų, o viena iš jų apraiškų - įsivaizduojami draugai. Remiantis literatūra, apie 37 procentai septynerių metų amžiaus vaikų turi įsivaizduojamus draugus. Ir nebūtinai šie „dingsta“ tuomet, kai baigiasi vaikystė. Pastebėta, kad įsivaizduojamų draugų turi ir paaugliai, ir tai labiau būdinga kūrybingiems bei socialiai aktyviems jaunuoliams. Net ir suaugusieji gali turėti įsivaizduojamų draugų.
Įsivaizduojamas draugas padeda vaikui išsakyti jausmus, kuriuos pačiam sunku priimti arba sunku pasidalinti su suaugusiais. Be to, vaikai, kurie turi įsivaizduojamų draugų pasižymi platesniu žodynu, yra mažiau drovūs ir geriau supranta kitų jausmus, išgyvenimus. Taip pat jie yra kūrybiškesni ir labiau pasitikintys savimi nei bendraamžiai, mažiau žiūri televizorių, mėgsta skaityti ir klausytis istorijų, rečiau nuobodžiauja.
Kai vaikas papasakoja apie savo įsivaizduojamą draugą, pirmiausiai reikia stengtis nesijuokti, neišsigąsti ir neužduoti per daug klausimų. Nereikia galvoti, kad tai yra haliucinacijos ar kliedesiai. Jei vaikas turi įsivaizduojamą draugą, svarbu suprasti, kad jis turi lakią vaizduotę ir būtent pasitelkęs ją stengiasi atrasti būdų, kaip išspręsti jam kilusius sunkumus.
Tėvams reiktų sunerimti, kad vaikas turi nematomą draugą tuomet, kai tas draugas yra piktas, agresyvus, vaikas jo bijo, skundžiasi, kad įsivaizduojamas draugas nori jam padaryti ką nors bloga, taip pat jeigu vaikas yra tiek įsitraukęs į bendravimą su įsivaizduojamu draugu, kad ilgam persikelia iš realaus pasaulio į įsivaizduojamąjį, ima vengti ryšių ir bendravimo su tikrais žmonėmis.
Prieraišumo teorija
Prieraišumo sąvoką ir teoriją apie prieraišumą XX a. sukūrė anglų mokslininkas Johnas Bowlby. Jo nuomone, prieraišumas formuojasi nuo gimimo iki antrųjų gyvenimo metų, o vystosi visą gyvenimą. Jau nuo gimimo vaiko elgesys ir tokios jo formos, kaip čiulpimas, sekimas akimis, šypsena, verkimas, susiformavusios vykstant evoliucijai, leidžia jam prisikviesti suaugusį žmogų, padėsiantį išgyventi. Į kūdikio šypseną, verkimą, rėkimą besirūpinantis asmuo atsiliepia šypsena, kalbinimu, prisilietimu, nešiojimu.
Vienų metų amžiaus vaikų mamos dažnai guodžiasi viena kitai, kad nė akimirkos negali atsitraukti nuo savo vaiko, nes šis į tai reaguoja verkimu. Šiuo etapu yra normalu, kad vaikas taip audringai reaguoja į mamos atsitraukimą ir džiaugiasi jai sugrįžus. Mama ir tėtis turėtų nebijoti tokių vaiko reakcijų, nes jos vaikui augant išnyksta.
Saugaus ir sveiko prieraišumo formavimuisi reikia nuolatinio, ramaus, nuoseklaus suaugusiojo rūpinimosi vaiku. Vakarų Europos visuomenėse nustatyta, kad apie 60 proc. žmonių turi saugaus prieraišumo (prisirišimo) stilių.
Kaip susiformuoja nesaugus prieraišumas? Kaip ir saugaus prieraišumo stilius, taip ir nesaugus prieraišumas formuojasi esant dar labai ankstyvo amžiaus. Tuomet vaikas pradeda vengti bendravimo ir pasineria į aplinkos tyrinėjimą. Jis slepia savo emocijas nuo kitų žmonių, demonstruoja didelę nepriklausomybę ir pasitikėjimą savo jėgomis. Nesaugus prieraišumas formuojasi ir tada, kai vaiku besirūpinantis asmuo yra ne visada vaikui prieinamas: kartais rodo didelę meilę, glaudžia prie savęs, o kartais atstumia vaiką.
