Arūnas Vaikutis, gimęs 1961 m. birželio mėnesį Zarasų rajone, Pakačinės kaime, savo gyvenimo kelią baigė Kaune 2019 m. birželio 30 d. Jo, kaip žurnalisto, karjera buvo neatsiejama nuo ilgametės darbo Lietuvos radijuje ir televizijoje, ypač kaip nuolatinio korespondento Rygoje. Apdovanotas už profesionalumą ir pasišventimą savo darbui, Arūnas Vaikutis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos žurnalistikos istorijoje.
Pradžia ir karjeros kelias
Arūnas Vaikutis, aukštaitiškos kilmės, jaunystėje persikėlė į Kauną. Jo akademinė kelionė prasidėjo Kauno humanitariniame fakultete, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau tęsė mokslus atkurtame Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Studijų metais jis ne tik gilino žinias, bet ir stažavosi Latvijoje, įgydamas praktinių įgūdžių, kurie vėliau tapo jo karjeros pagrindu. 1993 m. VDU baigęs lietuvių kalbos ir literatūros studijas, Arūnas pasirinko radijo žurnalistiką, tapdamas pirmuoju LRT korespondentu užsienyje. Jo, kaip nuolatinio korespondento Rygoje, darbas prasidėjo 1996 m. ir tęsėsi daugiau nei dvidešimt metų.
Nuo 1996 m. Arūnas Vaikutis tapo etatiniu LRT darbuotoju ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nariu. Jo reportažai iš Rygos, nors ir cenzūruoti, suteikdavo klausytojams vertingos informacijos apie Latvijos gyvenimą, lietuvių bendruomenę ir jos istoriją. Arūnas nuolat siekė atskleisti daugiau, tačiau teko dirbti ribotomis sąlygomis, ankštame kambarėlyje. 2003 m. jis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos radijo žurnalistu, o 2011 m. apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus „Gintarinio parkerio“ premija už puikius interviu ir reportažus.
Asmeninis gyvenimas ir iššūkiai
Arūno Vaikučio gyvenimas neapsiribojo tik darbu. Jis palaikė glaudžius ryšius su Vytauto Didžiojo universitetu, bendradarbiavo su Letonikos centru ir kitais universiteto padaliniais. Jo gyvenimą lydėjo ir asmeniniai iššūkiai. Nuo gimimo turėdamas vaikščiojimo negalią, Arūnas susidūrė su sunkumais, tačiau tai nesustabdė jo siekti karjeros ir būti reikalingam. Po dvidešimties metų darbo Rygoje, LRT panaikinus korespondento etatą, Arūnas grįžo į Kauną. Deja, jam nepavyko rasti naujo darbo žurnalistikos srityje. COVID-19 pandemijos metu jis palaidojo vienintelę artimąją - savo mamą, o vėliau jo sveikata ėmė sparčiai blogėti.
Nepaisant sunkumų, Arūnas Vaikutis išliko empatiškas, visuomet pasiruošęs padėti ir operatyviai spręsti problemas. Jo kolegos ir bendražygiai prisimena jį kaip išskirtinį profesionalą, puikiai kalbantį latviškai ir turintį platų kolegų ratą Latvijoje.
Palikimas ir atminimas
Arūno Vaikučio mirtis sukėlė didelį liūdesį jo kolegų ir bendražygių gretose. Lietuvos žurnalistų sąjunga, Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė ir daugybė kitų jį prisimena su pagarba ir dėkingumu. Jo ilgametis darbas Rygoje, nuoširdumas ir profesionalumas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos žurnalistikoje.
Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė pareiškė užuojautą ir pabrėžė Arūno Vaikučio, kaip pirmosios Lietuvių kalbos ir literatūros bakalaurų laidos absolvento, indėlį. Jo gyvenimo kelias, nors ir kupinas iššūkių, buvo kupinas pasišventimo darbui ir siekio dalintis informacija su visuomene. Arūnas Vaikutis liks atmintyje kaip žurnalistas, kurio balsas iš Rygos daugelį metų skambėjo Lietuvos radijo eteryje.
Atsisveikinimas su Arūnu Vaikučiu vyko Kaune. Šv. Mišios aukotos Šv. Juozapo bažnyčioje, o urna iš laidojimo namų išlydėta į Vainatrakio kapines.
tags: #zurnalisto #aruno #vaikucio #autobiografija
