Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų.
Kaip susišnekėti su vaikais?
Psichologė Ramunė Murauskienė tv3.lt sakė, kad svarbiausia yra netaikyti dvigubų standartų ir iš vaikų nereikalauti to, ko nedaro patys tėvai. „Mes dažnai esame nei labai pareigingi, nei labai atsakingi, o vaiką spaudžiame į rėmą. Save teisiname, o vaikus baudžiame. Geriausia gyventi pagal viengubą standartą - visko, ko norime išmokyti vaikus, turime patys daryti, tuo tikėti ir to siekti. Jeigu mes norime, kad vaikai būtų paslaugūs, mes irgi turime būti paslaugūs. Vaikai turi matyti mūsų paslaugumą. Vaikų auklėjimas nėra kažkoks žodinis veiksmas. Ne veltui yra sakoma: nesijaudinkite, kad vaikai jūsų negirdi, jaudinkitės, kad jie jus visada mato. Vaikai daug nusižiūri iš mūsų, ką mes jiems rodome, ir mes tikrai nesame patys geriausi pavyzdžiai“, - kalba R. Murauskienė.
Tėvai dažnai nesugeba susitvarkyti su savo vaikais: vaikai triukšmauja, krečia šunybes, daro, ką užsimanę, o tėvai bejėgiškai skėsčioja rankomis arba, dar blogiau, praranda kantrybę, ima šaukti ant vaikų, o kai kurie ir pakelia ranką. Ką daryti, kad su vaikais tėvai susitartų be barnių?
Kaip reaguoti į vaiko emocijas?
Psichologė sako, kad vaiko emocijos suaugusiųjų neturi išmušti iš vėžių, kad tėvai turi reaguoti ramiai. Iš kitos pusės, tėvai neturi ignoruoti vaikų. „Yra specialistų, kurie sako - jeigu vaikas nukrenta parduotuvėje ir pradeda rėkti, nekreipkite dėmesio. Mes juk tuomet stokojame empatijos. Jau ir taip stokojame empatijos atkreipti dėmesį į vaiko jausmus, o dar kai vaikas išgyvena diskonfortą ir nekreipiame dėmesio. Nebijokime būti atkaklūs neduoti vaikui kažkokių dalykų, be kurių jis nemirs, ir pasistenkime likti ramūs“, - kalba psichologė.
Pasak jos, visi malonumai, be kurių vaikas nenuskurs beaugant, gali būti derinami su tam tikrų pinigų atlikimu. „Mes ne tik labai dažnai reikalaujame, kad vaikas sutvarkys savo kambarį, išplaus indus, išneš šiukšles, bet tada pradedame kabinėtis, kaip vaikai tą padaro. Maži vaikai nebūtinai atlieka viską gerai, bet mes turime pasakyti „ačiū, kad tu išplovei indus“. Vaikams turime sakyti mažiau pastabų, nes visai numušime motyvaciją tą daryti. Todėl mes galima susitarti: jeigu vaikas surenka penkis pliusus už tai, kad jis bendrai padarė kažką gero namams, tada jis gali gauti malonumą - boulingą, kiną ar pan.“ - pasakoja psichologė.
Rasti tinkamą erdvę
Tėvus kartais veda iš proto tai, kad vaikai verčia namus aukštyn kojomis - laksto, neklauso, mėto daiktus ir pan. R. Murauskienė sako, kad tėvai turi atrasti erdvę, kur vaikai galėtų laisvai lakstyti - ar tai būtų sporto klubas, ar kita vieta. „Mes kaip tėvai vaikus dažnai ribojame, netenkiname jų natūralių poreikių, ir tada turime susierzinusius vaikus. Suaugusį žmogų labiausiai ir vargina tramdymas - priežiūra ir tramdymas. Tada mes susierziname ir netenkame kantrybės. Kantrybė yra toks neapčiuopiamas reikalas. Jeigu aš susigalvoju, kad šiandien vaiką turiu užmigdyti per dešimt minučių, kantrybė man trūks po dešimt minučių. O kas pasakė, kad vaikus migdyti reikia dešimt minučių? (...) Mes stokojame elegancijos vaikams kartoti vėl ir vėl iš naujo, priminti, kur bėgioti, kur ne“, - sako R. Murauskienė.
Kas svarbiausia santykiuose su vaiku?
Galiausiai psichologė nurodo, kad tėvai turėtų suprasti, kad vaikų paklusimas nėra svarbiausias vardiklis jų santykiuose su vaikais. „Mes turime labai daug mokytis ir užsiimti saviugda. Iškėlkime klausimą - kokią įtaką padarysiu vaikams, ką aš paliksiu vaikams savo elgesiu, nuomone, mintimis? Ką noriu padaryti su tuo vaiku? Didžiulė klaida yra vaiką taisyti, neva jis sugedęs, nepaklusnus. Vaikai turi tam tikrus raidos dėsningumus ir kai mes nesąmoningai kišame pirštus į tą procesą, labai daug sugadiname: ir išlepiname, ir nuvertiname, ir sužalojame. Ne paklusimas yra tas rodiklis. Vaiko užduotis per visą gyvenimą yra tapti savimi - arba mes galime padėti, arba ne. Skubėkime ieškoti kelio į vaiko širdį. Kai mes jį mylėsime, atsiras galimybė netgi susitarti. Vaikai mus labai labai myli ir jie labai nori būti mums geri“, - sako psichologė.
Kai susiduriame su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Baimė - tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti.
Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip! Turėti brolį ar sesę gali būti puikus patyrimas, o gali atrodyti kaip nuolatinė kančia.
Kaip spręsti vaikų nesutarimus?
Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip - greičiausiai patiri emocinę prievartą.
Emocinė pagalba vaikams
Emocinė pagalba turėtų būti prieinama kiekvienam vaikui, tačiau ne visi jaučiasi galintys jos ieškoti. Visiškai to nesitikėdama labai daug išminties gavau - tai padeda visose gyvenimo srityse. Supratau, kad svarbiausia yra atidžiai klausyti, gilintis į kiekvieną žodį ir nežarstyti patarimų. Kiekvienas turime 24 val. per parą, kurias paskirstome tam, kas mums svarbu. Aš pasirinkau savanorystę Vaikų linijoje. Pradžioje buvo šiek tiek neramu, ar spėsiu derinti darbus, šeimą ir savanorystę, ar nebus per sunku emociškai kalbėti su vaikais apie jų sunkumus. Po dvejų savanorystės metų galiu drąsiai teigti, kad pokalbiai su vaikais mane pačią labai augina dvasiškai, stiprina emociškai. Jausmas, kai išgirsti „Ačiū, man dabar ramiau pakalbėjus”, yra fantastiškas. Ir tikrai spėju viską derinti, nes noras savanoriauti - didžiulis.
Visiškai to nesitikėdama labai daug išminties gavau - tai padeda visose gyvenimo srityse. Supratau, kad svarbiausia yra atidžiai klausyti, gilintis į kiekvieną žodį ir nežarstyti patarimų. Į Vaikų liniją savanoriauti atėjau be jokių lūkesčių, o savo sprendimo teisingumu įsitikinu kasdien, jau penkerius metus būdama joje. Įsimena nuoširdūs „ačiū“ ir visi sunkumai bei džiaugsmai, kuriuos išgyvena vaikai. Savanoriaujant man atsivėrė naujas ir neatrastas pasaulis, kuriame teko išeiti iš komforto zonos ir pasižiūrėti į viską iš kitos pusės. Sužavėjo vaikų drąsa ir kūrybiškumas.
Kiekvienas turime 24 val. per parą, kurias paskirstome tam, kas mums svarbu. Aš pasirinkau savanorystę Vaikų linijoje. Savanorystė Vaikų linijoje įnešė daugiau prasmės mano gyvenime, supratimo apie kitus ir save patį, padėjo tarp logikos ir racionalumo rasti vietos ir empatijai. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus. Išklausyti vaikus!
Jūsų parama Vaikų linijai leis paruošti daugiau naujų savanorių konsultantų, padės jau budintiems konsultantams atnaujinti žinias ir sustiprinti motyvaciją budėti daugiau ir ilgiau.
Kaip nustatyti kontaktų apribojimus vaikui
Jei norite paruošti vaiko kontaktų sąrašą, galite sukurti naujų kontaktų arba pridėti kontaktų iš savo kontaktų sąrašo. Galite pasirinkti, ar vaikas gali skambinti ir siųsti teksto pranešimus numeriais, kurių nėra jo kontaktuose.
Kontaktų apribojimų tipai:
- Visi: ši funkcija neapriboja, kam vaikas gali skambinti ar siųsti teksto pranešimus.
- Mano pridėti kontaktai ir apribotos grupės: ši funkcija apriboja vaiko skambučius ir teksto pranešimus pagal kontaktus, kuriuos pridedate prie jo paskyros, ir grupes, kuriose yra bent vienas vieno iš tėvų valdomas kontaktas.
- Tik mano pridėti kontaktai: ši funkcija apriboja vaiko skambučius ir teksto pranešimus pagal kontaktus, kuriuos pridedate prie jo paskyros.
Jei pasirenkate „Tik mano pridėti kontaktai“, bus rodomas ekranas su vaiko įrenginiais ir programomis, turinčiomis šį leidimą. Jei nustatysite vaiko skambučių ir teksto pranešimų leidimą „Tik mano pridėti kontaktai“, jis galės siųsti jums užklausas pridėti naujų numerių prie kontaktų.
Pastaba: Kai taikomas kontaktų apribojimas, norint pakeisti numatytąsias programas reikia tėvų suteikto leidimo.
Kai kurie tekstinių pranešimų siuntimo būdai, įskaitant „Google Messages“, gali būti apriboti laikrodžiuose, kai jie naudojami kaip modemai su telefonu. Pranešimų kontaktų apribojimas palaikomas tik laikrodžio programose „Google Messages“ ir „Samsung Messages“.
Kad vaikas galėtų dalyvauti grupės pokalbyje, visi pokalbio numeriai turi būti patvirtinti kontaktai. Tai neturi įtakos pagalbos tarnyboms. Vaikas gali siųsti teksto pranešimus arba skambinti kritinės padėties kontaktams, jei jie pridėti kaip patvirtinti kontaktai.
