Asmens kodas yra unikalus identifikatorius, suteikiamas kiekvienam Lietuvos piliečiui. Jis yra itin svarbus kiekvieno asmens identifikacinis unikalus duomuo, pateikiantis daugiau informacijos nei tik gimimo data. Jo negalima pasikeisti, skirtingai nei telefono numerio ar el. pašto adreso. Lietuvoje asmens kodas sudarytas pagal standartą Lietuvos RST 1185-91 „Asmens kodas. Sudėtis ir struktūra“, įsigaliojusį nuo 1991 m. gruodžio 1 d. Tai yra unikali vienuolikos dešimtainių skaitmenų seka, žyminti asmenį ir naudojama duomenims apie jį kaupti valstybės tvarkomose duomenų bazėse.
Asmens kodas susideda iš 11 skaitmenų, kurių kiekvienas turi savo reikšmę. Pirmieji šeši skaitmenys nurodo asmens gimimo datą. Pirmieji du skaitmenys žymi gimimo metus, sekantys du - mėnesį, o paskutiniai du - dieną. Tačiau, norint teisingai interpretuoti gimimo metus, reikia atsižvelgti į asmens lytį, kuri nurodoma septintajame asmens kodo skaitmenyje.
Pirmasis skaitmuo rodo gimimo šimtmetį ir asmens lytį:
- 1 - XIX a. gimęs vyras
- 2 - XIX a. gimusi moteris
- 3 - XX a. gimęs vyras
- 4 - XX a. gimusi moteris
- 5 - XXI a. gimęs vyras
- 6 - XXI a. gimusi moteris
Septintasis asmens kodo skaitmuo nurodo asmens lytį ir gimimo amžių:
- Vyrams: 1 arba 3 (gimę XIX amžiuje), 5 (gimę XX amžiuje), 7 (gimę XXI amžiuje).
- Moterims: 2 arba 4 (gimę XIX amžiuje), 6 (gimę XX amžiuje), 8 (gimę XXI amžiuje).
Pavyzdžiui, jei asmens kodo pirmieji šeši skaitmenys yra 600102, o septintasis skaitmuo yra 5, tai reiškia, kad asmuo gimė 1960 m. sausio 2 d.
Kiti, po 5-to ar 6-to einantys asmens kodo skaičiai rašomi pagal iki šiol galiojusį principą: paskutiniai gimimo metų skaitmenys, gimimo mėnuo ir diena. Paskutinius keturis skaičius parenka Gyventojų registro tarnyba.
Asmens kodas ir jo teisiniai aspektai
Iki Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimo nekilo klausimų, ar galima sutartyje nurodyti pirkėjo ar pardavėjo asmens kodą, ar galima asmens kodą nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje. BDAR specifiškai neišskiria asmens kodo tvarkymo sąlygų, išskyrus nuostatą, kuri leidžia valstybėms narėms pačioms tiksliau apibrėžti konkrečias asmens kodo naudojimo sąlygas. Lietuva įstatyme įtvirtino tik gana bendro pobūdžio asmens kodo naudojimo sąlygas. Asmens duomenų teisinės pasaugos įstatyme numatyta, kad asmens kodas gali būti tvarkomas bet kuriuo iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo pagrindų - sutikimo, sutarties vykdymo, vykdant teisinę prievolę ir kt.
Dėl šios priežasties asmens kodo naudojimas turėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai jo negalima pakeisti kitu identifikaciniu duomeniu. Apskritai daugeliu atveju įmonės savo veikloje turėtų atsisakyti naudoti asmens kodą, pvz., išrašydamos sąskaitas faktūras. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. aiškiai nurodyta, kokia informacija privalo būti nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, ir asmens kodo šiame sąraše nėra. Asmens kodo tvarkymas būtų pateisinamas, jei jo reikia pildant pranešimus, ataskaitas, skirtas valstybės institucijoms. Pavyzdžiui, darbuotojų asmens kodo tvarkymas nėra perteklinis duomuo teikiant pranešimus „Sodrai“. Taigi vieno aiškaus sąrašo, kada asmens kodą galima naudoti, o kada ne, nėra. Dažniausiai asmens kodo naudojimas pateisinamas, kai vykdomi teisės aktuose nurodyti reikalavimai ar pildomos privalomos valstybės institucijų formos. Svarbu prisiminti, kad laikantis taisyklės tvarkyti tik tuos asmens duomenis, kurių reikia konkrečiam tikslui pasiekti, perteklinio duomenų tvarkymo bus išvengta.
Specialūs atvejai ir numerologinė interpretacija
Asmens kodai, suteikiami vyresnio amžiaus žmonėms neprisimenantiems savo gimimo mėnesio ar dienos. Tokiuose koduose vietoje mėnesio ar dienos skaitmenų įrašomi 0.
Asmens kodai prasidedantys 9. Tokiems kodams negalioja įprasto sudarymo taisyklės - nėra koreliacijos tarp gimimo datos ir kodą sudarančių skaitmenų, taip pat nėra kontrolinio skaičiaus. Visgi tokiems kodams galioja 11 skaitmenų taisyklė.
Pagal numerologiją, kiekvienas skaitmuo asmens kode turi savo reikšmę:
- Vienetai apibūdina žmogaus charakterį, jo sugebėjimus pasirinkti tikslą ir jo siekti.
- Trejetai apibūdina asmenybės vidinį pasaulį, jo organizuotumą, konkretumą, rodo pažintinį žmogaus potencialą.
- Ketvertai yra laikomi asmenybės sveikatos potencialo rodikliu.
- Penketai nurodo intuicijos stiprumą, nuojautą, sugebėjimą kontaktuoti su Kosmosu.
- Šešetai rodo fizinio darbo gabumus, jėgą.
- Septynetai apibūdina asmenybės talentingumą, sėkmės rodiklį.
- Aštuonetai apibūdina asmenybės karmą, atsakingumą, pareigos jausmą.
- Devynetai psichomatricoje yra laikomi tokiu rodikliu kaip protas, atmintis ir aiškiaregystės gebėjimai.
Rizikos ir saugumo aspektai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad viešai skelbiant asmens kodą ar kitus asmens duomenis, kyla rizikų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pastebi, kad piliečiams suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Šis duomuo yra vienas pagrindinių paieškos kriterijų valstybės informacinėse sistemose ir registruose, todėl jo neteisėtas tvarkymas gali sąlygoti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisės pažeidimą. „Net ir paaiškėjus, kad žmogaus asmens kodas neteisėtai yra atskleistas ir paplitęs, jo ateityje asmuo negali pasikeisti. Būtent todėl asmens kodo tvarkymui keliami griežtesni reikalavimai, numatyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme“, - pabrėžė inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Žinant asmens kodą, galima prisidengti svetimais duomenimis įvykdžius nusikaltimą ar padarius avariją, apsimetant, kad tapatybę patvirtinančio dokumento neturi. Pasikapsčius giliau ir sužinojus daugiau asmeninės informacijos apie konkretų žmogų, nusikaltėliai gali visa tai panaudoti ir tam, kad gautų finansinės naudos.
Siekiant užtikrinti asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą, ministerija siūlo keisti asmens dokumentuose esančių asmens kodų sudarymo tvarką. „Iš tiesų dabartinį asmens kodą labai lengva įsiminti, tačiau jį pakeitus atsitiktiniais skaičiais bus apsaugota asmens teisė į privatumą. Jis priminė, kad dėl asmens kodo keitimo ilgą laiką vyko nuolatinės diskusijos. „Teisingumo ministerijos nuomone, šiuo metu generuojamas asmens kodas turi griežtą vidinę struktūrą, pagal kurią lengva nustatyti asmens amžių, lytį ar net gimimo vietą (užsieniečių atveju), todėl iš esmės tai pažeidžia asmens teisę į privatumą. Yra labai ribojamas tokio asmens kodo naudojimas elektroninėje erdvėje, taip pat jo negalima skelbti viešai. „Pakeitus reikšminį asmens kodą į nereikšminį, nekils grėsmių asmens duomenų saugumui naudojant asmens kodą elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, registrų sąveikos atveju, teikiant asmenims viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. Siūloma, kad reikšminio asmens kodo keitimas būtų vykdomas palaipsniui ir žmogui papildomai nieko nekainuotų: „Naujai įsigaliosiančio įstatymo nuostatos dėl reikšminio asmens kodo keitimo būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie keistų asmens dokumentus įsigaliojus šiam įstatymui.
