Gimdos gleivinės (endometriumo) hiperplazija - tai gimdos gleivinės sustorėjimas, atsirandantis dėl per didelio liaukų išvešėjimo. Tokiu atveju pakinta normalus liaukų ir stromos santykis, palyginti su įprasta menstruacinio ciklo proliferacine faze. Gimdos gleivinės hiperplazija galima bet kokio amžiaus moterims (nuo brendimo iki pomenopauzinio laikotarpio). Endometriumas išveša dėl pakitusios moteriškų hormonų pusiausvyros organizme (trūkstant gestagenų, esant per daug estrogenų). Gimdos gleivinės (endometriumo) hiperplazija - tai gimdos ertmę išklojančios gleivinės sustorėjimas, išvešėjimas. Ligos metu per daug suveša gimdos gleivinės liaukos ir jas supantis audinys. Dėl per didelio ląstelių aktyvumo, kartais jos negrįžtamai pakinta, ima nevaldomai daugintis (vyksta atipinė hiperplazija). Procesui progresuojant, gali išsivystyti endometriumo vėžys.
Svarbiausi gimdos gleivinės vėžio rizikos veiksniai yra nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos faktoriai - tai aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus kiekis kraujyje, didesnė rizika susirgti yra negimdžiusioms moterims. Gimdos gleivinės hiperplazija taip pat gali būti susijusi su tokiomis ligomis ir būklėmis kaip cukrinis diabetas ar policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdingas nutukimas, vyriško tipo plaukuotumas, cukrinis diabetas dėl organizmo nejautrumo insulinui ir cistiniai pokyčiai kiaušidėse.
Pagrindinis gimdos gleivinės hiperplazijos simptomas - kraujavimas. Būdingos nereguliarios, gausios ir ilgos mėnesinės, kraujavimas tarp mėnesinių bei praėjus keletui mėnesių ar metų po menopauzės. Gydytojas ligą diagnozuoja išklausęs pacientės skundus, ištyręs ją ginekologiškai bei atlikęs gimdos echoskopiją. Taip pat gali būti atliekama histeroskopija - tai gimdos apžiūra per specialų į gimdą įvestą optinį vamzdelį. Operacijos metu, pripildžius gimdos ertmę specialiu skysčiu, apžiūrimos gimdos sienelės. Histeroskopas vaizdą perduoda į ekraną ir taip chirurgas gali aiškiai matyti gimdos vidų bei, esant būtinybei, atlikti reikiamus chirurginius veiksmus priklausomai nuo radinių pobūdžio. Pastarojo tyrimo metu išgrandoma gimdos ertmė, išgrandos siunčiamos ištyrimui mikroskopu. Diagnozės patikslinimui gali padėti ir hidrosonografija arba sonohisterografija. Tai yra paprastas, neskausmingas transvaginalinio ultragarsinio tyrimo papildymas, kai naudojant ploną kateterį (2 mm diametro), į gimdos ertmę suleidžiama sterilaus fiziologinio arba specialaus gelio, ir tai padeda gydytojui ginekologui ultragarsinio tyrimo metu apžiūrėti gimdos ertmę bei diagnozuoti kitas kraujavimo priežastis.
Moterims iki 47 metų, nustačius paprastą gimdos gleivinės hiperplaziją, skiriami lytiniai hormonai (gestagenai) mėnesinių ciklui reguliuoti, o vyresnėms - ciklas nutraukiamas. Progestinų terapija - dažniausiai taikomas gydymo būdas. Skiriamas progesterono hormonas, kuris slopina gimdos gleivinės vešėjimą ir padeda atkurti normalų endometriumo storį. Gali būti skiriami makšties geliai ar kremai. Radus atipinę hiperplaziją (ikivėžinę būklę) - šalinama gimda. Jei moteris nesutinka, gali būti skiriamos didelės gestagenų dozės, siekiant nutraukti mėnesinių ciklą. Chirurginis gydymas - gali būti rekomenduojamas jeigu nustatoma atipinė endometriumo hiperplazija, gydymas vaistas yra neveiksmingas, moteris neplanuoja nėštumo ar nustatomi ikivėžiniai bei vėžiniai pakitimai. Histeroskopija gali būti derinama su kitomis ginekologinėmis operacijomis, kaip, pavyzdžiui, gimdos gleivinės abrazija (išvalymas).
Nors diagnozuojant gimdos gleivinės vėžį ankstyvosiose stadijose iki penkerių metų išgyvena iki 75 proc. ligonių, remiantis statistika, kasmet vien Europoje nuo šios ligos miršta apie 9 tūkstančius moterų, pasaulyje - apie 42000. Endometriumo vėžys daugiau nei 90 proc. atvejų diagnozuojamas moterims virš 50 metų. Svarbiausias ankstyvojo endometriumo vėžio simptomas yra kraujavimas arba pakitusios, pagausėjusios, vandeningos su kraujo priemaišomis išskyros iš gimdos. Tai pasireiškia 95 proc. atvejų. Būtent dėl kraujavimo ši liga diagnozuojama anksti (I stadijos liga diagnozuojama 70-80 procentų ligonių). Tačiau simptomų gali ir nebūti, todėl brandaus amžiaus moterims ypatingai svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ginekologą. Taip pat labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją atsiradus kraujavimui menopauzės laikotarpiu, kai jo jau neturėtų būti. Tada galima šią ligą laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti. Kraujavimas ar kraujingos išskyros iš gimdos pomenopauzės laikotarpiu vertinami kaip tikėtini endometriumo vežio požymiai, kol nepatvirtinta kita kraujavimo priežastis.
Mėnesinės yra cikliškas, kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę, t.y. gimda ruošiasi nėštumui. Jeigu apvaisinimas neįvyksta ir moteris nepastoja, prasideda mėnesinės. Jų metu išvešėjusi gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina. Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Jį besilaukianti moteris gali palaikyti mėnesinėmis. Kraujavimo nėštumo metu priežastys gali būti įvairios: implantacinis kraujavimas, negimdinis (ektopinis) nėštumas, persileidimas, mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai, subchorioninė hematoma, gestacinė trofoblastinė liga, infekcijos, gimdos kaklelio polipas ar net gimdos kaklelio vėžys.
Kraujavimas nėštumo viduryje ir pabaigoje gali būti susijęs su placenta: žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga, placentos atšoka, vaisiaus kraujagyslių pirmeiga ar gimdos plyšimas. Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai yra panašūs, kaip ir vėliau vykstančio gimdymo: apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas, gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio trumpėjimas ir atsivėrimas. Prasidėjusį priešlaikinį gimdymą dažnai parodo ir kraujingos išskyros iš makšties.
Tepimas nėštumo metu: ką reiškia kraujavimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu
Kraujavimo nėštumo metu priežastys yra įvairios, tačiau į šį simptomą, ypač jeigu kraujo pasirodė vėlesniu nėštumo laikotarpiu, negalima numoti ranka. Pastebėjus nedidelį tepimą, kraujavimą, kraujingas išskyras, kraujo pėdsakus šlapime reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu kraujavimas labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.) būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą. Prasidėjus net ir nedideliam kraujavimui reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių. Kraujuojant reikėtų naudoti tik įklotus arba paketus, o ne tamponus. Galimas gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties, nėštumo savaitės, moters sveikatos būklės ir daugybės kitų faktorių.
Norint užkirsti kelią gimdos gleivinės vėžiui, pirmiausia patariama moterims sveikai gyventi, reguliuoti svorį, būti fiziškai aktyvioms ir rūpintis savo sveikata.
tags: #gimdos #gleivines #isvesejima #gali #sumazinti #nestumas
