Endokrininė sistema organizme yra atsakinga už hormonų gamybą, o šie reguliuoja daugelį organizmo funkcijų ir užtikrina, kad visos mūsų organizmo sistemos sėkmingai sąveikautų tarpusavyje. Hormonai - biologiškai aktyvios, organizmo funkcijas reguliuojančios medžiagos yra įvairių ir daug. Hormonai - tai cheminiai junginiai, kuriuos išskiria vairios endokrininės liaukos (pvz., skydliaukė, antinksčiai, lytinės liaukos). Jie padeda reguliuoti organizmo procesus, pavyzdžiui, alkį, kraujospūdį ir lytinį potraukį. Hormonai valdo daugybę funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitą, dauginimąsi, augimą, nuotaiką ir lytinę sveikatą. Nors teka per visą kūną, jie veikia tik tam tikras ląsteles, skirtas jų pranešimams priimti. Hormonai ir hormonų receptorių vietos veikia kartu kaip spyna ir raktas. Visuose organizmuose hormonų kaita vyksta nuolat, kiekvieną dieną. Hormonai - biologiškai aktyvios medžiagos, kurias sintetina endokrininės liaukos. Visi hormonai - labai svarbios medžiagos, be kurių darni mūsų organizmo veikla būtų neįmanoma.
Lytiniai hormonai, biologiškai aktyvios medžiagos, lemiančios žmogaus ir gyvūnų lytinį brendimą ir lytinį dauginimąsi. Priklauso steroidams. Vyriškasis lytinis hormonas yra testosteronas, o moteriškieji lytiniai hormonai yra estrogenai ir progesteronas. Vyriškus ir moteriškus lytinius hormonus pagrinde gamina lytinės liaukos (vyriškus - sėklidės, moteriškus - kiaušidės). Šių hormonų sintezėje svarbų vaidmenį taip pat vaidina hipofizė - nedidelė liaukutė, kuri yra galvos smegenų kaktinėje dalyje. Pagrindinė lytinių hormonų funkcija yra reprodukcinė. Tiek vyrai, tiek moterys turi ir nedidelį kiekį priešingos lyties hormonų. Lytiniai hormonai be reprodukcinės veikia daugelio organų sistemų funkcijas. Lytiniai hormonai sintetinasi iš cholesterolio. Jų biosintezę reguliuoja du hipofizės gonadotropiniai hormonai - folikulą stimuliuojantis ir liuteinizuojantis (hipofizė). Lytinių hormonų tyrimai yra tikrai svarbūs norint patikrinti šių hormonų normas. Įvairių lytinių hormonų tyrimų priskaičiuojama tikrai daugiau nei dešimtis. Lytiniuose organuose besigaminantys hormonai vadinami lytiniais hormonais. Pyrų organizme jie gaminasi sėklidėse, moterų - kiaušidėse. Šie hormonai atsakingi už augimą ir lytinį brendimą, moterų menstruacijų ciklą bei vyrų spermos gamybą, taip pat ir už lytinę veiklą. Kaip ir minėjome, moteriškus lytinius hormonus gamina kiaušidės. Moterų lytiniai hormonai daugiausiai atsakingi už menstruacijų ciklą ir moters vaisingumą. Vyriški lytiniai hormonai gaminami sėklidėse. Svarbiausias vyriškas hormonas, be abejo, yra testosteronas. Moters organizme sutrikus jų veiklai, atsiradus disbalansui, gali sutrikti moterų lytinis brendimas, menstruacijų ciklas, moters organizme gali padaugėti vyriškų hormonų. Lytinius hormonus galima išskirti į dvi pagrindines klases: androgenai (vyriškieji) ir estrogenai (moteriškieji), žmonių organizuose svarbiausi iš jų yra testosteronas ir estradiolis atitinkamai. Dar galima išskirti progestagenus kaip trečią tipą. Jie stimuliuoja ir reguliuoja lytinę diferenciaciją ankstyvose nėštumo stadijose, pirminių ir antrinių lytinių požymių susidarymą, lytinių organų veiklą, specifinį, su lytimi susijusį elgesį, taip pat turi įtakos bendrai medžiagų apykaitai organizme. Pagal biologinį poveikį skirstomi į androgenus, estrogenus ir gestagenus. Kadangi tai steroidiniai hormonai, jie gaminami iš cholesterino. Sėklidėse daugiausia gaminamas testosteronas, o kiaušidėse - taip pat testosteronas, kuris bręstančio folikulo ląstelėse paverčiamas estrogenais. Geltonkūnis daugiausia gamina moteriškąjį lytinį hormoną progesteroną. Pagrindinis sėklidžių ir kiaušidžių steroidinių ląstelių stimuliatorius yra liuteinizuojantis hormonas. Šiame procese taip pat būtinai turi dalyvauti ir folikulinas, kadangi tik normaliai vystantis folikului, vykstanti ovuliacijai ir susiformuojant geltonkūniui kiaušidės tinkamai atlieka savo endokrininę funkciją. Esant folikulo subrendimo sutrikimams ir nesant ovuliacijos, kiaušidės nepakankamai testosterono paverčia estrogenais. Kai nėra ovuliacijos, geltonkūnis nesusidaro ir organizme stinga progesterono. Savo ruožtu antinksčiai irgi gamina lytinius hormonus, tačiau nedideliais kiekiais, ir daugiausia - androgenus. Lytinių hormonų biologinis poveikis remiasi tuo, kad organai, į kuriuos turi patekti hormonai (organai - taikiniai) turi specifinius receptorius, kurie užtikrina hormonų pernešimą į audinio ląsteles. Androgenų organai - taikiniai yra vyro lytiniai organai, plaukų folikulai (šie hormonai sąlygoja vyriško tipo plaukuotumą), raumeninis audinys, o estrogenų ir gestagenų taikiniai - moters lytiniai organai ir pieno liaukos.
Hormonų pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizme vyksta daugybė esminių pokyčių, tarp kurių svarbią vietą užima hormonų pusiausvyros pasikeitimas. Hormonų audros, kurias moterys patiria nėštumo metu, nėra atsitiktinės - išmintingoji gamta ruošia moterį motinystei. Kai moteris nėščia, endokrininės liaukos išskiria daug daugiau hormonų nei anksčiau. Kai kurie jų iš tiesų gali paveikti nuotaiką. Progesteronai, estrogenai - šių hormonų vaidmuo per nėštumą ypatingas: jie atsakingi už jo palaikymą ir gimdymą. Moteriškieji lytiniai hormonai progesteronai saugo ir „globoja“ apvaisintą kiaušialąstę (atpalaiduoja gimdos raumenis ir mažina jų įtampą). Dabar per parą jo pasigamina tiek, kiek anksčiau per visą mėnesinių ciklą. O estrogenai ruošia jūsų visą kūną motinystei ir kartu su progesteronais skatina vystytis pieno liaukas.
Psichikai šių hormonų poveikis priešingas vienas kitam: estrogenas aktyvina, o progesteronas ramina. Štai todėl esate tokia dirgli, kartais net pati savęs negalite suprasti. Tačiau progesteronas ne tik ramina, bet dar ir slopina. Todėl išsiblaškymas - kasdienis jūsų palydovas. Ir neverta dėl to nervintis. Psichologinės permainos, kaip ir visos kitos, ateina ir praeina.
Progesteronas - tai steroidinis hormonas, atsakingas už mėnesinių ciklą ir nėštumą, gaminamas geltonkūnio ląstelėse, o nėštumo metu - placentoje. Tai lytinis hormonas. Paprastai jo kiekis padidėja nėštumo metu arba vartojant kontraceptikus. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis suyra, o progesterono kiekis vėl sumažėja. O jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis nesuyra ir toliau gamina progesteroną. Susiformavusi placenta taip pat pradeda gaminti progesteroną. Svarbu atkreipti dėmesį, kad progesterono lygis išlieka padidėjęs viso nėštumo metu. Progesterono lygis matuojamas atliekant kraujo tyrimą. Svarbu įsidėmėti, kad skirtingų ciklo fazių bei nėštumo trimestrų metu skirsis ir progesterono lygis. Maždaug 5 nėštumo savaitę tiek vadinamasis nėštumo hormonas chorioninis gonadotropinas (hCG), tiek progesterono lygiai gali padėti nuspėti, ar nėštumas vystosi tinkamai. Svarbu stebėti, ar skaičiai didėja. hCG lygis kas 2-3 dienas turėtų padidėti bent 60 proc., o idealiu atveju per kiekvieną 48-72 val. Progesterono lygis kyla kiek kitaip nei hCG - vidutiniškai po 1-3 ng/ml kas porą dienų, kol pasiekiamas to trimestro pikas. Aukštas progesterono lygis paprastai nesukelia neigiamo poveikio sveikatai. Žemas progesterono lygis gali turėti įtakos ir mėnesinių ciklui, ir vaisingumui: progesteronas padeda sukurti palankią aplinką apvaisintam kiaušinėliui.
Estrogenai per specifinius receptorius veikia visą moters organizmą. Normalaus menstruacijų ciklo metu estrogenų kiekis kinta. Pagrindinis moterų estrogenų šaltinis yra kiaušidės, kuriose gaminami moters kiaušinėliai. Tačiau antinksčiai, esantys kiekvieno inksto viršuje, kartu su riebaliniais audiniais taip pat gamina nedidelius estrogenų kiekius. Estrogenai po visą kūną juda kraujotaka ir veikia visur jūsų organizme. Jų kiekis kinta visą mėnesį ir yra didžiausias mėnesinių ciklo viduryje, o mažiausias - mėnesinių metu. Nėštumo metu estrogenus išskiria placenta.
Kortizolis - tai įtampos hormonas, bet nėščiąją veikia lyg dopingas sportininkus, tik kartais gali sukelti neaiškų nerimą. Jis sutelkia organizmo išteklius vaisiui auginti ir išnešioti. Akimirkomis, kai apima ši emocija, pasistenkite nukreipti savo dėmesį į malonius dalykus. Tarkim, dar kartą pažvelkite į ultragarsu atliktą savo kūdikio „nuotraukėlę“, pradėkite nerti pirmuosius batukus, parašykite laišką savo būsimam mažyliui. Dar žinomas kaip streso hormonas. Tai natūrali organizmo įspėjimo sistema, pranešanti, kad esate įtampoje. Jam tenka daugybė pareigų, kurios padeda palaikyti sveikatą ir energiją. Kortizolis padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, reguliuoja kraujospūdį, veikia priešuždegimiškai ir net formuoja atmintį. Nors jis naudingas, kai reikia reaguoti į gresiantį pavojų, nuolat didelis kortizolio kiekis gali sukelti nerimą, svorio augimą, migreną, širdies sutrikimus, dirglumą, smegenų miglą ir miego sutrikimus.
Adrenalinas - jūsų organizmas dabar dirba už du. Tam reikia milžiniškos energijos. Į pagalbą atskuba hormonas adrenalinas. Tai jis priverčia širdį greičiau plakti, sparčiau ima dirbti ir kiti organai, padidėja kraujospūdis. Tačiau nuotaikoms adrenalino poveikis nėra malonus. Tampate nervingesnė, norisi išlieti pyktį, iškelti sceną, papriekaištauti, kad per mažai jumis rūpinasi. Neįsijauskite! Nėščiųjų pykčio priepuoliai kaip pavasario lietūs - trumpalaikiai, tad dėl jų neverta gadinti santykių su mylimuoju. Paaiškinkite, kad esate nekalta dėl savo emocijų ir į jūsų išsakomus priekaištus bei nuoskaudas neverta žiūrėti labai rimtai. Esate nervingesnė iš dalies dėl to, kad jaudinatės dėl kūdikio: ar jam viskas gerai, ar gims sveikas? Žinokite, kad jums kenkia labai jaudintis, nes ilgalaikė įtampa veikia kūdikį. Žinoma, nedidelis stresas, jaudulys mažyliui nepakenks, priešingai, užgrūdins. Todėl nebijokite visų savo emocijų ir jų neslopinkite - tai būtų blogiau, nei jas išgyventi. Ieškokite aukso vidurio!
Endorfinai - skaitomos knygos, žiūrimi spektakliai, filmai jums atrodo genialūs, o žmonės aplink - mieli ir geri. Ne, jūs neišsikraustėte iš proto. Tai endorfinų - džiaugsmo ir palaimos hormonų poveikis. Jie užaugina laimės sparnus, suteikia besilaukiančiai moteriai ramybę ir poilsį reikiamą akimirką. Kai kurios besilaukiančios moterys jaučia ypatingą darną: joms nieko netrūksta, yra laimingos, patenkintos, jaučiasi visavertės, išnyksta vienišumo jausmas. Jos nuolat girdi komplimentų, kad pražydo ir švyti. Tad euforija turi pagrindą. Endorfinai moterį padaro jautresnę kitų bėdoms ir nelaimėms, sustiprėja nuojauta. Juk mamai ji svarbi, tiesa? Puoselėkite ją. Pastojus endorfinų nebūna labai daug, bet jų vis daugėja, tad nieko nuostabaus, jei pirmą trimestrą palaimos pojūtis aplanko retai. Tai vėlesnių nėštumo mėnesių būsena. Tačiau nėštumui didėjant moteris vis dažniau pajaučia motinystės teikiamą laimę. Aukščiausią tašką endorfinai pasiekia per gimdymą. Tada jie mažina gimdymo skausmą.
Oksitocinas ir prolaktinas - oksitocinas atsakingas už gimdos raumenų susitraukimus gimdant, o prolaktinas - už pieno gamybą. Šie hormonai dar vadinami ir meilės hormonais, nes jiems veikiant atsiranda emocinis ryšys su mažyliu, prieraišumas. Oksitocinas mamą daro jausmingą. Todėl galite apsiverkti pamačiusi mažytį kačiuką, jus traukia vaikai, verkiate žiūrėdama melodramą. Ir šios ašaros malonios! Tačiau galite jaustis pažeidžiama ir vieniša. Tai priklauso nuo jūsų artimųjų. Gerai, jei jie mokės sukurti aplink jus meilės ir šilumos salelę. Tada jausitės saugiai.
Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG) - lytinių liaukų funkciją kontroliuojantis hormonas. Jis veikia folikulų brendimą ir liuiteinizaciją - padeda formuotis geltonkūniui ir išsiskirti progesteronui. hCG palaiko nėštumą, kol jį gaminti pradeda embriono trofoblasto ląstelės, o vėliau placenta.
Kai moterims prasideda menopauzė ir kiaušidės nustoja gaminti estrogeną ir progesteroną, testosterono kiekis taip pat sumažėja, nors ir ne taip sparčiai. Tai yra pagrindinis vyrų lytinis hormonas, tačiau jis atlieka svarbų vaidmenį ir moters organizme. Jis dažniausiai siejamas su lytiniu potraukiu, tačiau taip pat glaudžiai susijęs su raumenų ir kaulų mase bei riebalų ląstelių pasiskirstymu.
Lytinių hormonų tyrimai yra ypač svarbūs tiek moterims, tiek vyrams. Moterims dažniausiai vertinami estrogenai, progesteronas, prolaktinas, o vyrams - testosteronas. Lytinių hormonų tyrimas padeda įvertinti vaisingumo galimybes, diagnozuoti lytinės brandos sutrikimus, libido sumažėjimą, aknę, menstruacijų sutrikimus ar polinkį į persileidimus.
Hormonų tyrimai moterims dažnai apima tokių hormonų kaip estrogenas, progesteronas, FSH, LH, prolaktinas, o tam tikrais atvejais - ir testosteronas ar antimiulerinio hormono (AMH) - koncentracijos įvertinimą. Hormonų tyrimai vyrams dažniausiai apima testosterono, SHBG (lytinius hormonus surišančio globulino), FSH, LH ir kai kuriais atvejais - prolaktino tyrimus.
Dauguma hormoninių tyrimų atliekami ryte, nevalgius. Moterų hormonų tyrimai dažnai derinami su mėnesinių ciklo fazėmis (pvz., 3, 14 ar 21 ciklo dieną). Tinkamas pasiruošimas garantuoja tikslesnius rezultatus ir padeda išvengti klaidingų išvadų.
Kaip įveikti blogą nuotaiką nėštumo metu?
Jei jaučiate nerimą, įtampą, kartais pačios rankos tiesiasi į greitąjį, mažai vertingą maistą. Nepamirškite, kad maistas gali turėti tiesioginės įtakos jūsų nuotaikai. Todėl į savo valgiaraštį įtraukite bananų, brokolių, avokadų, citrusinių vaisių, rupaus malimo grūdų produktų. Rinkitės produktus, kuriuose yra natūralaus sargo nuo įtampos - chromo (pomidorus, obuolius, kiaušinius, sūrį ir kt.). Nepiktnaudžiaukite kofeino turinčiais gėrimais.
Padovanokite sau malonių įspūdžių, gerą nuotaiką ir savijautą. Išeikite pasivaikščioti, lankykite baseiną, atlikite lengvą mankštą.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Hormonų disbalanso požymiai ir svarba
Per didelis ar per mažas kiekis tam tikro hormono mūsų organizme gali būti kepenų funkcijos sutrikimo, nutukimo, streso ir kitų ligų priežastimi. Hormonų pusiausvyra - tai tinkamas hormonų kiekis tam tikru metu, visiška sąvokos “hormonų disbalansas” priešingybė. Jei saikingumas yra sveikos ir tvarios mitybos raktas, tai hormonų balansas yra labai svarbus moters sveikatai. Hormonų pusiausvyra būtina, kad moters organizme viskas tinkamai funkcionuotų. Kai moters hormonai “išsiderina”, gali atsirasti keletas nepageidaujamų pasekmių. Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime gali patirti hormonų pusiausvyros sutrikimų. Moterims pusiausvyros sutrikimų gali atsirasti lytinio brendimo, menstruacijų, nėštumo, gimdymo, žindymo ir menopauzės metu.
Pagrindiniai požymiai: lėtinis nuovargis, lytinio potraukio sumažėjimas, svorio pokyčiai, nerimas, nemiga, nevaisingumas, odos ir plaukų pokyčiai.
Užtikrinkite maistingą mitybą - padidinkite naudingų maistinių medžiagų ir baltymų kiekį dienoje. Greičiausias ir paprasčiausias būdas tai padaryti - supermaisto mišinukai. Vienas iš variantų - mišinys For Balance. Gerkite vandenį - dehidratacija turi įtakos organizmo liaukų veiklai, todėl gali sutrikti hormonų pusiausvyra. Mankštinkitės - fizinis aktyvumas mažina streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, kiekį organizme. Svarbiausia - rūpinkitės savimi visapusiškai. Bendra organizmo gerovė priklauso nuo daugelio veiksnių - jau minėtos maistingos mitybos, gyvenimo būdo, įpročių, aplinkos veiksnių, patiriamo streso ir pan. Šiuos gyvenimui ir jo kokybei įtaką darančius veiksnius ‘peržvelgti’ ir daryti pokyčius verta ne tik susidūrus su sveikatos sutrikimais, tokius kaip hormonų disbalansas.
tags: #lytiniai #hormonai #nesciosioms
