Sveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sveikatą, augimą ir vystymąsi. Vaikystėje susiformavę sveikos mitybos įpročiai yra itin svarbūs, nes jie lemia tolimesnį žmogaus gyvenimą. Ankstyvasis ugdymas: sveikatos pagrindai - jau nuo pat mažens vaikai turi būti mokomi sveikos mitybos pagrindų. Sveikas maistas suteikia vaikui energijos, reikalingos aktyviam gyvenimui, stiprina imuninę sistemą, padeda smegenims tinkamai funkcionuoti ir užtikrina sveiką kūno svorį. Vaikai nuolat auga ir vystosi, todėl jiems reikia daug energijos. Sveikas maistas suteikia šios energijos ir padeda palaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Subalansuota mityba stiprina vaiko imuninę sistemą, padėdama jam apsisaugoti nuo ligų. Maistingos medžiagos, gaunamos su maistu, yra būtinos smegenų vystymuisi ir tinkamam funkcionavimui.
Vaikų darželiuose ugdomas vaikų supratimas apie sveiką mitybą, taikomos priemonės siekiant gerinti valgymo kultūrą ir įtraukiami tėvai. Kai kuriose įstaigose vedamos specialiosios pamokėlės, skirtos tiek lopšelinukams, tiek vyresniems vaikams, siekiant paskatinti sveiką mitybą. Organizuojamos „savaitės temos“, kai vaikams pasakojama apie sveiką mitybą, ekologiją, gamtą, augaliukus, rengiami seminarai apie ekologiją, tvarumą, rūšiavimą. Kai kuriuose darželiuose net mažiausieji vaikai įpratę rūšiuoti atliekas. Dalyvaujama lietuviško, ekologiško maisto programoje - daržoves ir pieno produktus ugdymo įstaiga gauna iš vietinių ūkių, pastebima, kad maisto kokybė pagerėja ir kai kuriuos produktus vaikai pradeda geriau valgyti.
Mokyklose nuolat vyksta specialiosios valandėlės, renginiai, užsiėmimai, skatinantys vaikų sveikos mitybos įgūdžius. Organizuojamos paskaitos apie sveikatai palankią vaikų mitybą. Per sveikos gyvensenos savaitės renginius mokiniai gamina vaisių salotas. Organizuojamos mokinių išvykos pas vietos ūkininkus, domimasi pieno gavimu, atvėsinimu, laikymu, perdavimu pieno perdirbimo įmonėms.
Prie kai kurių darželių šviečiamosios veiklos prisideda Visuomenės sveikatos centro darbuotojai, kurie praveda pamokėles apie sveikatingumą, pasakoja, kas yra sveikas maistas, apie cukraus žalą, vandens naudą. Kai kurie darželiai taip pat gavo paramą ir į kasdienį meniu įtraukė lietuvišką bei ekologišką produkciją. Pastebima, kad vaikai pastebi pasikeitusį maistą ir kai kuriuos produktus net labiau pamėgsta.
Nors įstaigose skatinamas maisto nešvaistymas ir mokoma, ką sveika valgyti, didžiausią įtaką turi įpročiai, atsinešti iš namų. Vis dėlto, prie kai kurių mitybos pokyčių vaikai jau įprato. Darželiuose ir mokyklose nebeleidžiama gaminti kompotų ir kisielių, tad vietoj jų siūlomas vanduo. Vaikai pradeda gerti daugiau vandens, su malonumu griaužia morkas ir obuolius, pamėgo skanintą vandenį ir noriai valgo valgykloje. Į keliones įsideda ne traškučių ar sausainių pakelį, o dėžutę daržovių. Kai kuriuose darželiuose taikomas švediško stalo principas, kuris padėjo sumažinti išmetamų daržovių kiekius, o mokiniai, turėdami pasirinkimo laisvę, renkasi labiau mėgstamus produktus, į lėkštę dedasi, tiek, kiek suvalgo, kontroliuoja savo draugus, kad suvalgytų visą įsidėtą maistą.
Sveikos mitybos principai ir vaikų mitybos ypatumai
Vaikų darželių ir mokyklų mityba pirmiausia turi atitikti sveikos mitybos principus ir taisykles. Reguliarumas: vaikai turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną mažomis porcijomis. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Svarbu valgyti liesą mėsą, ankštines daržoves, žuvį, paukštieną. Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai tiekia vaikų organizmui baltymus ir geležį. Vertingi yra ne tik gyvūniniai, bet ir augaliniai baltymai, gaunami iš ankštinių ir grūdinių produktų. Reikėtų valgyti įvairų maistą. Kasdien būtina gauti: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kt. Nė vienas maisto produktas neturi reikiamo visų medžiagų kiekio, todėl valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.
Pienas ir jo produktai - pienas, jogurtas, varškė, sūris, kefyras, pasukos - turi daug baltymų ir kalcio. Kalcis reikalingas formuotis ir augti vaikų kaulams ir dantims. Pasirinkus be riebalų ar mažai riebalų turinčius pieno produktus, sumažinamas kalorijų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, o naudingų medžiagų gaunama tiek pat. Rekomenduojama vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus.
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti). Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vandens kasdien reikia išgerti 6-8 stiklines (1,5-2 litrus). Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus ir audinius. Vanduo taip pat perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas. Juo vaikas mažesnis, tuo fiziologinis vandens poreikis kilogramui kūno masės per dieną yra didesnis. Vaikams rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, mineralizuotą ar silpnos mineralizacijos natūralų mineralinį vandenį.
Maisto medžiagų poreikis ir ribojimai
Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal. Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos. Patartina rinktis mažiau druskos turinčius maisto produktus. Druską patartina vartoti tik joduotą. Kasdien rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 5 g druskos (2 g natrio). Daug druskos gauname valgydami jau pagamintą maistą: sūrį, dešrą, konservus, duoną ir net bulvių traškučius ar javainius.
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Patartina vartoti mažiau cukraus.
Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto. Valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė yra didelė, o sotumo jausmas suvalgius riebaus maisto atsiranda vėliau. Tačiau vaikų mityboje būtinai turi būti ir riebalų, kurie turėtų sudaryti apie 25-30 proc.
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/ 1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų. Patartina kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus. Šiuose produktuose yra ne tik angliavandenių, bet ir baltymų, maistinių skaidulų, vitaminų.
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Ar jūsų vaikas išrankus valgytojas? Padarykite tai...
Tėvų vaidmuo ir praktiniai patarimai
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos. Saldumynai - maistas nesveikas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo; kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.; būkite kantrūs. Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.
Norint paruošti gerą valgiaraštį, būtina paklausti nuomonės tų, kurie iš jo rinksis. Visada diskutuokite su vaikais - rengdami meniu, klauskite vaikų, kurie jiems labiausiai patinka. Didelėms gimnazijoms patariama imtis apklausų - taip geriau nustatomi vaikų norai, iššvaistoma mažiau maisto ruošiant nemėgstamus patiekalus. Be to, kuriamas geresnis ryšys tarp įstaigos ir vaikų.
Vaikų darželiuose organizuojami projektai, siekiant ugdyti vaikų sveikos mitybos supratimą ir taikymą, gerinti valgymo kultūrą. Vaikai aktyviai dalyvauja veiklose, atlieka užduotis, jiems patinka patiems gaminti ir ragauti. Stengiamasi suteikti vaikams žinių, atkreipti dėmesį į tai, ką valgome, kodėl maistas yra svarbus mūsų organizmui. Tikima, kad dirbant darniai, įtraukiant ir tėvelius, galima pasiekti esminių vaikų mitybos pokyčių.
Vaikai supažindinami su sveikatai palankia mityba, prisimenama, kad labai svarbu mėgautis maistu ir nepamiršti sukramtyti jo taip gerai, kad pasisavintų organizmas visus vitaminus. Žiūrint skaidres ir mokomuosius filmukus, vaikai plečia žinias, kokie maisto produktai palankūs mūsų sveikatai. Teisingai pasirinkti maisto produktų grupes ir jų kiekį padeda maisto pasirinkimo piramidė. Vaikai mokosi gaminti ir ragauti įvairius patiekalus, pvz., vaisių vėrinukus, vaisių mandalas, „Obuolių rožytes“, varške įdarytus obuolius, morkų pyragą.
Į projektus įsijungia ir vaikų tėveliai: namuose su vaikais gamina sveikus patiekalus, dalinasi nuotraukomis. Tikima, kad dirbant darniai, įtraukiant ir tėvelius, galima pasiekti esminių vaikų mitybos pokyčių. Sveikos mitybos procesas, orientuotas į vertybes, vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu.
Vykdomos Europos Sąjungos programos, kurių metu mokyklų bei darželių ikimokyklinio amžiaus vaikams bei pradinių klasių mokiniams nemokamai tiekiami vaisiai ir daržovės bei pieno gaminiai. Svarbiausia, kad programoje keliami griežti reikalavimai: tiekiami produktai turi būti ekologiški, lietuviški, nacionalinės kokybės.
Pradėti gyventi sveikai - niekada nevėlu. Valgant nereguliariai, neturint sveikos mitybos įpročių, kyla pavojus susirgti lėtinėmis ligomis: diabetu, nutukimu, valgymo sutrikimais (anoreksija, bulimija), virškinimo sutrikimais, hipertenzija.
tags: #uzsemimas #sveikatos #mitybos #taisykles #vaiku #darzelyje
