Interneto naudojimas tapo neatsiejama vaikų gyvenimo dalimi, o prie ekranų laiką leidžia vis jaunesni vaikai. Didėjant išmaniųjų technologijų prieinamumui, auga ir tėvų bei mokslininkų poreikis suprasti technologijų daromą įtaką vaikų sveikatai, emocijoms, elgesiui ir pažintinei raidai. Europos šalių tyrimai rodo, kad 9-16 metų vaikai internete vidutiniškai praleidžia 170 minučių, vyresni - daugiau, jaunesni - mažiau. Lietuvos rodikliai šiame kontekste yra panašūs į Europos Sąjungos vidurkį. Per pastarąjį dešimtmetį vyresnių vaikų naudojimosi internetu laikas ilgėjo.
Kuo daugiau laiko vaikas praleidžia internete, tuo didesnė tikimybė, kad gali susidurti su daugiau grėsmių. Aktyvus interneto naudojimas siejamas su elgesio problemomis ir kompulsyviu interneto naudojimu (KIN) - pernelyg dideliu, sunkiai kontroliuojamu įsitraukimu naudojantis internetu, dėl to nukenčia kitos kasdienės veiklos, daroma neigiama įtaka vaiko sveikatai ir savijautai. Tyrimai rodo, kad kuo geriau vaikas jaučiasi su tėvais, kai tėvai gerbia ir padrąsina vaiką, tuo mažesnė kompulsyvaus naudojimosi internetu tikimybė.
Mažų, ikimokyklinio amžiaus, vaikų naudojimasis informacinėmis technologijomis taip pat išaugo ir tokia tendencija stebima nepriklausomai nuo šeimos socialinio ekonominio statuso. Ilgesnis mažų vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, pavyzdžiui, trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų problemomis.
Vaikų domėjimasis technologijomis ir noras jomis naudotis suaugusiesiems kelia įvairių klausimų: kiek, kaip, kada leisti vaikui naudotis technologijomis? Kaip riboti vaiko laiką, praleidžiamą prie kompiuterio? Kaip sužinoti, kada vaikas susidūrė su kokiomis nors grėsmėmis virtualioje erdvėje? Kaip neatsilikti nuo vaikų? Vaikams reikia aiškių ribų - kaip, kiek, kada naudotis technologijomis, o tas ribas jam turi nustatyti suaugusieji. Kitas iššūkis - kaip apsaugoti vaiką nuo įvairiausių grėsmių.
Ką rekomenduoja mokslininkai ir psichologai tėvams?
Tėvai vaikams gali nustatyti tam tikras normas. Kiekviename telefone galima nustatyti laiką, kiek vaikas gali dirbti su telefonu. Tačiau kol kas šiuolaikinėje visuomenėje nėra įvykęs lūžis, kad suvoktų, kokia reikšmė tėvų vaikų ugdymosi procese. Yra epizodinė, fragmentuota, kai tos problemos jau būna įsisenėję, tai tada suteikiama kaip injekcija tėvams, bet to nepakanka. Ir tarsi kai jų nepripažįsti, labai patogu būti tarsi stručiu, kuris įkiša galvą į smėlį ir nemato problemos - jos nėra.
Tėvai privalo stebėti savo vaikus, ypač dabar, kai jiems tenka mokytis namuose, bendrauti su draugais tik virtualia erdve. Kai vaikas negali atsitraukti nuo ekranų ar nuo kompiuterinių žaidimų ir pats neturi valios išjungti televizoriaus, tai jau yra pirmasis požymis, kad jis jau yra priklausomas nuo technologijų. Tos priklausomybės atsiranda gana anksti, jas galima pastebėti tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų.
Specialistų nuomonė griežta. Amerikos psichologės ir priklausomybės nuo interneto ekspertės Kimberly Young nuomone, iki trejų metų vaikams išvis nereikia jokių technologijų. Nuo 3 iki 6 metų vaikams galioja 1 valandos taisyklė, 6-9 metų naudojimas apribojamas iki 2 valandų, bet su vyresniųjų priežiūra. 9-12 metų vaikams vis dar galioja 2 valandų taisyklė, tačiau tai patikima jų pačių atsakomybei. Jei susitarimas sulaužomas, visos priemonės konfiskuojamos 24 valandoms ar ilgesniam laikui. Maždaug nuo 12 iki 18 metų yra periodas, kurį vadiname paauglyste - laikmetis, kai kyla noras laužyti taisykles ir maištauti. Piktnaudžiavimo technologijomis priešnuodis yra paauglio dienos struktūra. Svarbu aptarti, kokius darbus jaunas žmogus sutinka atlikti ir taip padėti šeimai, kiek laiko bus skiriama pamokoms, būreliams ir t. t. Tuomet laiko technologijoms kaip ir lieka, bet saikingai.
„Tai savotiškas skaitmeninės dietos planas, kuris paremtas ne draudimais, o kitų veiklų intarpais - namų, pamokų ruoša, sportas ir t. t. Suprantama, jog svarbus teigiamas emocinio ryšio puoselėjimas, pagarbus dialogas, švietimas, kad jaunuoliai justų, kad po visu tuo slypi gera suaugusiųjų valia, o ne susierzinimas, pyktis dėl prarastos kontrolės, bejėgiškumo, baimės ar diskomforto“, - sako psichologas Edvardas Šidlauskas.
Pasak psichologo, virtuali tikrovė yra fizinės tikrovės simuliacija, pakaitalas, patobulinimas, o vaikas, savo raidos etape, išsyk neriantis į skaitmeninį pasaulį, tarsi prašoka pažintį su pirmine tikrove. To pasekmes pilnai dar sunku prognozuoti, bet jau dabar akivaizdu, kad tada vaikai vietoje futbolo kieme, „spardo“ kamuolį kompiuteryje ir bent jau fiziologijos vystymui tai tikrai nieko gero neduoda.
Tėvai turi prisiimti atsakomybę ir pasekmes
Jeigu norime užauginti fiziškai stiprų, gebantį atpažinti ir valdyti savo emocijas, socializuotą ir intelektualų žmogų, vadinasi, jam reikalingi įvairiapusiški potyriai. Jeigu vaikas nuolat leidžia laiką prie šiuolaikinių technologijų, jis bus mygtukų spaudymo virtuozas ir puikiai įvaldys kompiuterinius žaidimus. Jeigu tėvai mano, kad šie dominuojantys ir puikiai išlavinti gebėjimai padės jam gyvenime pasijusti laimingu žmogumi, tada gali nekontroliuoti ir leisti savo vaikui tuos įgūdžius ir toliau tobulinti. Bet tokiu požiūriu besivadovaujantys tėvai turi prisiimti ir atsakomybę už būsimas skaudžias pasekmes, kurias vaikas jaus visą likusį gyvenimą. Vaikai per maži, kad galėtų numatyti tolesnes galimas tokio savo elgesio pasekmes, bet tėvai juk turi didesnę gyvenimo patirtį ir puikiai gali nuspėti, kas laukia jų vaiko, jeigu jis neskiria laiko bendravimui su bendraamžiais žaisdamas įvairius žaidimus lauke, jeigu neturi laiko panuobodžiauti ar užsiimti fizine veikla.
Taip, pasak pozityvios tėvystės propaguotojos, ugdomas vienpusiškas žmogus, kuris, susidūręs su kitais žmonėmis, nemokės bendrauti ir jausis nelaimingas, jeigu teks užsiimti fiziniu krūviu, jam tai bus didelė kančia, jeigu reikės atpažinti savo emocijas ir jausmus, kurie užplūsta skirtingose situacijose, jis nemokės jų pozityviai valdyti. Visur reikalingas saikas ir proporcinga dienotvarkė, paskirstant laiką skirtingoms ir įvairiapusiškoms veikloms. Technologijų naudojimas turėtų būti skirtas vaiko kūrybiniams tikslams įgyvendinti, kai reikalinga informacija, siekiant užsibrėžtų tikslų, kaip priemonė tikslui pasiekti, o ne kaip vienintelis laiko leidimo būdas.
„Technologijų naudojimas tiesiogiai susijęs su vaiko amžiumi. Rekomenduočiau iki 3 metų vaikams technologijų nenaudoti, leisti laiką gamtoje, sudaryti vaikams sąlygas aktyvinti visus penkis receptorius: uoslę, regą, klausą, lytėjimą, skonį. Natūralioje gamtoje tų pačių garsų ir vaizdų nebūna, kvapų įvairovės gausa, skonių paletė ir lytėjimo objektų įvairovė kūdikiams ir vaikams sudaro galimybę aktyvinti smegenų veiklas, o tai žadina vaikų pasaulio pažinimo smalsumą. Žinoma, į akmens amžių negrįšime, negalime visiškai atriboti vaikų nuo technologijų, tad nuo 1,5-2 metų vaikams nereikėtų leisti piktnaudžiauti IT prietaisais daugiau nei 30 min. per dieną, o 3-5 metų vaikams - ne daugiau kaip 1 val. per dieną“, - pataria S. Burvytė, suprasdama, kad tėveliams po sunkios darbo dienos ar savaitgaliais informacinės technologijos yra nemokama vaikų auklė ir norint juos nuo to atitraukti, patiems tenka keisti gyvenimo įpročius ir eiti kartu su vaikais į lauką, užsiimti smagia darbine ar žaidybine veikla, kai tuo tarpu galėtų pailsėti prie TV ar kitų IT prietaisų. „Bet juk ne tam vaikus gimdėme, kad paleistume į pasaulį nepasiruošusius jame gyventi, tad tenka aukotis ir įprasminti savo būtį gyvenant su vaikais. Nieko nėra prasmingesnio nei užauginti laimingą žmogų“, - įsitikinusi S. Burvytė.
Nuolatinis telefono naudojimas gali kainuoti gyvybę
Paklausta, kaip specialistai žiūri į galimybę visiškai atimti iš vaiko mobilųjį telefoną, S. Burvytė atsako, kad tik teigiamai, nes vaikai, kad ir vėliau pradėję naudotis telefonu, tikrai išmoks tai daryti, o tam tikru raidos etapu neįgiję reikiamų įgūdžių, kurių negali įgyti naudodamiesi telefonu, gali ir nebeįgyti arba tam pareikalaus didesnių tėvų, pedagogų ir kitų suaugusių žmonių pagalbos. Pvz., jeigu ankstyvoje vaikystėje vaikas daug laiko leidžia prie telefono žaisdamas žaidimus ar žiūrėdamas filmukus, jis susikoncentruoja į ekraną ir girdi telefono garsus, mato ekrano vaizdus, šitaip visiškai atsiribodamas nuo aplinkos tyrinėjimo ir pažinimo. Tai ateityje jam gali kainuoti net gyvybę, jeigu eidamas gatve žiūrės į telefoną, girdės tik jo skleidžiamus garsus ir nepastebės bei neišgirs atlekiančios mašinos. Šių įgūdžių - įvertinti pavojų ir analizuoti aplinką jis negali įgyti nebūdamas šioje aplinkoje, jos netyrinėdamas savo receptoriais. Jis turi pažinti supantį realų pasaulį, kad galėtų ugdyti įgūdžius, padėsiančius jam išgyventi šiame pasaulyje.
Jeigu tėveliai vadovaujasi šiuo požiūriu ir neduoda vaikui telefono arba pagal tarpusavio susitarimą jį paima, turėtų nepamiršti, kad reikia stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, kad jis bendraamžių rate nesijaustų blogai, nes visi turi telefonus, o jis ne. Tik pasitikintis savimi vaikas gali nereaguoti į kitų pašaipas, kad neturi telefono, nes vis didesnė dalis gyvo bendravimo persikelia į virtualų ir vaikas tarsi netenka bendravimo su bendraamžiais instrumento. Tad tik pasitikintis savimi vaikas nepriims pašaipų asmeniškai, bet ieškos būdų, kaip susirasti draugų, kaip būti įdomiam, kad su juo draugautų, arba ras kitos įdomios veiklos, kuri nukreipta į aplinkos pažinimą ir tyrinėjimą.
„Reikia pasitikėti vaikais ir leisti jiems patiems mokytis pasirūpinti savo laime per patyrimines gyvenimo situacijas. Jeigu vaikai yra įgudę informacinių technologijų vartotojai, neskubėkite drastiškai atimti technologijų, nes galite neatlaikyti jų spaudimo ir vėl joms jas grąžinti, o tada kitą kartą jau reikės dar daugiau pastangų, kad jas paimtumėte. Atriboti nuo technologijų reikia pamažu mažinant praleidimo laiką. Bet jeigu vis dėlto apsispręsite drastiškai paimti, turite būti nusiteikę, kad tikrai neduosite jų iki sutarto laiko“, - pataria S. Burvytė.
Svarbu ugdyti vaikų savikontrolę
Telefoną, pasak specialistės, vaikui galima nupirkti tada, kai jis yra reikalingas, norint su juo susisiekti, kai reikia paimti iš mokyklos ar nuvežti į būrelius, kai jis pasitarnauja šeimos narių gerovei ir padeda greičiau tarpusavyje komunikuoti. Kiekvienoje šeimoje yra skirtingos taisyklės ir vadovaujamasi skirtingomis nuostatomis dėl telefono naudojimo. Ikimokyklinio amžiaus vaikams telefonai nėra būtini, nes tėvai turi nuvesti ir paimti vaikus, o mokyklinio amžiaus vaikams telefonas gali būti reikalingas kaip susisiekimo su jais priemonė.
„Ugdykite pasitikėjimą vaikais ir padėkite suprasti, kad telefonai yra komunikacijos priemonė, ir padėkite jiems ugdytis savikontrolę naudojantis telefonais, venkite būti ta išorinė kontrolė, mokykite pačius vaikus savikontrolės. Pvz., yra paprasti, bet labai svarbūs edukaciniai momentai, siekiant stiprinti vaikų saviugdą ir savikontrolę, naudojantis telefonais. Kai baigiasi sutartas laikas, paprašyti, kad vaikai patys išjungtų ir atiduotų jums telefoną. Tai valios ugdymosi pradžiai. Rekomenduojama tai daryti jau su keturmečiais“, - teigia Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja.
Didžioji dalis tėvų (79 proc.) riboja laiką bei turinį internete. Tėvai dažniausiai su vaikais pasikalba apie asmeninės informacijos, slaptažodžių privatumą, pataria nespausti nežinomų nuorodų, perspėja apie galimas patyčias ir nesaugius puslapius. Tačiau 14 proc. tėvų nesikalba su vaikais apie saugumą internete. Tėvai labiausiai riboja vaikus iki 7 metų, o vaikus nuo 12 metų riboja mažiausiai. Dauguma tėvų (67 proc.) laiką riboja patys pasakydami vaikams, kad jau metas atsitraukti nuo interneto.
Pasak psichologo, rūpinantis vaiko saugumu internete ir taikant ypač griežtas bausmes, galima pažeisti vaiko privatumą. Tėvams svarbu pirmiausia atsakyti sau į klausimą, dėl ko norima sekti vaiko elgesį internete - ar dėl to, kad jį įtariama kažką darant, ar dėl ten esančių grėsmių, šeimos saugumo, ar dėl kitų priežasčių. Turint šį atsakymą, gali būti gerokai paprasčiau apie jį komunikuoti ir vaikams. Vienas psichologas su vaikais ieško kompromisų, o kiti didžiausią dėmesį skiria paaiškinimui, dėl ko renkasi tikrinti vaiko elgesį.
Verta išsiaiškinti ir vaikų baimes bei jausmus, atsiradus interneto naudojimo taisyklėms. Vaikai internetą naudoja ne tik laisvalaikiui, bet ir mokslams, užklasinei veiklai, todėl ribojimas turėtų būti suderinamas su šiomis gyvenimo dalimis. Tėvams pradėjus riboti ar tiesiog kitaip traktuoti interneto ir technologijų naudojimą, tai daryti kartu visoje šeimoje gali būti paprasčiau. Galima apsvarstyti ir tai, kad į kitokį interneto naudojimą įsitrauktų visa šeima.
Bendravimo su vaikais metu reikėtų puoselėti priėmimo atmosferą. Svarbu ir tai, kaip tėvai reaguoja į vaikus, ypač jų nesėkmes, klaidas. Jei reaguojama su vertinimu, nuolatinėmis bausmėmis, grasinimais, vaikams ilgainiui gali būti sunku atsiverti ir kalbėtis apie kylančius sunkumus, nes gali mažėti pasitikėjimas tėvais. Tuo pačiu tėvams svarbu domėtis vaikais. Vyresni vaikai, paaugliai gali stipriai vertinti savo autonomijos, nepriklausomybės jausmą, tad natūralu, kad ir kalbėtis gali būti sunkiau. Tėvams gali prireikti kantrybės, tačiau svarbu dažnai grįžti prie pagrindinės minties - dėl ko vaiko saugumas internete jiems yra svarbus. Jeigu priežastis yra aiški ir svarbi, tikėtina, kad kantrybę ir skirtingus būdus priėjimo būdus galima atrasti.
Grėsmių, su kuriomis internete gali susidurti tiek vaikai, tiek suaugusieji, skaičius nuolat didėja. Kompromisą su vaikais gali padėti atrasti tam tikri interneto saugumo įrankiai. Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais.
Specialisto patarimai tėvams, kaip apsaugoti vaikus nuo neigiamo turinio internete
Interneto naudojimo laikas ir turinys yra svarbūs aspektai, kuriuos tėvai turėtų kontroliuoti. Nors technologijos suteikia daug galimybių, svarbu išlaikyti balansą ir užtikrinti, kad vaikai nepamirštų realaus pasaulio ir jo teikiamų patirčių.
