Vienas esminių tėvų valdžios elementų - tėvų teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
Sprendžiant klausimus dėl vaiko, visų pirma, tėvai sprendžia bendru sutarimu. Teisiniai ginčai dėl vaikų Lietuvoje yra suprantami kaip tėvų ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Greta šių ginčų labai dažnai yra ir ginčas dėl vaiko išlaikymo.
Kai tėvai negali naudotis tėvų valdžia, jie gali kreiptis į globos bylų teismą arba kitą valstybės instituciją, kad vaikui būtų nustatyta globa. Jeigu tėvai nenori naudotis tėvų valdžia savo vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą dėl vaiko įvaikinimo.
Priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba santuokos pripažinimo negaliojančia, teismas privalo išspręsti tėvų valdžios klausimą, nebent konkrečioje byloje teismas neturi teisės spręsti tėvų valdžios klausimo.
Bylas dėl tėvų valdžios nagrinėja apylinkės teismas, turintis jurisdikciją pagal vaiko gyvenamąją vietą. Apylinkės teismo šeimos ir nepilnamečių bylų skyrius turi kompetenciją spręsti globos klausimus.
Teismo sprendimus bylose dėl vaiko grąžinimo vykdo teismo paskirtas globėjas (kurator sądowy). Jeigu teismo sprendimas, kuriuo nurodoma grąžinti vaiką, nevykdomas, asmuo, turintis teisę į tai, kad vaikas jam būtų grąžintas, turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu, kad teismo paskirtas globėjas perimtų vaiką priverstiniu būdu.
Sprendžiant vaiko gyvenamąją vietą, svarbiausias kriterijus yra vaiko interesas. Taip pat svarbu pagarbiai ir atidžiai išklausyti ir atsižvelgti į vaiko nuomonę ir norą. Manytina, jog vaikui turi būti sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl jį liečiančių klausimų sprendimo per vaikų psichologą, neskatinant lojalumo konflikto.
Sprendimo būdai ir procedūros
Teismas sprendžia vaikų gyvenamąją vietą pagal vaiko geriausių interesų principą, kuris apima vaiko saugumą, sveikatingumą, emocinę gerovę ir stabilumą. Jei santykiai buvo konfliktiniai ar smurtiniai, teismas bus ypač atsargus svarstydamas gyventi pas tokią šalį. Tėvo noras paimti vaikus gyventi pas save turėtų būti grįstas įrodymais, kad tai būtų geriausia vaikams.
Bylos šalis gali prašyti atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad negali padengti tų išlaidų nesukeldama sunkumų sau arba savo šeimai. Kartu su prašymu atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų reikia pateikti pažymą, kurioje būtų nurodyta pareiškėjo šeiminė padėtis, turtas, pajamos ir pragyvenimo šaltiniai.
Bet kurį sprendimą galima apskųsti aukštesniosios instancijos teismui. Apsaugos orderių atveju apeliacinis skundas pateikiamas tos pačios instancijos teismui. Apeliaciniai skundai dėl apylinkės teismo priimto sprendimo dėl tėvų valdžios gali būti teikiami apygardos teismui.
Sprendimai dėl tėvų pareigų, susijusių su vaiko globa ir bendravimu, pripažįstami ir vykdomi Europos Sąjungoje pagal Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 nuostatas. Paprastai tokie sprendimai pripažįstami ir vykdomi be papildomų procedūrų. Tačiau įmanoma apygardos teismui pateikti prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo.
Kiekvienas teisinį interesą turintis asmuo gali prašyti išduoti pareiškimą, kad užsienio teismo sprendimas, oficialus dokumentas ar susitarimas, kurių kilmės šalis yra valstybė narė, turi ar neturi būti pripažįstami ir vykdomi. Bylose dėl tėvų valdžios ir bendravimo su vaiku teisių taikytinos nuostatos išdėstytos Konvencijoje dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, sudarytoje 1996 m. spalio 19 d. Hagoje, arba dvišaliuose susitarimuose, kurių šalis yra ir Lenkija. Kai netaikomas nė vienas iš šių dokumentų, taikomos Tarptautinės privatinės teisės įstatymo nuostatos.
Alternatyvūs sprendimai ir praktiniai aspektai
Vienas iš praktinių sprendimų, kurį taikė advokatai, derinant šalių galimą susitarimą dėl vaiko, buvo sukurti praktinį abiejų atskirai gyvenančių tėvų lygiavertiškumą, kad nė vienas nesijaustų kažko netenkantis ar turintis mažiau galimybių. Toks sprendimų priėmimo eiliškumas - pirmiausiai aptarti bendravimo su vaiku tvarką, tuomet vaiko išlaikymo klausimą ir tik galiausiai vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą - buvo efektyvus.
Šis metodas gali būti aktualus daugeliu atvejų, galbūt galėtų padėti lengviau apsispręsti netgi ir teismui, nagrinėjant bylą ginčo tvarka. Pirmiausiai turėtų būti išsiaiškinama ar nustatoma, kaip kiekvienas iš tėvų, jiems nustojus gyventi kartu, toliau dalyvaus vaiko gyvenime (kas ką daro, kaip pasirūpina vaiko poreikiais, kada pasiima, kas ką perka, kada nuveža - bendratėvystės planas).
Individualizuoto sprendimo dėl vaiko išlaikymo esmę sudarė šių elementų sistema: vaiko išlaidos skirstomos į tas, kurios susijusios su aplinkybe, kad vaikas tuo metu yra su vienu iš tėvų, ir išlaidos, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų tuo metu yra vaikas. Kiekvienas iš tėvų visa apimtimi ir savo nuožiūra skiria lėšas vaiko poreikiams tuo metu, kai vaikas yra su juo, ir šios lėšos nėra apibrėžiamos konkrečia suma. Išlaidos, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų tuo metu yra vaikas, yra apmokamos abiejų tėvų lygiomis dalimis.
Buvo susitarta, kad abi šalys vaikui išlaikyti kiekvieną mėnesį realiai įmoka sutartyje numatytą piniginių lėšų sumą (lygiomis dalimis), kaip vaiko išlaikymą. Šiems mokėjimams (vaiko išlaikymo lėšoms kaupti ir jas naudoti vaiko poreikiams apmokėti) yra atidaroma speciali sąskaita banke, sutartyje aprašant joje esančių piniginių lėšų panaudojimo tvarką. Prieigą prie šios sąskaitos banke ir teisę disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis lygiavertiškai turi abi šalys.
Sprendime dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kartu numatant, kad vaiko gyvenamoji vieta periodiškai yra pakeičiama, „automatiškai“ nustatoma su antruoju iš tėvų rotacijos principu. Tokiu būdu šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kartu numatant, kad vaiko gyvenamoji vieta periodiškai yra pakeičiama, „automatiškai“ nustatoma su antruoju iš tėvų rotacijos principu. Nagrinėjamu atveju, šalys apsisprendė, kad formali vaiko gyvenamoji vieta kiekvienų kalendorinių metų pirmą pusmetį nustatoma su vienu, o antrąjį - su antruoju iš tėvų.
Modelis, grindžiamas atsakinga bendratėvyste ir šalių gebėjimu savarankiškai ar su pagalba patiems bendru sutarimu išspręsti su vaiku susijusius klausimus, tiek svarbesnius, tiek ir kasdieninius, gali būti gana efektyvus.
Svarbu dokumentuoti viską, kas gali būti aktualu ginčijant vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tai apima, bet neapsiriboja, buvusio partnerio daugybiniais apsilankymais ir finansine parama vaikams.
tags: #alternatyvi #vaiko #gyvenamoji #vieta
