Dzeusas, romėniškasis vardas Jupiteris, yra aukščiausias ir galingiausias Olimpo dievų valdovas, dangaus, perkūno ir žaibų dievas. Jo galios apima griaustinį, žaibą ir oro sąlygas. Dzeusas yra svarbus, nes jis yra aukščiausias dievų valdovas, vykdo teisingumą ir vaidina pagrindinį vaidmenį daugelyje graikų mitų ir legendų. Jo simboliai - žaibas, skeptras ir erelis.

Dzeusas buvo senovės graikų mitologijoje dievų karalius. Jis buvo Krono ir Rheos sūnus, o jo broliai ir seserys apėmė Poseidoną, Hadesą, Demeterą, Herą ir Hestiją. Dzeusas dažnai buvo vaizduojamas kaip stiprus, raumeningas vyras su ilgu barzda ir garbanotais plaukais. Jo simboliais buvo žaibas, erelis ir ąžuolas. Žaibas buvo jo pagrindinė ginkluotė, ir jis naudojo jį parodyti savo galią ir nubausti tuos, kurie jo nepakluso.

Kronas, bijodamas, kad jo vaikai nesukiltų prieš jį dėl sosto, kaip jis pats sukilo prieš savo tėvą Uraną, liepė savo žmonai Rėjai atnešti jam ką tik gimusius vaikus ir negailestingai juos prarijo. Vos penktąjį vaiką prarijo, motina Rėja, neapkentusi tokio baisumo, kad gali prarasti ir paskutinį savo vaiką, pasislėpė Kretos saloje. Ten gilioje oloje ir pagimdė slapčia sūnų Dzeusą, tapusį visų dievų karaliumi. Jį motina Rėja ir paliko ten augti, o tėvui įbruko į burną suvystytą akmenį. Šis jokios apgaulės neįtarė. Išaugęs ir subrendęs Dzeusas sukilo prieš savo tėvą ir liepė jam atryti jo brolius ir seseris. Jie visi įsitvirtino Olimpe.

Nors Dzeusas ir daug kovojęs, svaidęs žaibus ir griaustinius dėl Olimpo sosto, tačiau vis tiek jame įsigalėjo, kaip dievų karalius. Sau Dzeusas pasiėmė dangų, Poseidonas - jūrą, o Hadas - požeminę mirusiųjų karalystę.

Dzeuso viešpatavimas Olimpe

Olimpe viešpatavo Dzeusas, apsuptas pulko dievų, aišku šalia ir žmona Hera (santuokos deivė), galingoji Dzeuso dukra Atėnė (karo deivė) ir dukra Dikė (teisingumo deivė), jaunoji dukra Hebė, sūnus Hefaistas (ugnies dievas) ir daug kitų dievų.

Dzeusas yra tvirtumo įsikūnijimas, jo vyriškame, gražiame veide atsispindi didybė ir ramus valdžios supratimas. Iš Olimpo Dzeusas siunčia žmonėms savo dovanas ir įveda žemėje tvarką bei įstatymus. Dzeuso rankose yra žmonių likimas: laimė ir nelaimė, gėris ir blogis, gyvybė ir mirtis. Dzeusas žmonėms siunčia gėrio ir blogio dovanas. Į Dzeuso valdžią niekas nedrįso kinti po įnirtingų kovų, nepalaužiamas teisybės ir tvarkos sergėtojas tebebuvo jis. Tačiau jam buvo skirta ir didelė pareiga: rūpintis pasaulio darna, ginti teisybę. Juk nekiekvienas galėtų prisiimti šitokią atsakomybę.

Taip pat jam buvo skirta apvalyti žudikus, susitepusius krauju. Visas šis Dzeuso poelgis ir parodo, koks jis drąsus ir galingas.

Dzeuso santuokos ir vaikai

Nors Dzeusas ir daug kovojęs, tačiau jam buvo skirta didelė pareiga: rūpintis pasaulio darna, ginti teisybę. Taip pat jam buvo skirta apvalyti žudikus, susitepusius krauju. Visas šis Dzeuso poelgis ir parodo, koks jis drąsus ir galingas. Taipogi be aistros viešpatauti pasaulyje, jis turėjo dar vieną aistrą - moteris.

Pirmoji jo meilė buvo motina Rėja. Pastaroji nepritarė sūnaus vedyboms, tad iš įtūžio Dzeusas pasinaudojo savo motina, taip numalšindamas savo geismą. Motina šlykštėjosi sūnum, o šis esą taip pasielgęs tik iš keršto. Kita jo geismo auka buvo Metidė. Toji taip pat priešinosi Dzeusui, bet juk jis visagalis, todėl ir pakluso jo valiai. Panašu, kad viena pirmųjų Dzeuso žmonų buvo titanidė Eurinomė. Jiedu susilaukė charičių ir trijų deivių, kurios gyveno Olimpe. Vėliau vedė ir Temidę, su ja taip pat susilaukė puikių dukterų. Tačiau tvirčiausia ir toli gražu ne laimingiausia santuoka buvo su Hera. Jiedu susilaukė ketvertą vaikų: Hefaistą, Arėją, Eileitiją ir Hebę.

Dzeusas buvo senovės graikų mitologijoje dievų karalius. Jis buvo Krono ir Rheos sūnus, o jo broliai ir seserys apėmė Poseidoną, Hadesą, Demeterą, Herą ir Hestiją. Dzeusas dažnai buvo vaizduojamas kaip stiprus, raumeningas vyras su ilgu barzda ir garbanotais plaukais. Jo simboliais buvo žaibas, erelis ir ąžuolas. Žaibas buvo jo pagrindinė ginkluotė, ir jis naudojo jį parodyti savo galią ir nubausti tuos, kurie jo nepakluso. Dzeusas buvo Olimpo kalno valdovas ir turėjo valdžią virš dangaus ir oro. Jis taip pat buvo žinomas dėl savo daugybės romanų ir santuokų, kurie dažnai sukėlė konfliktus su jo žmona Herą.

Dzeusas buvo jauniausias Cronos ir Rhea sūnus. Kronas buvo jauniausias iš titanų, ir jis buvo paranojiškas, kad jo vaikai juos nuverstų, todėl jis valgė juos. Rea buvo taip išgąsdinta, kad, kai jis gimė, jis suvalgys savo kitą kūdikį, Dzeusą, kad paslėpė uolą kaip kūdikį ir paslėpė Dzeusą su aviganiu iki jo auginimo. Cronos valgė uolą. Kai Dzeusas buvo pakankamai sulaukęs, jis grįžo į Olympusą, kur jis ir Rea davė savo tėvui poisoną, kuris jam palietė, kol galų gale jį išleido: Poseidonas, Hadesas, Hera, Hestia ir Demeter. Dzeusas taip pat išlaisvino savo tėvų dėdes: Hecatonchires (tris gigantus) ir Cyclopes (trys vienašaliai vyrai), iš kur Cronos įkalino juos Tartarus. Kartu vaikai ir jų dėdės vedė karą prieš savo tėvą ir kitus titanus, galų gale sunaikindami juos ir įkalindami juos Tartarus. Dzeusas susituokė su Hera ir, išmesdamas kauliukus su savo dviem broliais Poseidon ir Hades, laimėdamas dangų, tapo dievų karaliumi, dangaus, griaustinio ir teisingumo.

Dzeusas ir Hera turėjo tris vaikus: Ares, Erisas ir Hefestas; Tačiau Dzeusas nebuvo tikras Hera. Jis taip pat pagimdė vaikus su kitomis moterimis. Labiausiai žinomi iš šių vaikų yra: Apolonas, Artemisas, Atėna, Dionisas, Persefonas, Persėja, Trojos Helena, Hermesas, Heraklis, Minosas ir Muzai.

Dzeusas mylėjo ir gražiąją Semelę, Tėbų karaliaus Kadmo dukterį. Pažadėjo jis išpildyti bet kokį jos prašymą, bet čia ir vėl įsikišo deivė Hera, sumaniusi pražudyti Semelę. Deivės patarta ji paprašė Dzeuso pasirodyti jai savo dieviškuoju pavidalu. Sudegė Semelė nuo Dzeuso žaibiško spindulio. Bet iš jų ryšio gimė Dionisas.

Dzeusas pagrobė ir žaviąją upių dievo Asopo dukterį Aiginą, nunešė ją į Oinopijos salą, kuri nuo to laiko ėmė vadintis Aigina. Toje saloje gimė Aiginos ir Dzeuso sūnus Ajakas. Kilenės kalno oloje, Arkadijoje, gimė Dzeuso ir Majos sūnus dievas Hermis.

Dzeusas taip pat mylėjo ir gražiąją Semelę, Tėbų karaliaus Kadmo dukterį. Pažadėjo jis išpildyti bet kokį jos prašymą, bet čia ir vėl įsikišo deivė Hera, sumaniusi pražudyti Semelę. Deivės patarta ji paprašė Dzeuso pasirodyti jai savo dieviškuoju pavidalu. Sudegė Semelė nuo Dzeuso žaibiško spindulio. Bet iš jų ryšio gimė Dionisas.

Griausmavaldis Dzeusas imasi įvairiausių gudrybių, norėdamas pagrobti Europę, jis pasivertė jaučiu, kad neišgąsdintų gražuolės. Pagrobęs Europę, jis nunešė ją į Kretą, kur ji ir liko gyventi. Europė tapo Dzeuso žmona ir pagimdė tris sūnus: Minoją, Radamantą ir Sarpedoną. Dar viena nežemišku grožiu garsėjusi mergina buvo Danajė. Pamilo ir ją Krono sūnus. Danajė buvo įkalinta giliai po žeme esančiuose rūmuose. Bet visagaliui Dzeusui tai buvo ne kliūtis. Aukso lietumi jis prasiskverbė į požemio rūmus ir tapo Akrisijo dukters vyru. Iš tos santuokos gimė Danajei dailus berniukas, kurį ji pavadino Persėju.

Pavergtas dar vienos merginos grožio, Dzeusas nekreipė dėmesio ir į tai, kad gražioji Alkmenė ištekėjusi. Įgavęs Alkmenės vyro Amfitriono išvaizdą, atskubėjo Dzeusas pas ją. Greitai sugrįžo ir Amfitrionas. Nuo Dzeuso ir nuo savo vyro pagimdė Alkmenė du sūnus dvynius: vyresnįjį - Dzeuso sūnų, kuriam buvo duotas Alkido vardas, ir jaunesnįjį - Amfitriono sūnų, pavadintą Ifikliu. Vėliau pranašautoja pitija pavadino Dzeuso sūnų Herakliu. Bet Hera niekaip negalėdama atleisti vyrui neištikimybės, persekiojo ir vvisaip stengėsi pražudyti Heraklį nuo pat pirmos jo gyvenimo dienos.

Kalisto nuo Dzeuso pagimdė sūnų Arkadą. Jis Kalisto suviliojo pasivertęs Apolonu. Bet supykusi Hera pavertė Kalisto loke, nors kitas šio mito variantas biloja, kad loke Kalisto pavertė pats Dzeusas, norėdamas aapsaugoti ją nuo žmonos persekiojimų. Visoje Graikijoje garsėjo Leda nepaprastu savo grožiu, suviliojo ir ją Dzeusas. Pas Ledą Dzeusas atskrido pasivertęs gulbinu, padėjo du kiaušinius, iš kurių išsirito Dioskūrai ir Helenė.

Pamilo griausmavaldis Dzeusas upių dievo Asopo dukterį Antiopę ir suviliojo ją pasivertęs satyru. Ji pagimdė du sūnus dvynius ir pavadino juos Dzetu ir Amfionu. Bijodama tėvo rūstybės dėl slapta patirtos Dzeuso meilės, Antiopė paguldė mažuosius į krepšį ir nunešė į kalnus. Ji buvo tikra, kad Dzeusas neleis savo vaikams žūti. Iš tikrųjų Dzeusas vaikais pasirūpino. Šiuo atveju dievas pasirūpino ne tik savo sūnumis, bet ir savo mylimąja Antiope. Sukaustyta sunkiomis grandinėmis ji buvo uždaryta į kalėjimą, kur neprasiskverbdavo saulės spinduliai. Dzeusas išlaisvino ją. Pačios nukrito nuo jos grandinės, atsivėrė kkalėjimo durys.

Krono sūnus pagrobė ir žaviąją upių dievo Asopo dukterį Aiginą, nunešė ją į Oinopijos salą, kuri nuo to laiko ėmė vadintis Aigina. Toje saloje gimė Aiginos ir Dzeuso sūnus Ajakas. Kilenės kalno oloje, Arkadijoje, gimė Dzeuso ir Majos sūnus dievas Hermis.

Dzeuso darbai ir kova su titanais

Daug darbų padarė Dzeusas, ir gerų, ir bblogų, visų neišvardinsi ir nesuminėsi. Dzeuso darbai prasidėjo iš karto jam užaugus - jis pradėjo kovą dėl valdžios pasaulyje su tėvu Kronu ir titanais. Dzeusas privertė atryti Kroną brolius ir seseris. Krono vaikai įsitvirtino aukštajame Olimpe. Baisi ir įnirtinga buvo ta kova Olimpo dievams. Bet Dzeusui į pagalbą atėjo kiklopai. Jie nukalė jam griaustinius ir žaibus, kuriuos Dzeusas svaidė į titanus. Kova truko dešimt metų, bet nei vieni, nei kiti nesugebėjo pasiekti pergalės. Ir tada ryžosi Dzeusas išleisti iš žemės gelmių šimtarankius milžinus - hekatoncheirus. Galų gale titanai neišlaikė. Jie buvo palaužti ir nugalėti. Titanų viešpatavimas pasaulyje baigėsi.

Nors Dzeusas ir turėjo daug vaikų, bet kai šie šaukėsi jo pagalbos, Dzeusas ištiesdavo pagalbos ranką. Deivė Hera nekentė Dzeuso sūnaus Ajako ir pasiuntė didžiulę negandą jo karalystėn. Po pragaištingo rūko Aiginos tvenkinius, šaltinius bei upokšnius užplūdo nesuskaitoma daugybė nuodingų gyvačių, visus užnuodijo jos savo nuodais. Kilo Aiginoje baisus maras ir išmirė visa, kas gyva. Netekęs vilties Ajakas pradėjo prašyti tėvą išgirsti jį ir grąžinti jam žmones. Dzeusas padėjo sūnui, prašančiam pagalbos, skruzdėles pavertė žmonėmis ir iš naujo apgyvendino Aiginos salą. Pagelbėjo tėvas Ajakui, ir ne kartą. Graikijoje ilgai siautėjus sausrai, pas Ajaką atvyko iš visų sričių pasiuntiniai, maldaudami, kad jis ppaprašytų Dzeuso lietaus. Ajakas ir vėl kreipėsi į griausmavaldį prašydamas pagalbos, ir šį kartą Dzeusas išklausė sūnaus prašymą ir pasiuntė lietų.

Kartą Heraklis paprašė Dzeuso padovanoti Telamonui gerą sūnų. Krono sūnus padėdavo savo vaikams ir neprašomas, gelbėdavo juos nuo mirties. Užvirė įnirtinga kova tarp Dzeuso sūnų - nemirtingojo dievo Apolono ir mirtingojo - garsiausio iš didvyrių Heraklio. Dzeusas netroško, kad Heraklis žūtų. Jis sviedė nuo Olimpo savo žvilgantį žaibą tarp sūnų ir, perskyręs juos, nutraukė kovą.

Griausmavaldis Dzeusas padėdavo ne vien tik savo vaikams, bet ir kitiems žmonėms, kuriems reikėdavo dievo pagalbos. Akarnonas ir jo brolis Amfoteras dar būdami maži neteko tėvo. Motinos Kalirojės prašomas, Dzeusas suteikė berniukams galimybę greitai užaugti, kad užaugę broliai galėtų atkeršyti už tėvo mirtį. Dzeusas išgirdo Kalirojės maldą.

Kartais supykdavo Dzeusas ir ne visi jo darbai būdavo geri. Kartą jis užsirūstino ant vario amžiaus žmonių, nes šie darėsi vis nedoresni, ir sumanė Dzeusas išnaikinti visą žmonių giminę. Jis nusprendė pasiųsti į žemę tokią baisią liūtį, kuri viską paskandintų. Visa Graikija paskendo šėlstančiose bangose. Išsigelbėjo tik Deukalionas ir jo žmona Piro. Krono sūnus už jų sąžiningumą nusprendė iišpildyti jų norą, vėl apgyvendinti žemę žmonėmis.

Baisus gali būti Dzeuso pyktis ir kerštas, tiems kurie nepaklūsta jo valiai. Žiauriai nubaudė Krono sūnus Prometėją, už tai, kad šis išdrįso nepaklūsti jo valiai. Nepasitikėjo Dzeusas Prometėju, nekentė jo. Dar labiau suliepsnojo griausmavaldžio neapykanta, kai Prometėjas stojo ginti vargšų mirtingųjų. Įkvėpė Prometėjas žmonėms viltį, pagrobė ugnį ir atnešė žmonėms. Jis išmokė žmones visų menų, suteikė jiems žinių, išmokė skaičiuoti, skaityti ir rašyti. Pasipiktinęs Dzeusas žiauriai nubaudė Prometėją, įsakė jis prikalti Prometėją prie olos viršūnės nenutraukiamomis grandinėmis, perverti jo krūtinę ir prismeigti prie olos neirstančiu smaigaliu. Nubaudė Dzeusas Prometėją, bet ir žmonėms pasiuntė į žemę blogį, t.y. dailią mergaitę Pandorą, atvėrusią nelaimių skrynią. Neatleidžia Dzeusas apgaulės ir nesąžiningumo ne tik žmonėms, bet ir deivėms. Jis įniršo ant apgaulės deivės Atės, užvaldžiusios jo protą; įtūžęs sugriebė ją Dzeusas už plaukų ir nutrenkė nuo Olimpo.

Dzeusas senovės graikų mituose vaizduojamas, kaip galingas visagalis dievas, išdrįsęs pakovoti dėl viešpatavimo pasaulyje ir nuvertęs nuo sosto net savo tėvą. Jis nebijo ne tik mirtingųjų, bet ir kitų dievų bei deivių. Visi privalo paklusti Dzeusui, supykęs jis netgi gali išmesti iš aukštojo Olimpo, kaip kad išmetė apgaulės deivę Atę. Bet Dzeusas vaizduojamas ne vien tik iš gerosios pusės, parodomas ne vien tik jo gailestis, bet ir didžiulis pyktis bei neapykanta. Parodomas ir grynai žmogiškosios jo savybės, kaip antai, silpnybė gražioms merginoms bei moterims. Didžioji dalis gražuolių buvo jo suviliotos.

tags: #dzeusa #kiek #turejo #vaiku

• Saugus eterinių aliejų naudojimas nėštumo metu
• Priežastys, simptomai ir kada kreiptis į gydytoją dėl raudonų išskyrų
• „Nickelback“ kelionė
• Karjera ir gyvenimo kelias Raimondo Bingelio
• Kaip papuošti darželio grupę šventei