Dešimtmetį trukusi vaikų globos institucijų pertvarka Lietuvoje baigta, siekiant užtikrinti vaikams šeimai artimesnę aplinką. Uždarius beveik 100 globos namų, vaikai perkelti į butus ar individualius namus, kur sudarytos sąlygos savarankiškumo ugdymui.
„Savarankiškumo ugdymas labai stipriai pažengė, čia jie patys darosi valgyt, mes tik padedame, pamokiname, stengiamės, kad kuo daugiau jie patys darytų“, - pasakoja socialinės darbuotojos apie pokyčius vaikų globos namuose.
Ši pertvarka apėmė ir vaikų perkėlimą į šeiminius namus. Šiuo metu 177 tokiuose namuose gyvena apie tūkstantį tėvų globos netekusių vaikų. „Tai yra butas [arba] nuosavas namas, vaikai gyvena bendruomenėje, lanko tą pačią mokyklą, vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, turi kaimynus, turi namų adresą, į kurį gali pasikviesti savo draugus“, - privalumus vaikams vardija specialistai.
Anksčiau dideli globos namai, kuriuose gyvendavo šimtai vaikų, dažnai primindavo „internatus“, kur kambaryje miegodavo 20 ir daugiau vaikų. Tokios sąlygos sunkino emocinio ryšio užmezgimą ir pasiruošimą suaugusiojo gyvenimui.
Lietuvoje iš viso globojama apie 6 000 vaikų. Didžioji dalis jų - apie 5 000 - gyvena šeimose pas globėjus. Vis dėlto, nepaisant amžiaus, visiems vaikams reikia kito žmogaus dėmesio ir šilumos.
Socialinės globos namai senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims
Socialinės globos namai Lietuvoje yra įstaigos, teikiančios ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia. Šiose įstaigose apgyvendinami asmenys, kurie dėl senatvės, negalios ar socialinių aplinkybių negali savarankiškai gyventi savo namuose.
Siekiant užtikrinti orų ir pilnavertį gyvenimą, globos namuose gyventojams suteikiama galimybė išnaudoti savo potencialą, didinant arba išlaikant jų savarankiškumą. Globos namai įsipareigoja saugoti ir puoselėti žmogaus teises, užtikrinant, kad visi asmenys turėtų teisę pasirinkti ir dalyvauti priimant visus jų gyvenimą veikiančius sprendimus, o jų norus privalu gerbti.
Gyventojų teisės socialinės globos namuose
Gyventojų teisių chartijos tikslas - suteikti galimybę išnaudoti savo potencialą, didinant arba išlaikant savarankiškumą, kad jie galėtų gyventi orų, pilnavertį gyvenimą. Žmogaus teisių standartai apima:
- Teisę į kokybiškas socialinės globos paslaugas.
- Teisę į gyvybę.
- Teisę į sprendimų priėmimą.
- Teisę nebūti kankinamam, nepatirti žiauraus elgesio ir smurto.
- Teisę į judėjimo laisvę.
- Teisę į orumą.
- Teisę į privatumą.
- Teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas.
- Teisę į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
- Teisę į informaciją.
- Teisę skųstis.
- Teisę į lygybę (nediskriminavimas).
Socialinės globos namų veikla ir pirkimai
Globos namai vykdo pirkimus, siekdami užtikrinti gyventojams reikalingas paslaugas ir prekes. Tai apima maisto produktus, medikamentus, darbo drabužius, elektros prekes, medicininę įrangą, baldus, tekstilės dirbinius ir kt.
Pavyzdžiui, Specialieji socialinės globos namai "Tremtinių namai" 2017 metais vykdė nebaigtų statyti globos namų priestato statybos darbų pirkimą.
Socialinės globos sistemos pertvarka ir deinstitucionalizacija
Nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką, siekdama, kad dalis institucinėse įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų gyventi į bendruomenę. Svarbu ne tik vystyti naujų kokybiškų paslaugų spektrą bendruomenėje, bet ir siekti, kad į nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami nauji asmenys.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje.
Socialinis darbas su senyvo amžiaus žmonėmis yra svarbi ir atsakinga sritis, apimanti pagalbą, švietimą ir paramos organizavimą tiems, kurie dėl amžiaus tampa pažeidžiamais. Tikslas - ne tik užtikrinti saugumą ar fizinę priežiūrą, bet ir padėti išsaugoti orumą, savarankiškumą ir galimybę išlikti aktyviais visuomenės nariais.
Asmenys su negalia, kaip ir visi kiti, turi savo teises ir yra pripažįstami kaip visuomenės nariai. Tai įtvirtinta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje.
Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga
Globos namai tvarko gyventojų ir jų atstovaujančių asmenų duomenis, taip pat tiekėjų (fizinių asmenų) duomenis. Asmens duomenys tvarkomi atsakingai, saugiai ir yra saugomi nuo praradimo, neleistino naudojimo ir pakeitimų. Įdiegtos fizinės ir techninės priemonės, užtikrinančios duomenų apsaugą.
Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas yra sutarties sudarymas ir vykdymas, sutikimas tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, taip pat kiti teisės aktai.
Duomenų subjektai turi teisę kreiptis dėl savo teisių įgyvendinimo žodžiu arba raštu, pateikdami prašymą asmeniškai, paštu ar elektroninėmis priemonėmis.
Krizių deeskalacija jaunimo tarpe
Dirbant socialinės globos namuose, specialistai kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant klientų agresiją. Organizacija „220 be įtampos“ moko socialinius darbuotojus valdyti įtampą ir agresyvų elgesį be smurto, pabrėžiant ramų bendravimą ir situacijos deeskalavimą.
Alternatyvioji komunikacija - tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų, geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Tai apima gestus, simbolius, elektroninius įrankius ir vizualinius metodus.
tags: #socialiniu #globos #namu #pertvarkos #aktualijos
