Kiekvieno tėvų troškimas - kad jų kūdikis augtų sveikas. Dažnai tėvai nerimauja dėl vaiko svorio, ypač jei jis atrodo didesnis ar mažesnis nei kitų bendraamžių. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir jo augimo tempas gali skirtis.
Svorio priaugimo rodikliai yra svarbūs, tačiau jie neturėtų tapti vieninteliu vertinimo kriterijumi. Jei vaikas yra linksmas, žvalus, geros nuotaikos ir nezyzia be reikalo, greičiausiai nėra pagrindo nerimauti. Svoris yra individualus dalykas, ir tai, kas vienam vaikui yra norma, kitam gali atrodyti kitaip.
Kūdikio svorio priaugimo normos
Nuo pat gimimo kūdikio svoris šiek tiek nukrenta, po kelių dienų pradeda didėti ir vėliau reguliariai auga. Remiantis standartais, per tris pirmuosius gyvenimo mėnesius krūtimi maitinamas kūdikis turėtų priaugti apie 120-210 gramų per savaitę (apie 765-945 gramus per mėnesį). Po trečiojo mėnesio kūdikiai priauga maždaug apie 110-120 gramų per savaitę (apie 500-540 gramų per mėnesį). Paprastai, tarp ketvirtojo ir šeštojo kūdikio gyvenimo mėnesio jo gimimo svoris padvigubėja. Per kitus šešis gyvenimo mėnesius, kūdikio svoris auga lėčiau, iš pradžių apie 370 gramų per mėnesį, o vėliau apie 250-300 gramų iki pirmojo gimtadienio. Antraisiais gyvenimo metais mažylis per mėnesį priauga apie 225 gramus.
Be reguliaraus kūdikio svorio stebėjimo, svarbu tikrinti ir vaiko ūgį pagal amžių. Kiekvieno vaiko ūgis ir svoris turėtų būti vertinamas pagal specialias procentilių lenteles, atsižvelgiant į vaiko lytį.

Kada verta sunerimti dėl kūdikio svorio?
Jei pastebite, kad kūdikis svorio priauga nereguliariai ar netgi jo netenka, būtina pasitarti su pediatru. Gydytojas apžiūrės kūdikį, atliks reikiamus tyrimus ir nustatys priežastis. Jei atlikus tyrimus neaptinkama organinė patologija, tuomet reikalinga koreguoti vaiko mitybą.
Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir gali sukelti ilgalaikius sveikatos padarinius, tokius kaip psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimai, elgesio problemos ir žemesni mokslo pasiekimai. Taip pat jis gali būti susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi ir nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.
Matavimai gali padėti nustatyti galimas problemas: svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas, matavimai < 3 procentilių (nors augimas nuolatinis), svoris, atsižvelgiant į amžių, yra mažesnis negu ūgis pagal amžių. Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus. Tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, tai gali reikšti mitybos sutrikimą.
| Indikacijos | Galimos priežastys |
|---|---|
| Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas | Organinė patologija |
| Matavimai < 3 procentilių, tačiau augimas nuolatinis | Tikriausiai ne hipotrofija, o intrauterinis augimo atsilikimas, šeiminis - konstitucinis žemas ūgis |
| Svoris, atsižvelgiant į amžių, yra mažesnis negu ūgis pagal amžių | Vaikui trūksta maisto |
Mitybos korekcija ir priežiūra
Jei nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jei nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą.
Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų. Mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.
Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas. Manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi.
Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą. Svarbu sukurti teigiamas emocijas aplink valgį - pagirti vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikyti bausme. Būkite geras pavyzdys - valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų.
Ką daryti, jei kūdikis priauga per daug svorio?
Nors per mažas svoris kelia rimtų susirūpinimų, svarbu nepamiršti ir galimo antsvorio. Kai kuriems tėvams pediatrė gali rekomenduoti riboti svorio priaugimą, ypač jei vaikas maitinamas motinos pienu ir jo svoris auga itin sparčiai. Tačiau svarbu suprasti, kad priverstinai "liekninti" motinos pieną ar mažinti maitinimų skaičių be medicininės rekomendacijos nereikėtų.
Jei mažylis yra nutukęs ar turi daug viršsvorio, tai gali būti stimulas tėvams atkreipti dėmesį į mitybos įpročius. Prieš dešimtmečius stori kūdikiai buvo laikomi sveikatingumo simboliu, tačiau dabar pastebėta, kad tai gali kenkti, nes tokie kūdikiai mažiau juda, lėčiau tobulėja jų centrinė nervų sistema. Turintys viršsvorio vėliau atsisėda, atsistoja, vėliau pradeda vaikščioti.
Jei šeimos nariai turi polinkį į antsvorį, svarbu vaiko neskatinti daugiau suvalgyti, jo apetito nereikėtų matuoti suaugusiojo apetitu. Vaiką reikia pratinti suvalgyti mažiau, bet įvairaus maisto. Šiuos maitinimosi įgūdžius reikia ugdyti nuolat. Vaikas valgys mažiau tuomet, kai visi šeimos nariai darys tą patį. Labai svarbus ir fizinis judrumas.
Apytiksliai vertinant - kūdikio, mažo ir bet kokio kito amžiaus vaiko viršsvoris yra nustatomas tada, kai jo svoris ne mažiau kaip 3 kg viršija ūgį pagal amžių, t. y. vaikas pradeda augti neharmoningai. Tačiau panikuoti tikrai nereikėtų: normalu, kad laiku gimęs, sveikas bei žindomas naujagimis per pirmąsias kelias gyvenimo dienas numeta 7-8 proc. svorio.
Svorio augimą lemia fiziologija, naujagimio maitinimo būdas ir kt. Svarbu stebėti vaikučio vystymąsi visumoje - kaip jis auga ir vystosi kas mėnesį, kasmet. Jeigu kūdikis svorio nepriauga ilgesnį laiką, gali atsilikti bendroji raida, sutrikti augimas. Todėl, jeigu kūdikis nepriauga svorio, jam būtina medicininė priežiūra ir tinkamų problemos sprendimo būdų paieška.

Nepaisant visų rekomendacijų ir normų, svarbiausia yra vaiko bendra savijauta. Jei vaikutis linksmas, aktyvus ir jam nieko netrūksta, greičiausiai neverta per daug jaudintis dėl skaičių lentelėse. Kiekvienas vaikas yra unikalus, ir jo augimo kelionė taip pat.

