Tėvų valdžia apibrėžiama kaip globos teisės, t. y. bet kurio iš tėvų pareiga ir teisė rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų globos teisės apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus. Turto valdymo teisė apima teisę ir pareigą valdyti vaiko turtą, be kita ko, atstovauti vaikui.
Bet kuris iš tėvų turi įgaliojimus priimti sprendimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu (toliau - įprastinė globa). Sprendimai kasdieniais klausimais paprastai turi būti suprantami kaip įprasti sprendimai, kurie priimami dažnai ir neturi ilgalaikio poveikio vaiko vystymuisi.
Globo teisės turintis bet kuris iš tėvų turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui. Abu tėvai turi teisę matytis su vaiku, o tai reiškia abiejų tėvų pareigą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku. Tėvų teisė matytis su vaiku nepriklauso nuo globos teisių buvimo.
Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos lemia vaiko kilmė, kuri nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Motina yra vaikas pagimdžiusi moteris. Tėvas yra vyras, pradėjęs vaiką. Tėvų valdžia vaiko globos teisių forma bendrai įgyvendinama susituokusių tėvų.
Tais atvejais, kai nė vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neturi atstovavimo teisės arba kai neįmanoma nustatyti vaiko kilmės, paskiriamas to vaiko globėjas. Šiuo atveju globos teises turi globėjas. Teisėtu globėju gali būti visiškai veiksnus suaugęs fizinis asmuo (pavyzdžiui, vaiko giminaitis arba trečiasis asmuo) arba juridinis asmuo (įmonė arba vietos valdžia). Juridinis asmuo skiriamas globėju, jei tinkamo fizinio asmens rasti nepavyksta arba jei vienas iš tėvų to pageidauja testamentu arba paveldėjimo susitarimu.
Kol nepaskirtas teisėtas globėjas, globėjo pareigas laikinai vykdo į gyventojų registrą įrašytos vaiko gyvenamosios vietos kaimo ar miesto savivaldybė, jeigu yra įvykdytos globos nustatymo sąlygos.
Jeigu tėvai negali arba nenori naudotis globos teisėmis vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą vaiką įvaikinti. Vienos iš tėvų sutikimas atiduoti vaiką įvaikinti įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo vaiko gimimo, o prašymas į teismą negali būti teikiamas, kol neįsigaliojo vienos iš tėvų sutikimas.
Jeigu tėvai yra nutraukę santuoką arba gyvena skyrium, jie turi nuspręsti, kaip ateityje bus sprendžiami globos teisių klausimai. Kiekvienas iš tėvų turi teisę prašymu pradėdamas bylą prašyti teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Globo teisės turintys tėvai gali susitarti laisvai organizuoti bendrą naudojimąsi atstovavimo teise, tačiau bet koks globos teisių pakeitimas, įskaitant bendros globos nutraukimą, galimas tik teismuose.
Su globa susijusius klausimus teisiškai privaloma tvarka sprendžia ir nustato teismas. Nagrinėdamas su vaiku susijusias bylas, teismas visų pirma vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisėtus suinteresuotų asmenų interesus. Ginčai dėl globos teisių pripažįstami šeimos teisės bylomis, kurias teismai nagrinėja gavę prašymus ir sprendžia duodami nurodymus.
Tėvai susitarimui pasiekti taip pat gali naudotis nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugomis. Nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugos tėvams yra nemokamos; norėdami jomis naudotis, jie turi kreiptis į Socialinio draudimo valdybą. Sutuoktinių taikinimo proceso rezultatas - tėvų pasirašytas susitarimas dėl tėvystės. Socialinio draudimo valdybos patvirtintas susitarimas dėl tėvystės yra vykdomasis dokumentas.
Nustatydamas teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarką, teismas taip pat veikia kaip taikinimo organas teismo procese, siekdamas, kad tėvai sudarytų susitarimą dėl teisės matytis su vaiku. Teismas kuo anksčiau išklauso suinteresuotas šalis ir atkreipia jų dėmesį į galimybę naudotis šeimos konsultanto pagalba, visų pirma kad jos pasiektų bendrą poziciją dėl vaiko globos ir pareigų jam.
Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos kyla iš teisės aktų numatyta tvarka nustatytos vaiko kilmės, o tai reiškia, kad bet kuris iš tėvų, kurio palikuonis yra vaikas, turi pareigą rūpintis vaiku. Bet kurio iš tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos priklauso nuo to, kas turi vaiko globos teises, t. y. vienas iš tėvų gali nuo vaiko gimimo momento turėti visas vaiko globos teises, pvz., jeigu pripažindamas tėvystę tėvas pareiškia norą globos teises palikti tik vienam iš tėvų. Globo teisės tik vienam iš tėvų suteikiamos, jeigu tas iš tėvų, prašymu pradėdamas bylą, paprašė teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų. Globo teisėmis tik vienas iš tėvų naudojasi ir tada, kai globos teises kartu turi abu tėvai, tačiau vieno iš tėvų teisės yra sustabdytos.
Jeigu tėvai turi bendros globos teises, jie bendros globos teisėmis savo vaiko atžvilgiu naudojasi ir globos pareigas vykdo savo atsakomybe ir bendru sutarimu, atsižvelgdami į bendrą vaiko gerovę. Jeigu bendros globos teises turintys tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, teismas vieno iš tėvų prašymu gali suteikti teisę spręsti šį klausimą vienam iš tėvų.
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Ginčuose, susijusiuose su globos teisėmis, pareiškėjas turi pateikti prašymą apygardos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl prašymo. Prašyme turi būti nurodomas teismo pavaindimas, pareiškėjo, bylos suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybės, taip pat turi būti aiškiai išdėstomas konkretus pareiškėjo reikalavimas. Prašyme taip pat turi būti nurodomi bylos faktai, o pareiškėjas turi išvardyti ir pateikti turimus įrodymus. Prašymą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas. Prašymas ir patvirtinamieji dokumentai teismui turi būti pateikti raštu, estų kalba.
„Apie vaikų globą atvirai“: kodėl vaiko globa gali „lūžti“?
Bylos, kuriose nustatomos vieno iš tėvų teisės vaiko atžvilgiu ir teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarka, nagrinėjamos remiantis nuostatomis dėl ieškinių ir atsižvelgiant į nustatytus prašymu pradedamos bylos skirtumus.
Su vaiku susijusio pagreitinto proceso tvarka teismas gali išnagrinėti tik reikalavimą, kad atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis vienas iš tėvų mokėtų išlaikymo išmokas. Su globos teisėmis susijusios bylos negali būti nagrinėjamos supaprastinta tvarka. Tačiau su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos pateikus prašymą, todėl jos skiriasi nuo įprastų ieškiniu pradedamų bylų. Prašymu pradedamose bylose teismas pats nustato faktus ir tuo tikslu surenka reikiamus įrodymus, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.
Teismas neprivalo vadovautis nei bylos šalių pateiktais prašymais, nei jų nurodytais faktais, nei jų pateiktais faktų vertinimais, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Posędžių protokolavimo ir dokumentų įteikimo reikalavimai taip pat yra ne tokie griežti. Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti.
Nagrinėdamas šeimos bylą pagal prašymą, laikinąją teisinę apsaugą gali skirti bet kuris teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje atitinkama priemonė turi būti taikoma.
Prašymu pradedamoje byloje priimta nutartis yra nurodymas, kuriam taikomos nuostatos dėl teismo nurodymų davimo ieškiniu pradedamoje byloje, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Nurodymą dėl globos teisių galima apskųsti pagal bendrąsias apeliacinio proceso reglamentavimo nuostatas, jeigu apeliacinio skundo teikėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teisės nuostatos pažeidimu (pavyzdžiui, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės arba procesinės teisės nuostatą).
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos prašymu pradedamoje byloje. Kai nagrinėjama prašymu pradėta šeimos teisės byla, teismas duoda nurodymą, kuris yra vykdytinas nuo jo įsigaliojimo datos, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Prašymu pradedamoje byloje duotas nurodymas yra vykdomasis dokumentas.
Jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo nutarties dėl globos teisių, ji vykdoma remiantis ieškovo prašymu vykdymo byloje. Šiuo tikslu ieškovas turi pateikti prašymą teismo antstoliui, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra nuolatinė arba kita skolininko gyvenamoji vieta arba kurioje yra skolininko turtas. Byloje dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo teismo antstolis vykdymo proceso metu bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos arba, išimtiniais atvejais, prievolę turinčio asmens gyvenamosios vietos valdžios atstovu, kuris turi ekspertinių bendravimo su vaikais žinių. Jeigu reikia, teismo antstolis gali siūlyti vietos valdžios atstovui vaiką laikinai apgyvendinti socialinės apsaugos įstaigoje.
Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo valstybėje narėje priimtas sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokios specialios procedūros. Valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų valdžios vykdymo vaiko atžvilgiu yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu.
Remiantis Estijos tarptautinės privatinės teisės įstatymu, sprendimo pripažinimo ir vykdymo procedūros reglamentuojamos. Taikytina teisė taip pat gali būti nustatoma remiantis susitarimais dėl teisinės pagalbos. Kadangi visos su Lietuva, Latvija ir Lenkija sudarytos susitarimų dėl teisinės pagalbos šalys taip pat yra 1996 m. Tobulinamosios sutarties šalys, jos gali būti taikomos.
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto palikimo jo paskirtiems įpėdiniams, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Palikėjo sutuoktinė su šiuo pirmos eilės įpėdiniu turi teisę paveldėti vieną ketvirtadalį palikimo (jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinės).
Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko. Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.
Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.
Globėju (rūpintoju) gali tapti vienas asmuo arba sutuoktiniai. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
Asmuo, ketinantis globoti ar įvaikinti, turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti CK 3.269 str., ir išklausyti mokymus pagal GIMK programą. Tačiau esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės. Įvaikinus vaiką yra sukuriami teisiniai vaiko ir įtėvių šeimos santykiai, kurie trunka visą gyvenimą. Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologinius vaikus auginančios šeimos. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros. Globėjas, atlikdamas savo pareigas, įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku, jo fiziniu, psichiniu vystymusi, jo sveikata ir ugdymu.
Globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Globos trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa.
Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Kadangi budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, vaiko atstovas yra Globos centras. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
