Naujagimio priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio ir žinių, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi ir sveikatą. Kūdikystė - laikotarpis, kai vaiko sveikatą prižiūrėti reikia itin aktyviai.
Visiškai sveikam naujagimiui nepaprasta prisitaikyti prie pasikeitusios jį supančios aplinkos. Pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį jo organizme vyksta daug biocheminių procesų, kurie pasireiškia tam tikrais požymiais, dažnai išgąsdinančiais nepatyrusius tėvus. Kaip atpažinti būdingas ir rečiau pasireiškiančias naujagimių tranzitorines būkles, kada reikalinga atidesnė naujagimio stebėsena, o kada reikėtų sunerimti, vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga.
Nors Lietuvos sveikatos įstatymai apibrėžia vaikų lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose grafiką (1-6 mėnesių vaikai - kartą per mėnesį, 7-12 mėnesių - 2-3 kartus per pusmetį), naujagimių sveikatą nuolat sekti būtina ir namie. Daugelis tėvų vis dar naudojasi tik liaudies išminties metodais ir apie vaiko sveikatą spėja tikrindami temperatūrą ranka ar lūpomis, stebėdami vaiko išvaizdą ir elgseną. Įprasta vaiko stebėsena yra būtina, nes bet kokie elgesio ar išvaizdos pakitimai gali pranešti apie sveikatos sutrikimus.
Pagrindiniai Naujagimio Sveikatos Rodikliai ir Priežiūra
Kūno Temperatūra
Vienas rodiklių, kuris atskleidžia net menkiausius neįprastus procesus vaiko organizme - kūno temperatūra. Ją matuoti rekomenduojama bent kartą per dieną, o sergant - kas 2-3 valandas ar net dažniau. Svarbu suprasti, kad liga kūdikiui ir liga suaugusiajam - du skirtingi dalymai. Tuo tarpu vos kelių mėnesių mažyliui sloga - tai jau liga, nes vaikas negali pasakyti, kaip jaučiasi, tad net ir sloguojančiam naujagimiui rekomenduojama kuo dažniau tikrinti kūno temperatūrą.
Kad ir kokie technologiškai pažangūs yra šiandieniniai elektroniniai termometrai, matuojant temperatūrą kūdikiui vertėtų laikytis tam tikrų taisyklių. Prieš matuojant temperatūrą mažylis turi pabūti ramioje būsenoje, neturėtų būti nei sušalęs, nei sušilęs ar valgęs, gėręs karštesnį ar šaltesnį maistą, gėrimą. Medikai pataria kūdikiams temperatūrą matuoti tiesiojoje žarnoje, o ne pažastyje, mat pastaruoju būdu tai padaryti gana sudėtinga - vaikas muistosi, ilgai neišbūna ramus.
Kraujospūdis
Kūno rodiklis, kuris kaip suaugusiesiems, taip ir vaikams gali padėti atpažinti sunkias ligas, yra kraujospūdis. Paprastai jei vaikas neturi rimtų sveikatos sutrikimų ir nepriklauso rizikos grupei (pvz., nėra neišnešiotas, neidentifikuotas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis), jam kraujospūdis turėtų būti pamatuotas bent vieną kartą iki trejų metų. Normalus kraujo spaudimas labai priklauso nuo kūdikio amžiaus:
- 0-3 mėnesių naujagimiui: 74/51 mmHg
- 3-5 mėnesių: 85/64 mmHg
- 6-9 mėnesių: 88/63 mmHg
- 9-12 mėnesių: 89/68 mmHg
Vis dėlto svarbu žinoti, kad net ir 10 mmHg kraujospūdžio pakitimas kūdikiui, kitaip nei suaugusiam žmogui, gali reikšti labai rimtą ligą. Pakitęs kraujospūdis gali būti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų ženklu, kurias laiku atpažinus galima kuo anksčiau imtis gydymo ir užauginti sveiką ir laimingą vaiką. Būtent tai yra priežastis kiekvienai mamai tikrinti vaiko kraujospūdį ne tik apsilankymų gydytojo kabinete metu, bet ir namuose.
Virkštelės Priežiūra
Naujagimiui gimus, virkštelė perspaudžiama ir nukerpama steriliu instrumentu po 2-3 min. Užspausta specialiu spaustuku virkštelė kasdien apvaloma 70° spiritu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 sav.
Maitinimas Krūtimi
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmus 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį.
Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą ir yra gera hiperbilirubinemijos profilaktika. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.
Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir neišmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti.
Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulių chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.
Specifinės Naujagimio Būklės ir Jų Priežiūra
Ankstyvas Naujagimių Sepsis
Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS). B grupės streptokokas - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ ar makštyje.
Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį. Kokie yra ankstyvi sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams? Kūno temperatūros kitimai - aukšta arba žema. Pastebėjus šiuos požymius, būtina kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją. Naujagimiui bus atlikti tyrimai. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį.
Vitamino K Svarba Naujagimiams
Hemoraginė liga yra būklė, kai vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.
Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai. Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Naujagimių Gelta
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti požymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukeltaus kepenų pažeidimo. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę.
Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau (iki 1,5 mėn. amžiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.
Naujagimių Asfiksija Ir Hipoksija
Asfiksija - tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas.
Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma.
Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus.
Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.
Naujagimių Anemija
Anemija (mažakraujystė) - tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmąsias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma.
Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija.
Naujagimių Apnėja
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. neišnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams - apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos, kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto, motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška.
Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja, mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu. Kuo daugiau neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasireiškia apnėja: 7% -10 % gimusiems 34-35 sav., 14 % - 32-33 sav., 50 % - 30-31 sav., 85-100% - < 28 sav.
Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę. Naujagimiams, gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau.
Kriterijai Išrašant Naujagimį Iš Ligoninės
Naujagimio gyvybinės funkcijos per paskutines 12 val. turi būti stabilios. Fiziologinis svorio kritimas turėtų būti mažesnis nei 10 proc. Bilirubino kiekis (BK, TK) turi būti normalus. Minimalus svorio augimas turėtų siekti 125 g per savaitę.
Jei visi atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami, naujagimis paliekamas su motina „oda prie odos” kontaktui bei maitinti iš krūties. Pirmoji gimusio naujagimio apžiūra turi būti atlikta dar gimdymo kambaryje. Krūtimi naujagimis turi būti pradedamas maitinti per 1 val.
Profilaktika
Visuotinė oftalmijos profilaktika nerekomenduojama. Jei moteris nelankė sveikatos priežiūros įstaigos nėštumo metu, į naujagimio apatinių vokų junginės maišelius po gimimo reikėtų įlašinti po 1 lašą 0,3 proc. tirpalo. Tyrimas paveldimoms medžiagų apykaitos ligoms nustatyti atliekamas praėjus ne mažiau kaip 48 val. po gimimo. Tyrimas kritinėms širdies ydoms nustatyti atliekamas atskirai. Vakcina sušvirkščiama į raumenis per 24 val. Jeigu motina serga hepatitu B, vakcina sušvirkščiama per pirmas 12 val. po gimimo.
tags: #sveikas #naujagimis #metodika
